Naujausi biologiniai tyrimai kvestionuoja tradicinę fizinės jėgos, kaip vienintelio biologinio atsparumo rodiklio, sampratą. Tyrimai rodo, kad moterys pasižymi geresnėmis imuninėmis savybėmis, gamina daugiau antikūnų nei vyrai ir pasižymi mažesniu mirtingumu nuo infekcijų. Moterys taip pat geriau toleruoja skausmą ir pasižymi geresnėmis neurologinėmis savybėmis, kurios palaiko pažinimo ilgaamžiškumą. Šios išvados rodo, kad dėl evoliucinės adaptacijos moterų fiziologija įgijo išskirtinių pranašumų, padedančių išgyventi kovojant su ligomis ir aplinkos veiksniais. Tokios išvados apima ne tik atskirų asmenų sveikatos būklę, bet ir platesnius klausimus, susijusius su žmogaus prisitaikymu ir vystymusi.
Imuninės sistemos pranašumas: kaip moterų organizmas veiksmingiau kovoja su ligomis
Kai reikia kovoti su ligomis, moterų imunologinė sistema turi akivaizdžių pranašumų prieš vyrų. Tyrimai rodo, kad moterys paprastai gamina daugiau antikūnų ir stipriau reaguoja į skiepus. Šį didesnį reaktyvumą lemia X chromosoma, kurioje yra maždaug 10 % genų, susijusių su imunine funkcija.
Moterų imuninei sistemai naudingos estrogenų imunitetą stiprinančios savybės, dėl kurių padidėja antikūnų gamyba ir efektyviau aktyvuojamos T ląstelės. Priešingai, vyrų testosteronas slopina imunines reakcijas. Šis skirtumas paaiškina, kodėl moterų mirtingumas nuo infekcinių ligų yra mažesnis, bet dažniau serga autoimuninėmis ligomis.
Tyrimai rodo, kad moterų imuninės ląstelės išreiškia daugiau modelių atpažinimo receptorių, todėl greičiau atpažįsta patogenus.
Be to, moterų imuninė atmintis veikia stipriau, todėl užtikrinama geresnė ilgalaikė apsauga po pirminio sąlyčio su patogenais ar vakcinomis.
Tolerancija skausmui ir ištvermė: Moterų biologinis pranašumas
Priešingai nusistovėjusioms kultūrinėms prielaidoms, moksliniai įrodymai atskleidžia, kad moterys, palyginti su vyrais, paprastai geriau toleruoja skausmą ir yra ištvermingesnės. Tyrimai rodo, kad šį pranašumą lemia fiziologiniai ir neurobiologiniai veiksniai.
Moterų organizme susidaro daugiau estrogenų, kurie moduliuoja skausmo receptorius ir pagerina skausmo valdymo galimybes.
Lėtinio skausmo būklės tyrimai rodo, kad moterys, nepaisant didesnio nurodomo skausmo lygio, išlieka darbingos. Atliekant laboratorinius skausmo testus, moterys ilgiau ištveria skausmingus dirgiklius.
Be to, evoliucijos biologai mano, kad gimdymas paskatino moterų smegenyse sustiprinti skausmo apdorojimo mechanizmus.
Moterų nervų sistema pasižymi sudėtingesniais skausmo moduliacijos keliais, ypač periakveduktinės pilkosios medžiagos srityje. Dėl šio neurologinio pranašumo moterys, susidūrusios su ūmiu ir ilgalaikiu fiziniu diskomfortu, vienu metu gali taikyti kelias įveikos strategijas.
Smegenų sveikatos ilgaamžiškumas: Moterų kognityvinis atsparumas senstant
Kodėl moterys senstant ilgiau išlaiko pažintines funkcijas nei vyrai? Tyrimai rodo, kad šį pranašumą lemia keli biologiniai veiksniai.
