Daugelis žmonių patiria vakarinį akių deginimą dėl natūralios ašarų plėvelės išsekimo po tūkstančių kasdienių mirksėjimų. Prie to prisideda ir per dieną susikaupęs dirgiklių, pavyzdžiui, teršalų ir makiažo likučių, poveikis. Artėjant vakarui organizmo cirkadinis ritmas taip pat sumažina ašarų gamybą ir jų kokybę. Patalpų aplinkos veiksniai, įskaitant mažą oro drėgmę ir šildymo sistemas, dar labiau pagreitina drėgmės praradimą. Supratus šiuos daugialypius veiksnius, galima rasti kitų sprendimų, ne tik apriboti laiką prie ekrano.
Dienos pabaigos ašarų plėvelės išsekimas: Natūralus džiūvimo ciklas
Dienai einant į pabaigą akis dengianti ašarų plėvelė dažnai palaipsniui nusilpsta, todėl dažnai jaučiamas vakarinis akių diskomfortas.
Šis natūralus sausėjimo ciklas vyksta todėl, kad per dieną ašarų gamyba mažėja. Ašarų plėvelė, sudaryta iš mucino, vandeninio ir lipidinio sluoksnių, palaiko akies paviršiaus vientisumą ir komfortą.
Iki vakaro dėl sukaupto maždaug 14 000 kartų mirksėjimo palaipsniui sumažėja ašarų kiekis ir kokybė.
Aplinkos veiksniai, tokie kaip patalpų šildymas, oro kondicionavimas ir sumažėjusi drėgmė, dar labiau pagreitina ašarų garavimą.
Be to, organizmo cirkadiniai ritmai daro įtaką ašarų gamybai, o tyrimai rodo, kad vakarinėmis valandomis sumažėja ašarų liaukų išsiskyrimas.
Bendras aplinkos poveikis per dieną
Nors ašarų plėvelės nykimas vyksta pagal natūralius biologinius ritmus, aplinkos veiksniai, su kuriais susiduriama visą dieną, labai sustiprina vakarinį akių diskomfortą.
Iki vakaro akys būna veikiamos daugelio dirgiklių: mažo oro drėgnumo biuro oro, lauko teršalų, ore esančių alergenų ir vėdinimo sistemų, kurios pagreitina ašarų išgarinimą.
Kiekviena aplinka vis labiau veikia akies paviršių. Dėl šios kumuliacinės apkrovos apsauginiai ašarų komponentai išsenka greičiau, nei gali būti papildyti.
Prasideda mikroskopinės uždegiminės reakcijos, įjautrinančios akies paviršiaus nervų galūnėles. Dėl to atsiranda slenkstinis poveikis – diskomfortas, kuris pasireiškia tik po kelių valandų sudėtinio poveikio, todėl daugelis jaučia deginimo pojūtį būtent vakare.
Kūno cirkadinio ritmo poveikis akių drėgmei
Organizmo vidinis laikrodis reguliuoja ašarų gamybą, kuri per 24 valandų ciklą pasižymi ryškiais dėsningumais. Tyrimai rodo, kad ašarų plėvelės stabilumas sumažėja vakare, nes tai yra normalaus cirkadinio ritmo dalis.
Šis natūralus ciklas veikia meibomines liaukas, kurios gamina riebų ašarų sluoksnį, apsaugantį nuo išgaravimo. Artėjant vakarui šios liaukos paprastai sumažina sekreciją, todėl greičiau išgaruoja ašaros ir padidėja sausumo pojūtis.
Be to, ašarų liaukos, atsakingos už vandeninį ašarų sluoksnį, veikia pagal cirkadinius dėsningumus – vėlesnėmis valandomis jų gamyba sumažėja. Šis biologinis laikas padeda paaiškinti, kodėl daugelis žmonių artėjant miegui jaučia didesnį akių diskomfortą.
Makiažas, kontaktiniai lęšiai ir kiti kasdien akis veikiantys veiksniai
Kasdieniai įpročiai ir produktai, naudojami ant akių ar šalia jų, visą dieną kaupia stresą, kuris vakare dažnai pasireiškia deginimo pojūčiu.
