Galbūt nustebsite sužinoję, kad penkios paslėptos nuolatinio nuovargio priežastys yra paslėpta dehidratacija, neatpažinti miego sutrikimai, maistinių medžiagų trūkumas, nežymus stresas ir aplinkos trikdžiai.
Net ir nedidelis vandens kiekio sumažėjimas organizme turi įtakos pažintinei veiklai ir nuotaikai.
Miego sutrikimai ir maistinių medžiagų, tokių kaip geležis, vitaminas D ir B12, trūkumas gali sumažinti energijos kiekį.
Išoriniai veiksniai, tokie kaip mėlyna šviesa ir triukšmas, turi įtakos jūsų poilsiui.
Išsiaiškinę šias detales, suprasite, kaip susigrąžinti gyvybingumą.
Paslėpta dehidratacija
Nors tai ne visada akivaizdu, paslėpta dehidratacija yra dažnas nuovargio jausmo kaltininkas. Sutrikus organizmo skysčių pusiausvyrai, net ir nežymiai, tai turi įtakos įvairioms fiziologinėms funkcijoms. Sumažėja kraujo tūris, todėl širdžiai tenka sunkiau dirbti, kad ląsteles aprūpintų deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl jaučiamas nuovargis. Tyrimai rodo, kad vos 1-2 % sumažėjęs kūno vandens kiekis gali pabloginti kognityvines funkcijas ir nuotaiką. Dėl dehidratacijos sumažėja fermentinės veiklos, kurios metu ląstelėse gaminama energija, efektyvumas, todėl atsiranda mieguistumas. Galite nepastebėti tokių subtilių požymių kaip tamsus šlapimas ar sausa oda, supainiodami juos su kitomis problemomis. Be to, troškulys ne visada yra patikimas rodiklis; kai jaučiate troškulį, dehidratacija jau gali turėti įtakos jūsų energijos lygiui.
Neatpažinti miego sutrikimai
Nors daugelis žmonių nuovargį sprendžia atkreipdami dėmesį į mitybą ir hidrataciją, neatpažinti miego sutrikimai dažnai lieka nepastebėti kaip svarbi nuolatinio nuovargio priežastis. Tokios būklės kaip miego apnėja, nemiga ir neramių kojų sindromas gali smarkiai paveikti miego kokybę ir sukelti lėtinį nuovargį. Miego apnėja, kuriai būdingas sutrikęs kvėpavimas miego metu, sumažina deguonies kiekį ir nutraukia gilaus miego ciklus, todėl jaučiatės nepailsėję. Dėl streso ar blogų miego įpročių gali atsirasti nemiga, kuriai būdingas sunkumas užmigti ar išlikti miegui, o tai dar labiau padidina nuovargį. Neramių kojų sindromas sukelia nekontroliuojamą norą judinti kojas, todėl sutrinka miego tęstinumas. Jei jaučiate nepaaiškinamą nuovargį, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą. Miego tyrimais galima diagnozuoti šiuos sutrikimus ir imtis tikslingų intervencinių priemonių miegui pagerinti ir nuovargiui sumažinti.
Maistinių medžiagų trūkumai
Be miego sutrikimų, kitas dažnai nepastebimas nuolatinio nuovargio kaltininkas yra maistinių medžiagų trūkumas. Kad jūsų organizmas veiktų optimaliai, jam būtinos pagrindinės maistinės medžiagos, o tam tikrų vitaminų ir mineralų trūkumas gali smarkiai paveikti jūsų energijos lygį. Nustatyti šių medžiagų trūkumą gali būti sudėtinga, tačiau tam tikri požymiai gali nurodyti teisingą kryptį:
- Tai dažna nuovargio priežastis, nes geležis yra labai svarbi hemoglobino, pernešančio deguonį kraujyje, gamybai.
- Vitamino D trūkumas: jis labai svarbus raumenų funkcijai ir imuninei sistemai, tačiau jo mažas kiekis gali sukelti nuovargį ir raumenų silpnumą.
- Vitamino B12 trūkumas: Jo trūkumas gali sukelti nuovargį, silpnumą ir net depresiją.
Šių medžiagų trūkumo šalinimas dietos ar papildų pagalba gali padėti atkurti energiją.
Subtilūs stresoriai
Nepaisant to, kad nėra akivaizdžių streso veiksnių, subtilios streso formos gali smarkiai išeikvoti jūsų energijos atsargas ir dažnai lieka nepastebėtos, kol nuovargis tampa nepakeliamas. Mikrostresoriai, pavyzdžiui, skaitmeninė perkrova dėl nuolatinių pranešimų, sukelia nuolatinę žemo lygio reakciją į stresą. Tyrimai rodo, kad tai suaktyvina pagumburio, hipofizės ir antinksčių (HPA) ašį, todėl išsiskiria kortizolis, kuris gali sutrikdyti miego režimą ir energijos lygį.
Be to, kognityvinis disonansas, kai jūsų vertybės prieštarauja kasdieniams veiksmams, sukelia protinę įtampą ir dar labiau mažina jūsų energiją. Dažnas kelių užduočių atlikimas, dažnai suvokiamas kaip produktyvus, iš tikrųjų didina kognityvinį krūvį, todėl greičiau išsekina protą. Tyrimai rodo, kad net nedidelis socialinis stresas, pavyzdžiui, sudėtinga socialinė dinamika, gali padidinti streso hormonų kiekį. Šių subtilių stresorių atpažinimas yra labai svarbus norint sušvelninti jų poveikį ir išlaikyti optimalų energijos lygį.
Aplinkos trikdžiai
Be subtilių stresą sukeliančių veiksnių, aplinkos trikdžiai gali smarkiai prisidėti prie nuovargio jausmo. Tyrimai rodo, kad tam tikri aplinkos veiksniai gali sutrikdyti cirkadinį ritmą ir miego kokybę, todėl atsiranda chroniškas nuovargis. Pavyzdžiui, dirbtinė šviesa, ypač ekranų skleidžiama mėlyna šviesa, gali slopinti melatonino gamybą ir sutrikdyti miego ciklą. Triukšmas, net ir nedidelis, gali suskaidyti miegą ir padidinti streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį. Prasta oro kokybė, kuriai būdingas didelis teršalų kiekis, gali sumažinti deguonies suvartojimą ir pabloginti kognityvines funkcijas bei energijos lygį. Atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:
- Dirbtinė šviesa: slopina melatonino kiekį ir trikdo miegą.
- Triukšmo tarša: Triukšmas: trikdo miegą, didina kortizolio kiekį
- Prasta oro kokybė: Mažina deguonies suvartojimą, daro įtaką pažinimui.
Pašalinus šiuos aplinkos veiksnius galima pagerinti energiją ir bendrą savijautą.
