Vakarinis širdies plakimas nebūtinai susijęs su stresu. Širdies ir kraujagyslių sistema veikia pagal cirkadinius dėsningumus, o kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis natūraliai pasiekia aukščiausią lygį vėlyvą popietę ir ankstyvą vakarą (apie 18-20 val.). Šis padidėjęs širdies ritmo suvokimas atsiranda tada, kai organizmas pereina iš simpatinės į parasimpatinę nervų sistemą. Šiam pojūčiui įtakos turi ir hormonų svyravimai, įskaitant mažėjantį kortizolio kiekį ir didėjantį melatonino kiekį. Šių natūralių ritmų supratimas suteikia vertingų žinių apie normalią širdies ir kraujagyslių funkciją.
Cirkadinis ritmas: jūsų širdies dienotvarkė
Laikrodis, metronomas, vidinis laikrodis – cirkadinis ritmas reguliuoja biologinius procesus, kurie gyvuose organizmuose vyksta maždaug kas 24 valandas. Ši natūrali laiko skaičiavimo sistema reguliuoja daugybę fiziologinių funkcijų, įskaitant širdies ritmą ir kraujospūdį.
Širdies ir kraujagyslių sistema visą dieną veikia pagal nuspėjamus modelius. Kraujospūdis paprastai pakyla ryte, po pietų susilygina, o naktį sumažėja. Panašiai svyruoja ir širdies ritmo kintamumas– intervalas tarp širdies dūžių.
Vakare daugelis žmonių pastebi stipresnį širdies plakimą. Šį reiškinį dažnai lemia natūralus organizmo cirkadinis reguliavimas, o ne psichologinis stresas.
Širdis pritaiko savo veiklą, kad palaikytų besikeičiančius organizmo medžiagų apykaitos poreikius per dieną.
Normalūs vakaro širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai ir reakcijos į stresą
Baigiantis dienai, norint suprasti savo širdies sveikatą, svarbu atskirti įprastus vakaro širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčius nuo tikrų reakcijų į stresą.
Įprasti vakaro pokyčiai paprastai yra šiek tiek padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, kurie pasiekia aukščiausią tašką apie 18-20 val. Šie natūralūs svyravimai atitinka cirkadinius ritmus ir nereiškia nelaimės.
Priešingai, reakcijos į stresą sukelia papildomas fiziologines reakcijas: kortizolio išsiskyrimą, paviršutinišką kvėpavimą ir ilgalaikį širdies ir kraujagyslių sistemos pakilimą.
Pagrindiniai skiriamieji požymiai yra trukmė ir lydintys simptomai. Įprasti vakaro pokyčiai išnyksta be įsikišimo, o reakcijos į stresą gali išlikti ir pasireikšti nerimu, nerimu ar miego sutrikimais.
Šio skirtumo supratimas padeda žmonėms išvengti nereikalingų rūpesčių ir kartu tinkamai rūpintis širdies ir kraujagyslių sveikata.
Hormonų įtaka naktinei širdies veiklai
Sudėtinga hormonų sąveika nakties metu daro didelę įtaką širdies veiklai ir jos reguliavimui.
Melatoninas, tamsiuoju paros metu išsiskiriantis iš epifizės liaukos, moduliuoja širdies ir kraujagyslių veiklą, mažindamas kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Kartu vakare natūraliai sumažėja kortizolio kiekis, todėl ima dominuoti parasimpatinė sistema.
Augimo hormono sekrecija pasiekia maksimumą ankstyvaisiais miego etapais, skatindama širdies audinių atsistatymą.
Tuo tarpu sumažėjęs katecholaminų (epinefrino ir norepinefrino) kiekis prisideda prie mažesnio sveikų žmonių širdies susitraukimų dažnio vakare.
Skydliaukės hormonai, darantys įtaką medžiagų apykaitos greičiui ir širdies darbingumui, taip pat veikia pagal cirkadinius dėsningumus ir yra mažiau aktyvūs nakties metu.
Kaip fizinis aktyvumas veikia vakarinį širdies ritmą
Per dieną atliekama fizinė veikla daro didelę įtaką vakariniam širdies susitraukimų dažniui, sukeldama tiek tiesioginę, tiek uždelstą širdies ir kraujagyslių sistemos reakciją.
