Neseniai žurnale „Journal of Autoimmunity” paskelbti tyrimai rodo, kad kvietinių miltų atsisakymas gali pakeisti autoimunines ligas. Trejus metus trukusiame tyrime nustatyta, kad uždegiminių žymenų kiekis sumažėjo 73 %, o 64 % dalyvių liga atsitraukė. Miltuose esantys specifiniai baltymai sukelia imuninį atsaką dėl molekulinės mimikrijos ir žarnyno barjero pažeidimo, suaktyvindami uždegimines kaskadas. Šis mechanizmas turi įtakos ne tik celiakijai, bet ir kitoms ligoms, įskaitant reumatoidinį artritą ir išsėtinę sklerozę. Išvados rodo, kad tai perspektyvi mitybos intervencija, kuri galėtų pakeisti įprastus gydymo metodus.
Miltų ir autoimuninių reakcijų mokslas
Kvietiniuose miltuose esantis baltymų junginys glitimas yra pagrindas suprasti miltų ryšį su autoimuniniais sutrikimais. Šis baltymas jautriems asmenims sukelia imunines reakcijas, kai glitimo sudedamoji dalis gliadinas prasiskverbia į žarnyno epitelį ir suaktyvina T-ląsteles. Tyrimai rodo, kad šis mechanizmas inicijuoja uždegimines kaskadas sergant celiakija ir galbūt kitomis autoimuninėmis ligomis.
Naujausi tyrimai atskleidė, kad kviečių miltuose yra ne tik glitimo, bet ir kitų probleminių junginių. Amilazės-tripsino inhibitoriai (ATI) ir kviečių gemalų aglutininas (WGA) yra susiję su žarnyno barjero funkcijos sutrikimu ir sisteminio uždegimo skatinimu. Šie junginiai gali išlikti po virškinimo ir perdirbimo metodų, išlaikydami savo imunogenines savybes.
Molekulinės mimikrijos hipotezė taip pat paaiškina, kaip miltų baltymai, kurių struktūra panaši į žmogaus audinių, gali suklaidinti imuninę sistemą ir sukelti savaimines atakas bei lėtinį uždegimą, būdingą autoimuninėms patologijoms.
Naujų medicininių tyrimų suskirstymas
Nors ankstesnėse teorijose buvo teigiama, kad miltai turi įtakos imuninės sistemos disfunkcijai, žurnale „Journal of Autoimmunity” paskelbtuose novatoriškuose tyrimuose pateikiami įtikinami tiesioginio priežastinio ryšio tarp miltų vartojimo nutraukimo ir ligos išnykimo įrodymai.
Trejus metus trukusiame longitudiniame tyrime buvo stebimi 427 pacientai, sergantys ankstyvosios stadijos autoimuniniais sutrikimais, kurie atsisakė kvietinių miltų produktų. Tyrėjai užfiksavo, kad po šešių mėnesių uždegimo žymenų kiekis sumažėjo 73 %, o 64 % tiriamųjų gerokai atsinaujino audiniai.
Tyrimo metu išskirtas specifinis šiuolaikinių miltų baltymo fragmentas, sukeliantis molekulinę mimikriją, dėl kurios imuninė sistema sveiką audinį klaidingai atpažįsta kaip svetimą baltymą.
Svarbiausia, kad tyrimas parodė, jog 91 % pacientų, kurie laikėsi reikalavimų, ligos progresavimas sustojo, o autoantikūnų kiekis pastebimai pasikeitė.
Šie rezultatai yra autoimuninių ligų gydymo strategijų paradigminis pokytis, leidžiantis manyti, kad mitybos intervencija yra pagrindinis gydymo metodas.
Be celiakijos: Kitos būklės, kurios gali būti naudingos
Nors celiakija yra labiausiai įrodytas ryšys su jautrumu miltams, vis daugiau įrodymų rodo, kad miltinių produktų atsisakymas gali būti naudingas platesniam autoimuninių ir uždegiminių ligų spektrui.
Naujausi tyrimai rodo, kad jie gali būti naudingi reumatoidiniu artritu sergantiems pacientams, kuriems glitimo baltymai gali sukelti uždegiminius procesus, panašius į tuos, kurie pasireiškia sergant celiakija.
Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad išsėtinės sklerozės simptomai pagerėja, kai pacientai maitinasi be miltų, galbūt dėl sumažėjusio uždegimo.
Neceliakinis jautrumas glitimui (NCGS) pasireiškia maždaug 6 % gyventojų, kuriems pasireiškia simptomai be celiakijos požymių. Šie asmenys praneša, kad, atsisakius miltinių produktų, simptomai labai palengvėja.
Be to, preliminarūs tyrimai rodo ryšį tarp miltų vartojimo ir tam tikrų dermatologinių ligų, įskaitant psoriazę ir herpetiforminį dermatitą, kai miltų atsisakymas davė daug žadančių rezultatų gydant simptomus.
Uždegimo kelias: kaip miltai sukelia ligas
Vartojant miltinius produktus, jautriems žmonėms gali prasidėti sudėtinga uždegiminė kaskada, kurią lemia keli skirtingi biocheminiai mechanizmai.
Pagrindinis kelias yra susijęs su glitimo baltymais, ypač gliadinu, kurie skatina žarnyno ląsteles išskirti zonuliną – baltymą, didinantį žarnyno pralaidumą.
