Nuo 2010 m. jaunų suaugusiųjų širdies priepuolių kasmet padaugėjo 2 proc. Nepastebėtas kaltininkas yra lėtinis stresas, kuris didina kortizolio kiekį ir sukelia širdies ir kraujagyslių pažeidimus dėl nuolatinio aukšto kraujospūdžio, uždegimo ir spartesnės aterosklerozės. Tradiciniai atrankinės patikros metodai dažnai nepastebi šių įspėjamųjų ženklų jaunesniems pacientams, nes standartiniai matavimai gali atrodyti normalūs, nepaisant esminių problemų. Skaitmeninis perdegimas dar labiau sustiprina šią problemą. Supratus šį kortizolio ryšį paaiškėja, kodėl iš pažiūros sveiki žmonės susiduria su rimtais širdies sutrikimais.
Auganti jaunų suaugusiųjų širdies priepuolių tendencija
Per pastarąjį dešimtmetį atlikta daugybė tyrimų, kuriuose užfiksuotas nerimą keliantis miokardo infarktų skaičiaus didėjimas tarp jaunesnių nei 40 metų suaugusiųjų.
Amerikos širdies asociacijos duomenys rodo, kad nuo 2010 m. šioje demografinėje grupėje kasmet 2 proc. padaugėja hospitalizacijų dėl širdies smūgio atvejų.
Ši tendencija prieštarauja istoriškai susiklosčiusiems dėsningumams, kai širdies priepuoliai dažniausiai ištikdavo vyresnio amžiaus žmones.
Johnso Hopkinso medicinos instituto mokslininkai nustatė, kad šiuo metu jauni suaugusieji sudaro apie 20 proc. visų ūmiu miokardo infarktu sergančių pacientų, palyginti su 10 proc. 2000-ųjų pradžioje.
Šį pokytį medikai aiškina didėjančiu nutukimo, sėslaus gyvenimo būdo, streso ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimu tarp jaunosios kartos atstovų.
Kaip lėtinis stresas kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai
Tarp rizikos veiksnių, lemiančių ankstyvų širdies priepuolių skaičiaus didėjimą, lėtinis stresas yra ypač klastinga grėsmė širdies ir kraujagyslių sveikatai. Nuolatinis stresas sukelia fiziologinių reakcijų kaskadą , įskaitant nuolatinį kortizolio ir adrenalino išsiskyrimą, kurie didina kraujospūdį ir širdies ritmą.
Tokia ilgalaikė padidėjusio širdies ir kraujagyslių aktyvumo būsena pažeidžia arterijų sieneles, spartina aterosklerozę ir skatina uždegimą visoje kraujagyslių sistemoje. Tyrimai rodo, kad stresas taip pat didina trombocitų suaktyvėjimą ir kraujo klampumą, todėl susidaro palankios sąlygos trombams susidaryti.
Be to, stresas dažnai susijęs su nesveiku elgesiu, pavyzdžiui, prastu miegu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu ir padidėjusiu perdirbto maisto vartojimu.
Kortizolio ryšys: Jūsų kūno tylusis pavojaus signalas
Kai lėtinis stresas tęsiasi, kortizolis tampa stipriausia organizmo biochemine pavojaus sistema, nuolat užtvindančia širdies ir kraujagyslių sistemą ir sukeliančia potencialiai žalingą poveikį. Šis hormonas, būtinas tikrais kritiniais atvejais, chroniškai padidėjęs keičia kraujagyslių funkciją.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis kortizolio poveikis didina kraujospūdį, skatina uždegimą ir spartina aterosklerozę– apnašų kaupimąsi arterijų sienelėse.
Be to, kortizolis trikdo medžiagų apykaitos procesus, didina gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Jauniems suaugusiesiems, kurių kortizolio kiekis nuolat aukštas, būdingas ankstyvas širdies ir kraujagyslių senėjimas, o tyrimai atskleidė, kad jų arterijos dažnai būna panašios į dešimtmečiais vyresnių žmonių arterijas – ši būklė dažnai nepastebima, kol neįvyksta širdies įvykis.
Kodėl tradiciniai atrankinės patikros metodai nepastebi įspėjamųjų ženklų
Kodėl tradiciniai atrankinės patikros metodai nepastebi įspėjamųjų požymių
Įprastiniai širdies veiklos vertinimo protokolai dažnai neatpažįsta jaunų pacientų, kuriems gresia pav ojus, nes jie visų pirma buvo skirti vyresnio amžiaus žmonių pažengusiai koronarinei ligai nustatyti.