Pratimai ankstyvuoju dienos metu gali sumažinti vakarinį širdies susitraukimų dažnį, nes suaktyvėja organizmo atsigavimo mechanizmai, skatinantys parasimpatiko dominavimą.
Ir atvirkščiai, intensyvi fizinė veikla prieš miegą dažnai padidina širdies susitraukimų dažnį iki pat vakaro, todėl gali sutrikti normalus širdies ritmas.
Tyrimai rodo, kad šį poveikį lemia veiklos laikas, intensyvumas ir trukmė.
Reguliariai sportuojančių asmenų širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje vakare paprastai būna mažesnis nei sėdimą darbą dirbančių asmenų, o tai rodo geresnį širdies ir kraujagyslių sistemos efektyvumą ir prisitaikymą prie fizinio krūvio.
Mokslas apie padidėjusį naktinį kraujospūdį
Nors dauguma žmonių patiria natūralų kraujospūdžio kritimą nakties metu, nemažai daliai gyventojų būdingas nenormalus modelis, vadinamas naktine hipertenzija.
Šis reiškinys atsiranda dėl kelių fiziologinių mechanizmų. Simpatinė nervų sistema, atsakinga už reakcijas „kovok arba bėk”, gali likti neadekvačiai aktyvi.
Be to, hormonų svyravimai, ypač kortizolio, aldosterono ir renino-angiotenzino sistemos komponentų, gali sutrikdyti normalų kraujospūdžio ritmą.
Sutrikęs jautrumas druskai ir inkstų funkcija taip pat prisideda prie naktinės hipertenzijos.
Tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai gali lemti tam tikrų asmenų polinkį į šiuos sutrikimus.
Normalaus kraujospūdžio kritimo nebuvimas yra nepriklausomas širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnys, didinantis insulto ir infarkto tikimybę net ir sveikiems asmenims.
Kada reikia susirūpinti dėl vakarinių širdies pojūčių
Kaip atskirti įprastus širdies ir kraujagyslių sistemos svyravimus nuo potencialiai pavojingų simptomų, pasireiškiančių vakaro valandomis? Medicinos specialistai siūlo stebėti kelis pagrindinius rodiklius: pastovumą, sunkumą ir lydinčius simptomus.
Nors retkarčiais pastebimas širdies plakimas yra normalus reiškinys, į nuolatinį širdies plakimą, trunkantį ilgiau nei kelias minutes, būtina atkreipti dėmesį. Vakarinis širdies plakimas, lydimas dusulio, galvos svaigimo, krūtinės skausmo ar neįprasto nuovargio, reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.
Be to, širdies pojūčiai, kurie nuolat trukdo miegoti, atsiranda netoleruojant fizinio krūvio arba pasireiškia kartu su galūnių patinimu, rodo galimas širdies ir kraujagyslių problemas, o ne įprastus paros svyravimus.
Šių simptomų, ypač kai jie nauji arba paūmėja, nereikėtų atmesti kaip tik su stresu susijusių reiškinių.
Širdies sveikatos priežiūra dienos ir nakties ciklo metu
Širdies sveikatos priežiūra dienos ir nakties ciklo metu
Širdies ir kraujagyslių sveikatai palaikyti reikia kruopštaus požiūrio, apimančio visą 24 valandų ciklą. Ekspertai rekomenduoja nuoseklų miego režimą, suderintą su natūraliais cirkadiniais ritmais, nes sutrikimai gali kelti stresą širdies ir kraujagyslių sistemai.
Ryte, prieš vartojant kofeiną, reikėtų apsišlakstyti vandeniu. Vidudienio veikloms naudingos judėjimo pertraukėlės, kad būtų išvengta ilgo sėdėjimo.
Vakaro įpročiai daro didelę įtaką širdies veiklai – alkoholio ir sunkaus maisto ribojimas likus trims valandoms iki miego padeda išvengti naktinio širdies plakimo.
Reguliarus širdies ritmo kintamumo stebėjimas visą dieną gali suteikti vertingų žinių apie autonominės nervų sistemos funkciją. Šie duomenys leidžia nustatyti dėsningumus ir tinkamai koreguoti gyvenimo būdą, kad būtų užtikrinta ideali širdies sveikata.
