Dėl evoliucinės adaptacijos, kadaise padėjusios išgyventi, valgote 29-48 proc. daugiau, kai pietaujate kartu su kitais žmonėmis. Valgymas draugijoje labai atitraukia dėmesį nuo sotumo signalų, trunka ilgiau (57 minutes, palyginti su 34 minutėmis, kai valgote vieni) ir sukelia nesąmoningą valgymo derinimo elgesį, kai atspindite draugų valgymo įpročius.
Šis senovinis mechanizmas padėjo mūsų protėviams užmegzti socialinius ryšius ir maksimaliai pagerinti mitybą maisto stygiaus metu. Supratus šią galingą įtaką, galima rasti strategijų, kaip išlaikyti sąmoningą valgymą socialinėje aplinkoje.
Socialinio valgymo elgsenos evoliucinė kilmė
Kodėl žmonės linkę suvalgyti daugiau maisto, kai pietauja kartu su kitais? Šis reiškinys, vadinamas socialiniu valgymo skatinimu, turi gilias evoliucines šaknis. Jūsų protėviai, norėdami išgyventi, maitinosi grupėmis, o gausus maisto vartojimas stiprino socialinius ryšius ir didino reprodukcinę sėkmę.
Esate genetiškai užprogramuoti dalytis ištekliais savo socialinėje grupėje. Tyrimai rodo, kad bendras valgymas pailgino valgymo trukmę ir padidino maisto suvartojimą, o tai suteikė evoliucinių privalumų: užtikrino tinkamą mitybą nenuspėjamais maisto prieinamumo laikotarpiais ir sustiprino gentinius ryšius, būtinus apsaugai nuo plėšrūnų.
Šis prisitaikymas išliko nepaisant šiuolaikinio maisto gausos. Jūsų smegenys vis dar fiksuoja socialinius valgymus kaip galimybę suvartoti papildomų kalorijų – kadaise naudingas mechanizmas, kuris dabar gali būti žalingas visuomenėse, kuriose maisto trūkumas nėra pagrindinė grėsmė išgyvenimui.
Kaip išsiblaškymas ir ilgesnis valgymo laikas didina vartojimą
Kai žmonės pietauja kartu, valgymo aplinka sukuria daugybę mechanizmų, kurie nesąmoningai skatina perteklinį vartojimą.
Pirma, socialinis valgymas labai atitraukia dėmesį. Tikėtina, kad įsitraukę į pokalbį mažiau dėmesio skirsite sotumo signalams, todėl nepastebėsite savo kūno signalų „esu sotus”. Tyrimai rodo, kad išsiblaškę valgytojai suvartoja 25-50 proc. daugiau kalorijų nei tie, kurie valgo sąmoningai.
Antra, socialinis valgymas paprastai trunka ilgiau. Vakarieniaudami su draugais vidutiniškai praleisite 57 minutes, o vieni – 34 minutes. Toks ilgesnis bendravimas su maistu suteikia daugiau progų pavalgyti, ypač kai patiekalai nuolat cirkuliuoja.
Šis derinys ypač stiprus: jūsų dėmesys nukreipiamas nuo vidinių signalų ir kartu pailgėja laiko tarpas, per kurį aktyviai valgote. Šie veiksniai veikia žemiau sąmoningo suvokimo, todėl jiems ypač sunku pasipriešinti be sąmoningų intervencijos strategijų.
Mitybos derinimas: nesąmoningas kitų valgymo modelių atspindėjimas
Nors daugelis mano, kad jų valgymo sprendimai priklauso tik nuo jų pačių, moksliniai tyrimai rodo, kad nesąmoningai imituojate valgymo draugų vartojimo įpročius. Šis reiškinys, vadinamas „valgymo derinimu”, pasireiškia įvairiuose socialiniuose kontekstuose ir santykiuose.
Tyrimai rodo, kad tikėtina, jog valgysite didesnius kąsnius, kai valgys kiti, suderinsite valgymo tempą su stalo draugais ir suvalgysite maždaug 30 % daugiau maisto, jei valgysite su žmogumi, kuris valgo sočiai. Ir atvirkščiai, valgysite mažiau, jei valgysite su mažai valgančiais žmonėmis. Šis atspindėjimas vyksta be sąmoningo suvokimo ir veikia kaip socialinio ryšio mechanizmas ir normatyvinė įtaka.
Šis poveikis stiprėja, kai santykiai tampa artimesni – šeimos narių ir draugų suvartojamas maistas atitinka šeimos narių ir draugų vartojimą labiau nei nepažįstamųjų, o tai rodo, kad dalijimasis maistu yra giliai evoliuciškai įsišaknijęs kaip bendradarbiavimo signalas.
Nuo išlikimo privalumo iki šiuolaikinio iššūkio sveikatai
Nors mūsų protėviams maisto stygiaus metu valgymo derinimas puikiai pasitarnavo, šiandien, kai maisto prieinamumas neribotas, jis tapo problemiškas. Jūsų evoliucinis programavimas, kadaise garantavęs išgyvenimą, dabar skatina persivalgyti socialinėje aplinkoje, kur gausu kaloringo maisto, o porcijos yra pernelyg didelės.
Tyrimai rodo, kad toks socialinis valgymo palengvinimas padidina maisto suvartojimą 29-48 %, palyginti su valgymu vienam. Kaip rodo fMRI tyrimai, atskleidžiantys intensyvesnį smegenų atlygio centrų suaktyvėjimą socialinio valgymo metu, esate neurologiškai prisitaikę prie to, kad valgymas kartu su kitais teikia didesnį pasitenkinimą. Šis biologinis polinkis, naudingas, kai maisto trūko ir reikėjo medžioti drauge, dabar, didėjant nutukimo lygiui, kelia rimtų sveikatos problemų. Senoviniai išgyvenimo mechanizmai neprisitaikė prie šiuolaikinės maisto aplinkos, kurioje socialiniai valgymo signalai dažnai pakeičia fiziologinius alkio signalus.
Praktinės sąmoningo socialinio valgymo strategijos
Kaip įveikti socialines valgymo situacijas ir netapti nesąmoningo persivalgymo auka? Tyrimai rodo, kad reikia taikyti išankstinio įsipareigojimo strategijas: prieš socialinius renginius apsispręsti dėl porcijų dydžio ir aiškiai planuoti valgymo pasirinkimus. Apsvarstykite galimybę taikyti „trijų patiekalų taisyklę” – apsiriboti trimis patiekalais švediškuose stalčiuose arba trimis porcijomis per ilgesnius susibūrimus.
Kornelio universiteto tyrimų duomenimis, Kornelio universitete atliktų tyrimų duomenimis, naudojimasis mažesnėmis lėkštėmis socialinėje aplinkoje sumažina maisto suvartojimą 22 %. Be to, svarbi strateginė padėtis – sėdint toliau nuo bendro maisto ir atsisukus veidu į švediško stalo vitrinas, sumažėja impulsyvus vartojimas.
Tarp pokalbių praktikuokite sąmoningumą ir tikrinkite alkio signalus, o ne valgykite automatiškai. Jei reikia, atvirai bendraukite su valgymo draugais apie savo sveikatos tikslus, nes žodžiu išreikšti įsipareigojimai pagerina valgymo laikymąsi, nes sukuria socialinę atsakomybę, kuri sustiprina, o ne pakerta jūsų ketinimus.