Moterų smegenys pasižymi didesniu medžiagų apykaitos efektyvumu, todėl senstant išlaiko didesnį smegenų kraujotaką. Be to, moterų smegenys pasižymi tvirtesniais ryšiais tarp pusrutulių dėl didesnio smegenų kamieno.
Atrodo, kad estrogenas apsaugo nuo pažinimo funkcijų silpnėjimo, skatindamas neuronų atstatymą ir mažindamas uždegimą.
Moterų smegenys taip pat pasižymi geresniu neuroplastiškumu, todėl net ir vyresniame amžiuje lengviau formuojasi naujos nervų jungtys. Tyrimai atskleidė, kad moterų neuronai turi daugiau apsauginių antioksidacinių fermentų, mažinančių pažeidžiamumą oksidaciniam stresui.
Šis kognityvinis atsparumas lemia mažesnį su amžiumi susijusių neurodegeneracinių ligų paplitimą tarp moterų, kai kontroliuojami gyvenimo trukmės skirtumai, o tai rodo esminį biologinį pranašumą išsaugant smegenų sveikatą senėjimo procese.
Prisitaikymas prie aplinkos: Moterų atsakas į ekstremalias sąlygas
Moterys pasižymi ypatingomis fiziologinėmis savybėmis, kurios leidžia joms geriau reaguoti į ekstremalias aplinkos sąlygas nei vyrams.
Tyrimai rodo, kad moterys šiluminių iššūkių metu išlaiko stabilesnę šerdies temperatūrą, o jų organizmas efektyviau saugo šilumą šaltoje aplinkoje dėl geresnių kraujagyslių susitraukimo mechanizmų ir didesnio pagrindinių kūno riebalų kiekio.
Dideliame aukštyje moterys geriau panaudoja deguonį, o tyrimai rodo, kad jos rečiau serga ūmia kalnų liga.
Jų širdies ir kraujagyslių sistema lengviau prisitaiko prie hipoksinių sąlygų, nes padidėja ventiliacijos reakcija ir optimizuojasi hemoglobino kiekis.
Be to, moterys geriau toleruoja dehidrataciją ir efektyviau išlaiko plazmos tūrį, kai ribojamas skysčių kiekis.
Šie prisitaikymai atsirado dėl evoliucinio spaudimo, susijusio su reprodukciniu tinkamumu, kai moterų išgyvenimas priešiškoje aplinkoje buvo gyvybiškai svarbus rūšies tęstinumui, todėl atsirado fiziologiniai mechanizmai, užtikrinantys didesnį atsparumą ekstremalioms aplinkos sąlygoms.
Moterų fiziologinės struktūros evoliucinė nauda
Moterų fiziologinės struktūros evoliuciniai privalumai toli gražu neapsiriboja vien prisitaikymu prie aplinkos, bet yra susiję su tūkstantmečius trukusiu selektyviniu spaudimu, palankiu tam tikroms anatominėms ir biologinėms konfigūracijoms.
Moterų organizmuose išsivystė išskirtinis medžiagų apykaitos efektyvumas, riebalai kaupiami skirtingai, kad palaikytų dauginimąsi ir išlaikytų svarbiausių organų funkcijas, kai trūksta išteklių.
Moterų imuninė sistema pasižymi didesniu jautrumu patogenams, o estrogenai didina antikūnų gamybą ir uždegimines reakcijas. Tikėtina, kad šis evoliucinis prisitaikymas išsivystė siekiant apsaugoti ne tik asmenį, bet ir potencialius palikuonis.
Be to, moterų širdies ir kraujagyslių sistemos pasižymi didesniu mikrokraujagyslių tankiu ir šonine kraujotaka, o tai užtikrina perteklinius kraujo tiekimo kelius, kurie sumažina pažeidžiamumą dėl pavienių kraujagyslių gedimų.
Šios fiziologinės savybės atspindi evoliucinius reprodukcijos problemų sprendimus ir kartu suteikia išgyvenimo pranašumų, kurie pasireiškia didesniu ilgaamžiškumu ir atsparumu įvairioms biologinėms grėsmėms.
