Priverstinis pozityvumas arba toksinis pozityvumas gali pakenkti jūsų psichikos sveikatai, nes verčia slopinti tikras emocijas. Nuolat nustumdami neigiamus jausmus į šalį, jūs patiriate psichologinę įtampą, padidėjusį streso hormonų kiekį ir išsekusius kognityvinius išteklius.
Toks emocijų slopinimas dažnai duoda atvirkštinį efektą, todėl vėliau sustiprėja neigiamos emocijos, nerimas ar depresija. Tikrasis atsparumas atsiranda priėmus visą savo emocijų spektrą, o ne neigus sunkius jausmus. Suprasdami pusiausvyrą tarp optimizmo ir emocinio sąžiningumo, rasite sveikesnį kelią į priekį.
Spaudimas išlaikyti „tik gerų emocijų” kultūrą
Nors socialinės žiniasklaidos platformos propaguoja „tik geros nuotaikos” žinutes kaip kelią į laimę, tokia mąstysena sukuria didelį psichologinį spaudimą. Esate nuolat bombarduojami lūkesčiais slopinti neigiamas emocijas ir demonstruoti optimistinį fasadą, neatsižvelgiant į savo tikruosius jausmus.
Šis kultūrinis spaudimas verčia jus laikytis to, ką psichologai vadina „toksiniu pozityvumu”, kai autentiški emociniai išgyvenimai nu vertinami dėl paviršutiniško linksmumo. Tyrimai rodo, kad pastangos išlaikyti nuolatinį pozityvumą gali padidinti nerimą ir nepilnavertiškumo jausmą, kai neišvengiamai patirsite natūralių neigiamų emocijų.
Dėl kognityvinio disonanso tarp jūsų tikrų jausmų ir pozityvumo, kurį tikimasi parodyti, kyla papildomas stresas. Pradedate abejoti, ar jūsų neigiamos emocijos yra priimtinos, o tai sukelia gėdą ir izoliaciją. Užuot skatinusi gerovę, „tik gerų emocijų” kultūra dažnai lemia emocinį slopinimą ir atotrūkį nuo autentiškos patirties.
Kai emocijų slopinimas duoda atvirkštinį efektą
Kai emocijų slopinimas duoda atvirkštinį efektą
Emocijų slopinimas, tiesioginė toksiškos pozityvumo kultūros pasekmė, sukelia išmatuojamus neigiamus psichologinius padarinius. Kai nuolat slopinate neigiamas emocijas, kad išlaikytumėte dirbtinį pozityvų fasadą, nesąmoningai aktyvuojate savo simpatinę nervų sistemą, didinate širdies ir kraujagyslių stresą ir kognityvinį krūvį.
Stanfordo universitete atlikti tyrimai rodo, kad emocijų slopinimas labai išeikvoja kognityvinius išteklius, reikalingus atminčiai formuoti ir socialiniam funkcionavimui. Slopindami emocijas iš tikrųjų jų neperdirbate, o tik atidedate jų poveikį ir didinate jų intensyvumą.
Šis atvirkštinis mechanizmas paaiškina, kodėl priverstinis pozityvumas dažnai sukelia emocinį grįžtamąjį efektą, kai nuslopintos emocijos galiausiai pasireiškia intensyviau, kartais kaip nerimas, depresija ar psichosomatiniai simptomai. Psichologinė žala didėja, kai jaučiatės socialiai izoliuoti dėl savo autentiškų emocinių išgyvenimų, todėl susidaro ciklas, kai jaučiatės neigiamai dėl to, kad jaučiatės neigiamai.
Psichologinė neigiamų jausmų neigimo kaina
Psichologinė neigiamų jausmų neigimo kaina
Sistemingas neigiamų emocijų neigimas sukuria esminį atotrūkį tarp jūsų vidinės patirties ir išorinės išraiškos ir sukelia tai, ką psichologai vadina „emociniu disonansu”. Ši psichologinė būsena ne tik nemaloni – ji aktyviai kenkia psichikos sveikatai, nes suskaldo jūsų autentiškojo „aš” jausmą.
Kai nuolat slopinate liūdesį, pyktį ar nusivylimą, siekdami pozityvumo, sukuriate fiziologinį mokestį. Tyrimai rodo, kad emocijų slopinimas didina kortizolio kiekį ir širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą, o kartu mažina problemų sprendimui reikalingus kognityvinius išteklius. Dėl šio išsekimo esate mažiau pasirengę veiksmingai spręsti gyvenimo iššūkius.
Be to, neperdirbtos neigiamos emocijos tiesiog neišnyksta; jos pasireiškia netiesioginiais būdais – psichosomatiniais simptomais, santykių sunkumais arba nesąmoningais elgesio modeliais, kurie sabotuoja jūsų tikslus. Pripažinti visą savo emocijų spektrą nėra silpnumas – tai labai svarbu psichologinei integracijai ir atsparumui.
Autentiško atsparumo ugdymas per emocinį priėmimą
Kitaip nei toksiškas pozityvumas, kuris maskuoja esmines problemas, autentiškas atsparumas atsiranda visiškai pripažinus ir priėmus visą savo emocinį kraštovaizdį. Tyrimai rodo, kad teigiamas ir neigiamas emocijas išgyvenantys asmenys pasižymi didesniu psichologiniu lankstumu ir gebėjimu prisitaikyti prie gyvenimo iššūkių.
Kai leidžiate sau patirti liūdesį, pyktį ar nusivylimą nesmerkdami, iš tikrųjų stiprinate nervinius kelius, susijusius su emociniu reguliavimu. Šis priėmimas nereiškia, kad reikia gyventi negatyviai, bet veikiau sukurti erdvę visoms emocijoms kaip teisingiems signalams apie jūsų išgyvenimus.
Psichologų, tokių kaip Susan David, tyrimai rodo, kad emocinis priėmimas yra susijęs su mažesniu nerimu ir depresija ilguoju laikotarpiu. Integruodami sunkias emocijas, o ne slopindami jas, išsiugdote tai, ką mokslininkai vadina „psichologiniu imunitetu”, t. y. gebėjimą pasitikti sunkumus su tikra stiprybe, o ne trapiu pozityvumu.
Optimizmo ir emocinio nuoširdumo pusiausvyra
Nors nuoširdus optimizmas yra labai naudingas psichinei gerovei, tyrimai rodo, kad norint išvengti priverstinio pozityvumo spąstų, jį reikia derinti su emociniu sąžiningumu. Ši pusiausvyra reikalauja pripažinti neigiamas emocijas, o ne slopinti jas po pozityviu fasadu.
Didesnį psichologinį stabilumą pasieksite tada, kai į savo savimonę įtrauksite ir teigiamas, ir neigiamas patirtis. Tyrimai rodo, kad sunkių emocijų pripažinimas iš tikrųjų didina jūsų atsparumą, o toksiškas pozityvumas sukelia kognityvinį disonansą tarp jūsų vidinės patirties ir išorinės išraiškos.
Svarbiausia ne atsisakyti optimizmo, o praktikuoti emocinį lankstumą– leisti sau pajusti nusivylimą, liūdesį ar pyktį nesmerkiant ir tik tada apgalvotai keisti situaciją. Toks autentiškas požiūris padeda išvengti emocinio vengimo ir sukuria erdvę sunkiems išgyvenimams apdoroti, todėl galiausiai psichikos sveikata tampa tvaresnė nei vien tik nuolatinis pozityvumas.
