Fiziologinis drebulys – tai nevalingi svyravimai, būdingi kiekvienam žmogui, paprastai 8-12 hercų dažnio. Šie normalūs drebėjimai tampa pastebimi ramios būsenos metu dėl mechaninio galūnių rezonanso ir nervų degimo modelių. Kofeinas, cukrus, dehidratacija ir hormonų pusiausvyros sutrikimai gali sustiprinti šį natūralų drebulį. Nors paprastai drebulys būna gerybinis, tačiau nuolatinis ar stiprėjantis drebulys gali būti pagrindas kreiptis į gydytoją. Paprasti gyvenimo būdo pakeitimai, pavyzdžiui, kofeino kiekio sumažinimas, miego pagerinimas ir dėmesingo įsisąmoninimo technikų taikymas, gali labai sumažinti drebėjimo matomumą.
Mokslas apie fiziologinį drebulį
Drebulys – ritmiški, nevalingi kūno dalių svyruojantys judesiai – tam tikru mastu natūraliai pasireiškia visiems žmonėms. Šis fiziologinis drebulys paprastai pasireiškia kaip lengvas rankų virpėjimas, kai jos laikomos tam tikrose padėtyse, ir dažnai būna nepastebimas be atidaus stebėjimo.
Neurologiškai šie drebuliai atsiranda dėl galūnių mechaninio rezonanso ir motorinių neuronų degimo modelių sąveikos. 8-12 Hz dažnis, būdingas fiziologiniam drebėjimui, atsiranda dėl osciliacijų tempimo reflekso kilpoje, kurioje sensorinė informacija iš raumenų verpstės grįžta į motorinius neuronus.
Prie to prisideda mechaninės raumenų savybės, nervų perdavimo vėlavimas ir centriniai smegenų osciliatoriai.
Įvairios fiziologinės būsenos, įskaitant nuovargį, nerimą, hipoglikemiją, kofeino vartojimą ir tam tikrus vaistus, gali sustiprinti šį įprastą drebulį iki pastebimo lygio, nenurodant pagrindinės patologijos.
Paslėpti mitybos trigeriai, stiprinantys rankų drebėjimą
Nors daugeliui žmonių fiziologinis drebulys yra normalus reiškinys, tam tikri mitybos veiksniai gali labai sustiprinti šį drebulį, net jei nėra nerimo ar neurologinių sutrikimų.
Pagrindinis kaltininkas yra kofeinas, nes tyrimai rodo, kad net saikingas jo vartojimas gali sustiprinti natūralų rankų drebėjimą. Šis stimuliatorius veikia centrinę nervų sistemą, didina adrenalino kiekį ir neuronų jaudrumą.
Taip pat rafinuotas cukrus sukelia greitus gliukozės kiekio kraujyje svyravimus, kurie vėliau sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje gali sukelti arba sustiprinti drebulį.
Kiti mažiau žinomi mitybos veiksniai yra dirbtiniai saldikliai, ypač aspartamas, kurie gali paveikti neurotransmiterių funkciją.
Jautrumas mononatrio glutamatui (MSG) jautriems asmenims gali pasireikšti drebėjimu.
Netgi dehidratacija vaidina svarbų vaidmenį, nes elektrolitų pusiausvyros sutrikimai tiesiogiai veikia nervinių signalų perdavimo efektyvumą ir gali sustiprinti kitaip nepastebimą fiziologinį drebulį.
Hormonų įtaka nervų ir raumenų stabilumui
Kaip dažnai hormonų svyravimai prisideda prie rankų drebėjimo? Tyrimai rodo, kad šis ryšys yra svarbesnis, nei anksčiau manyta.
Skydliaukės hormonai, kai jų pusiausvyra sutrinka, tiesiogiai veikia raumenų kontrolę ir nervų funkciją. Hipertiroidizmas ypač padidina drebėjimo tikimybę dėl padidėjusios nervų sistemos veiklos.
Streso metu išsiskiriantis kortizolis gali išlikti padidėjęs net tada, kai žmogus subjektyviai jaučiasi ramus. Šis hormonas veikia kalcio reguliavimą ir neuromediatorių funkciją, svarbią lygiųjų raumenų veiklai.
Be to, estrogenų ir testosterono svyravimai turi įtakos nervų ir raumenų jungčių veiksmingumui, todėl drebulys gali sustiprėti tam tikrais gyvenimo etapais.
Dabar mokslininkai pripažįsta, kad iš pažiūros atsitiktinis drebulys sveikiems žmonėms dažnai yra susijęs su nuspėjamais hormoniniais dėsningumais.
Kraujo tyrimai, kuriais matuojama skydliaukės funkcija, kortizolio kiekis ir lytiniai hormonai, gali suteikti vertingų įžvalgų, kai nuolatinis drebulys atsiranda be aiškios priežasties.
Kada ramus drebulys signalizuoja apie kažką rimtesnio
Dauguma ramybės būsenos metu patiriamų rankų drebėjimų yra gerybiniai, tačiau medicinos ekspertai įspėja, kad tam tikri modeliai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Nuolatinis drebulys, kuris palaipsniui stiprėja, pasireiškia daugiausia vienoje kūno pusėje arba atsiranda kartu su kitais neurologiniais simptomais, gali rodyti tokias pagrindines ligas kaip Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė.
Drebulys, kurį lydi kognityviniai pokyčiai, vaikščiojimo sunkumai arba kuris staiga atsirado po 65 metų amžiaus, turi būti nedelsiant įvertintas.
Be to, drebulys, trukdantis kasdienei veiklai arba atsiradęs pradėjus vartoti naujus vaistus, neturėtų būti atmetamas kaip normali fiziologinė reakcija.
Neurologai rekomenduoja prieš kreipiantis į gydytoją užfiksuoti, kada drebulys pasireiškia, koks yra jo intensyvumas ir jį sukeliantys veiksniai.
Ankstyvas įsikišimas gali turėti didelės įtakos gydymo rezultatams tais atvejais, kai drebulys yra ankstyvas įspėjamasis rimtesnių neurologinių sutrikimų požymis.
Natūralios priemonės ir gyvenimo būdo koregavimas, kad rankos būtų tvirtesnės
Daugeliui žmonių, patiriančių nekenksmingą fiziologinį drebėjimą, keletas praktinių metodų gali gerokai sumažinti rankų drebėjimą be medicininio įsikišimo.
Apribojus kofeino ir alkoholio vartojimą dažnai pastebimai pagerėja situacija, nes šios medžiagos gali sustiprinti esamą drebulį. Reguliari, vidutinio sunkumo mankšta padeda stiprinti raumenų kontrolę ir mažina stresą – dažną drebulį sukeliančią priežastį.
Tinkamas miegas ir tinkama mityba, ypač maistas, kuriame gausu magnio ir B grupės vitaminų, palaiko nervų sistemos veiklą.
Sąmoningumo technikos, įskaitant gilų kvėpavimą ir meditaciją, gali nuraminti autonominę nervų sistemą. Kai kuriems padeda tikslingi rankų pratimai, gerinantys vikrumą ir koordinaciją.
Valgant ar atliekant tikslias užduotis gali padėti pasverti indai ar stabilizuojantys įrankiai. Šios priemonės, nors ir neišgydo, dažnai yra pakankama priemonė gerybiniu drebėjimu sergantiems žmonėms.
