Nuolatinis alkis gali atsirasti dėl kelių su maistu nesusijusių veiksnių, trikdančių organizmo apetito signalus. Prastas miegas sutrikdo alkio hormonų veiklą, o dehidratacija dažnai apsimeta apetitu. Jūsų vartojami vaistai, ypač antidepresantai ar antihistamininiai preparatai, gali skatinti apetitą.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai ir lėtinis stresas taip pat sukelia nuolatinį alkį dėl kortizolio šuolių ir atsparumo insulinui. Norint susigrąžinti apetito kontrolę, labai svarbu suprasti šiuos paslėptus veiksnius.
Miego ir alkio ryšys: Kaip prastas poilsis veikia jūsų apetitą
Nuolatinis nepakankamas miegas sutrikdo sudėtingą jūsų organizmo apetitą reguliuojančių hormonų. Kai jums trūksta miego, padidėja grelino ( alkio hormono) kiekis, o leptino ( sotumo hormono) kiekis sumažėja. Dėl šio hormonų disbalanso sustiprėja noras valgyti, ypač daug kalorijų ir angliavandenių turinčio maisto.
Tyrimai rodo, kad vos viena prasto miego naktis gali padidinti dienos kalorijų suvartojimą 1255-1674 kilodžauliais. Pastebėsite susilpnėjusią impulsų kontrolę ir susilpnėjusią priekinės smegenų skilties – smegenų srities, atsakingos už sprendimų priėmimą, – veiklą. Jūsų organizmas taip pat tampa mažiau jautrus insulinui, o tai daro įtaką gliukozės perdirbimui ir gali sukelti dažnesnius alkio signalus.
Norėdami veiksmingai reguliuoti apetitą, siekite, kad naktį miegotumėte 7-9 valandas kokybiško miego. Nuoseklūs miego ir budrumo ciklai padeda stabilizuoti šiuos svarbiausius medžiagų apykaitos hormonus.
Paslėpti hormoniniai veiksniai, sukeliantys nuolatinį alkį
Sudėtinga hormonų sąveika jūsų organizme toli gražu neapsiriboja tik grelinu ir leptinu. Subtili endokrininės sistemos pusiausvyra apima kortizolio, insulino, skydliaukės hormonus ir reprodukcinius hormonus, kurie daro įtaką jūsų apetitui.
Kai kortizolio kiekis padidėja dėl chroniško streso, dažniau jaučiate nuolatinį alkį, ypač kaloringo maisto. Atsparumas insulinui gali sutrikdyti organizmo gebėjimą atpažinti sotumo signalus, o skydliaukės funkcijos sutrikimai gali netikėtai padidinti arba sumažinti apetitą. Moterims svyruojantis estrogenų ir progesterono kiekis menstruacijų ciklo metu gali sukelti specifinį potraukį maistui ir pakitusius alkio pojūčius.
Labai svarbu suprasti šiuos hormoninius dirgiklius, nes tai dažnai nepastebimos nuolatinio alkio priežastys, kurių nepavyksta išspręsti vien valios pastangomis.
Dehidratacija: Dehidratacija: kai troškulys maskuojasi kaip alkis
Daugelis žmonių troškulio signalus painioja su alkio signalais, nes dehidratacija dažnai sukelia į apetitą panašius pojūčius. Kai esate dehidratuoti, jūsų pagumburis – smegenų sritis, kontroliuojanti alkį ir troškulį, – gali siųsti sumaišytus signalus ir paskatinti jus griebtis maisto, nors iš tikrųjų jums reikia vandens.
Tyrimai rodo, kad prieš valgį išgėrus 475-590 ml vandens galima iki 13 % sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, nes tai padeda atskirti tikrą alkį nuo troškulio sukelto potraukio. Kad esate tinkamai hidratuoti, sužinosite, kai jūsų šlapimas bus šviesiai geltonos spalvos. Jei jis tamsesnis, jums reikia daugiau skysčių. Kad išvengtumėte dehidratacijos sukelto alkio, kasdien išgerkite 8-10 stiklinių vandens, o sportuodami, karštu oru ar vartodami diuretikus, pavyzdžiui, kofeiną, padidinkite suvartojamų skysčių kiekį.
Apetitą didinantys vaistai ir papildai
Keletas dažniausiai skiriamų vaistų gali stipriai paveikti jūsų apetitą ir sukelti nuolatinį potraukį maistui bei padidinti suvartojamų kalorijų kiekį. Antidepresantai, ypač SSRI, tokie kaip paroksetinas ir sertralinas, dažnai sukelia sustiprintus alkio signalus. Antihistamininiai vaistai, steroidai (pvz., prednizonas) ir kai kurie antipsichoziniai vaistai taip pat gali labai skatinti apetitą.
Pastebėsite, kad kai kurie vaistai nuo diabeto, įskaitant insuliną ir sulfonilkarbamidus, gali padidinti alkį, nes jie mažina cukraus kiekį kraujyje. Kontraceptinės tabletės gali turėti įtakos apetitui dėl hormoninių pokyčių, o vaistai nuo traukulių, pavyzdžiui, gabapentinas, gali padidinti apetitą. Net kai kurie papildai, ypač cinko ir vitamino B komplekso, kaip šalutinis poveikis gali padidinti apetitą.
Jei vartodami šiuos vaistus jaučiate neįprastą alkį, nenutraukite jų vartojimo staiga – pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju dėl galimų alternatyvų ar valdymo strategijų.
Emociniai ir psichologiniai veiksniai, skatinantys nuolatinį potraukį
Nors fiziniai alkio signalai lemia daugelį potraukių maistui, emociniai ir psichologiniai veiksniai dažnai būna dar svarbesni, nes lemia nuolatinį norą valgyti. Stresas sukelia kortizolio išsiskyrimą, kuris gali sustiprinti potraukį kaloringam ir saldžiam maistui. Taip pat galite griebtis maisto, kai jaučiate nerimą, depresiją ar nuobodulį, nes valgymas gali laikinai padidinti serotonino ir dopamino kiekį.
Prasta miego kokybė sutrikdo alkio reguliavimą reguliuojančių hormonų veiklą ir susilpnina emocinę kontrolę, todėl esate labiau linkę valgyti dėl streso. Išmoktas elgesys ir asociacijos, pavyzdžiui, užkandžiavimas žiūrint televizorių arba apdovanojimas maistu, gali sukurti psichologinę priklausomybę, kuri sukelia potraukį net tada, kai fiziškai nesate alkani. Tokie emocinio valgymo įpročiai gali tapti save stiprinančiais ciklais, kuriuos norint nutraukti reikia sąmoningo sąmoningumo.