Makiažo dalelės, ypač blakstienų tušas ir akių pieštukas, gali patekti į ašarų plėvelę ir dirginti jautrius akių audinius.
Kontaktinių lęšių nešiotojai patiria papildomų sunkumų, nes lęšiai sugeria aplinkos teršalus, o ilgiau nešiojant sumažėja deguonies pralaidumas.
Vakare šie lęšiai dažnai labai išsausėja, todėl atsiranda trintis į rageną.
Prie to prisideda ir akių lašiuose esantys konservantai, veido valymo priemonės su aštriomis cheminėmis medžiagomis ir aplinkos veiksniai, tokie kaip oro kondicionieriai ir priverstinis oro šildymas, kurie kasdienės veiklos metu nuolat išgarina akis saugančią drėgmę.
Patalpų oro kokybė ir vakarinis akių komfortas
Patalpų aplinkoje dažnai būna nematomų dirgiklių, kurie daro didelę įtaką akių komfortui vakaro valandomis.
Krentant temperatūrai įsijungia šildymo sistemos, kurios sumažina drėgmę ir sukuria sausą orą, kuris pagreitina ašarų garavimą. Per dieną besikaupiančios dulkės labiau koncentruojasi uždarose vakarinėse erdvėse.
Žvakės, oro gaivikliai ir maisto gaminimo garai išskiria lakiuosius organinius junginius, kurie sukelia jautrių akių audinių uždegimą.
Gyvūnų pleiskanos ir buitinės valymo priemonės išlieka vakaro ore, kai langai lieka uždaryti. ŠVOK sistemos gali cirkuliuoti šiuos teršalus, o ne juos pašalinti.
Į dienos pabaigą oro kokybė natūraliai pablogėja, todėl vakare, poilsio metu, akys tampa ypač jautrios dirginimui.
Paslėpti alergenai, kurie sustiprėja naktį
Paslėpti alergenai, kurie sustiprėja naktį
Nors patalpų oro kokybės problemos išlieka visą dieną, tam tikri alergenai tampa problemiškesni nakties metu, todėl kyla papildomų problemų dėl akių komforto.
Dulkių erkutės, kurios puikiai veisiasi patalynėje, dauginasi, kai vakare padidėja drėgmė.
Žiedadulkių kiekis dažnai padidėja sutemus, kai atvėsęs oras priverčia daleles nusėsti.
Gyvūnų pleiskanos kaupiasi visą dieną, o naktį susikaupia miegamuosiuose rajonuose.
Be to, vonios kambariuose ir virtuvėse padaugėja pelėsių sporų, nes vakare padidėja drėgmės lygis.
Šie naktiniai alergenų svyravimai gali sukelti histamino reakciją, kuri pasireiškia akių dirginimu, paraudimu ir deginimo pojūčiu – tai simptomai, kuriuos lengva supainioti su skaitmenine akių įtampa, o ne su alerginėmis reakcijomis.
Praktinės vakarinės akių lengvatos strategijos
Norėdami veiksmingai kovoti su deginančių akių pojūčiais, kurie sustiprėja vakaro valandomis, žmonės gali įgyvendinti keletą įrodymais pagrįstų palengvinimo strategijų.
Penkias minutes trunkantys šilti kompresai padeda atkimšti riebalines liaukas, o reguliarios dirbtinės ašaros papildo drėgmę prieš prasidedant simptomams.
Labai svarbu sureguliuoti aplinką: padidinti patalpos drėgnumą iki 40-50 %, įrengti ekranus akių lygyje ir įgyvendinti 20-20-20-20 taisyklę (kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėti į 6 metrų atstumu esančius objektus).
Taip pat svarbi vakarinė akių higiena – per dieną susikaupusius alergenus pašalina vokų plovimas praskiestu kūdikių šampūnu.
Esant nuolatiniams simptomams, geriau vartoti lašus be konservantų, o ne su benzalkonio chloridu.