Standartiniai kraujospūdžio ir cholesterolio kiekio kraujyje matavimai jaunesniems asmenims dažnai atrodo normalūs, nors yra širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.
Tradicinės rizikos skaičiuoklės nepakankamai įvertina pavojų jaunesniems nei 40 metų asmenims, nes pagrindinis veiksnys yra amžius.
Be to, gydytojai jaunesniems pacientams, neturintiems šeimos anamnezės ar simptomų, retai skiria kalcio balų ar uždegimo žymenų tyrimus.
Nesant akivaizdžių plokštelių sankaupų, rizika neatmetama; naujesni tyrimai rodo, kad kraujagyslių uždegimas ir endotelio disfunkcija gali sukelti staigius širdies įvykius net ir esant minimaliam arterijų susiaurėjimui – tai dažniau pasitaiko jaunesniems žmonėms.
Skaitmeninis perdegimas ir jo poveikis širdies sveikatai
Be fiziologinių žymenų, kurių tradicinė atrankinė patikra gali nepastebėti, slypi šiuolaikinė grėsmė sveikatai, daranti įtaką jaunesnėms demografinėms grupėms: Skaitmeninis perdegimas.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis skaitmeninis įsitraukimas didina kortizolio lygį ir sukelia lėtines streso reakcijas. Tokia nuolatinė kovos arba skrydžio būsena didina kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį ir uždegiminius žymenis – visus svarbius širdies rizikos veiksnius.
Jauni specialistai, patiriantys nuolatinį ryšį, teigia, kad sutrinka miegas ir sutrumpėja atsigavimo laikotarpiai tarp stresų. Dėl to sutrinka autonominės nervų sistemos reguliacija, o tai dar labiau padidina širdies ir kraujagyslių sistemos įtampą.
Amerikos širdies asociacijos atlikti tyrimai dabar sieja skaitmeninių technologijų sukeliamą stresą su spartesniu aterosklerozės vystymusi jaunesniems nei 40 metų suaugusiems žmonėms – kardiologai vis dažniau stebi jaunesnių pacientų, kuriems pasireiškia širdies veiklos simptomai, nors jų klinikinis profilis yra normalus, būklę.
Nutraukti ciklą: Streso valdymo strategijos, kurios veikia
Nutraukti ciklą: Streso valdymo strategijos, kurios veikia
Norint efektyviai spręsti skaitmeninio perdegimo problemą, reikalingos įvairiapusės streso valdymo intervencijos, pritaikytos šiuolaikiniam jaunų suaugusiųjų gyvenimo kontekstui. Tyrimai rodo, kad nustačius skaitmenines ribas,pavyzdžiui, nustačius laikotarpius be prietaisų ir apribojus pranešimų siuntimą, ženkliai sumažėja širdies ir kraujagyslių streso žymenys.
Įrodymais pagrįsti metodai, įskaitant dėmesingo įsisąmoninimo meditaciją, progresuojantį raumenų atsipalaidavimą ir kognityvinį permąstymą, pastebimai mažina kortizolio kiekį.
Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač vidutinio sunkumo aerobinė mankšta, neutralizuoja žalingą sėdimos veiklos poveikį ir išskiria endorfinus, kovojančius su streso hormonais.
Miego higiena išlieka labai svarbi, nes tyrimai rodo, kad 7-9 valandas trunkantis kokybiškas miegas sumažina su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusių uždegiminių žymenų kiekį.
Nuoseklus šių strategijų įgyvendinimas nutraukia lėtinio streso ir širdies ligų kelią.
Kada kreiptis į gydytoją: Raudonos vėliavos, kurių nereikėtų ignoruoti
Įspėjamųjų ženklų, atsirandančių prieš širdies smūgius, atpažinimas gali išgelbėti gyvybę jauniems suaugusiesiems, kurie priešingu atveju galėtų atmesti simptomus kaip nekenksmingus.
Pagrindiniai raudonieji signalai yra šie: diskomfortas krūtinėje, pasireiškiantis kaip spaudimas, spaudimas ar skausmas; nepaaiškinamas dusulys; skausmas, sklindantis į žandikaulį, kaklą, nugarą ar rankas; neįprastas nuovargis ir šaltas prakaitas.
Moterys dažnai jaučia subtilesnius simptomus, pavyzdžiui, pykinimą ar nugaros vidurio skausmą.
Priešlaikinės širdies ligos, nekontroliuojama hipertenzija, cukrinis diabetas ar rūkymas kartu su šiais simptomais verčia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Asmenys, kuriems simptomai pasireiškia fizinio aktyvumo, emocinio streso ar ramybės metu, niekada neturėtų delsti kreiptis į greitąją medicinos pagalbą.