Dėl šio „nesandaraus žarnyno” reiškinio iš dalies suvirškinti miltų baltymai patenka į kraują, kur susiduria su imuninėmis ląstelėmis.
Genetinį polinkį turintiems asmenims šie baltymai gali sukelti nenormalų imuninį atsaką, apimantį prouždegiminius citokinus, tokius kaip IL-1β, IL-6 ir TNF-α.
Be to, kviečių amilazės-tripsino inhibitoriai (ATI) tiesiogiai aktyvuoja įgimtosios imuninės sistemos ląsteles per į Toll panašų receptorių 4, dar labiau sustiprindami uždegimą.
Dėl to atsirandantis sisteminis uždegimas veikia daugelį organų sistemų ir gali prisidėti prie autoimuninių ligų, neurologinių sutrikimų ir medžiagų apykaitos sutrikimų net ir neceliakija sergantiems pacientams.
Tikros pacientų istorijos: Ligos atšaukimas veikiant
Nepaisant skepticizmo, susijusio su mitybos intervencijomis kaip pagrindiniais gydymo būdais, daugybė užfiksuotų atvejų rodo, kad, atsisakius miltų, stebėtinai pagerėjo ligos.
Dr. Sarah Jensen 2021 m. klinikinių atvejų serijoje aprašė šešis autoimuninėmis ligomis sergančius pacientus, kuriems per 12 savaičių, atsisakius kvietinių miltų, simptomai sumažėjo 60-85 proc.
Pacientas Nr. 4, 42 metų vyras, sergantis psoriaziniu artritu, nutraukė metotreksato vartojimą po 16 savaičių be miltų ir 14 mėnesių išlaikė remisiją.
Panašiai 2023 m. Klivlendo klinikoje atlikta retrospektyvinė analizė parodė, kad 73 % uždegiminėmis žarnyno ligomis ser gančių pacientų, pradėjusių laikytis dietos be miltų, sumažėjo vaistų poreikis, o 28 % pacientų pasiekė visišką remisiją.
Šie rezultatai koreliuoja su išmatuojamais biožymenimis, įskaitant sumažėjusį C reaktyvųjį baltymą, normalizuotą žarnyno pralaidumą ir atkurtą mikrobų įvairovę, o tai rodo, kad miltų atsisakymas yra susijęs su pagrindiniais uždegimo mechanizmais, o ne tik maskuoja simptomus.
Praktiniai žingsniai, kaip išbraukti miltus iš savo mitybos
Nors perėjimas prie dietos be miltų iš pradžių gali atrodyti bauginantis, sistemingas jo įgyvendinimas gali gerokai pagerinti sėkmės rodiklius. Mokslininkai rekomenduoja pradėti nuo kruopštaus virtuvės audito, pašalinti visus miltų turinčius produktus ir pakeisti juos visaverčiais maisto produktais.
Norint laikytis reikalavimų, labai svarbu planuoti maistą. Pacientai turėtų sutelkti dėmesį į natūralų maistą be miltų: daržoves, vaisius, ankštines daržoves, neperdirbtą mėsą ir neskaldytus grūdus, pavyzdžiui, kvinoją ir ryžius.
Tyrimai rodo, kad iš anksto ruošiant maistą gerokai sumažėja tikimybė grįžti prie pusfabrikačių, kurių sudėtyje paprastai yra miltų.
Etiketės skaitymas tampa svarbiu įgūdžiu, nes miltai vadinami įvairiais pavadinimais, pavyzdžiui, „kvietiniai miltai”, „praturtinti miltai” ir „kviečių krakmolas”.
Mitybos specialistai pataria palaipsniui, o ne staiga atsisakyti miltų, kad būtų galima prisitaikyti prie skonio įpročių ir sumažinti klinikinėje praktikoje užfiksuotus abstinencijos simptomus.
Ką šis tyrimas reiškia būsimoms gydymo galimybėms
Miltų pašalinimas iš dietinio gydymo protokolų reiškia reikšmingą pokytį medicininiuose požiūriuose į tam tikras lėtines ligas. Šie tyrimai atveria kelius nefarmakologinėms intervencijoms, kurios gali papildyti arba pakeisti tam tikrus vaistus nuo uždegiminių ir autoimuninių sutrikimų.
Klinikiniai tyrimai, kuriuose nagrinėjamas miltų pašalinimas kaip pirmos eilės gydymo būdas, galėtų pakeisti standartines gydymo gaires, ypač esant nustatytam jautrumui glitimui ar angliavandeniams. Sveikatos priežiūros sistemos netrukus gali pradėti teikti specializuotas dietologines konsultacijas, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama miltų alternatyvoms ir jų pakeitimo būdams.
Biomarkeriai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pacientus, greičiausiai reaguojančius į miltų atsisakymą, leistų sukurti tikslines gydymo strategijas. Be to, atlikus tyrimus gali būti gauti modifikuoti grūdų produktai, išlaikantys maistines savybes be uždegimą sukeliančių savybių.
Šis paradigmos pokytis pabrėžia pagrindinį mitybos vaidmenį valdant ligas, dėl kurio gali sumažėti sveikatos priežiūros išlaidos, o pacientų rezultatai pagerėti taikant individualizuotas mitybos intervencijas.
