Kodėl minimalizmas ne visada yra toks sveikas pasirinkimas, kaip jums atrodo

minimalism not always healthy choice

Nors minimalizmas žada protinį aiškumą ir laisvę, jis nėra visuotinai sveikas. Tvarkydamiesi galite susidurti su padidėjusiu nerimu dėl sprendimų priėmimo ar perfekcionizmo.

Kultūrinė aplinka, imigrantų patirtis ar traumos gali psichologiškai pakenkti atleidžiant daiktus. Taikant šį požiūrį neatsižvelgiama į tai, kaip turtas suteikia emocinį saugumą ir sustiprina tapatybę. Daugeliui žmonių netvarkos reikia dėl teisėtų psichologinių priežasčių.

Reklama

Suprasdami paslėptas minimalizmo išlaidas, sužinosite, kodėl asmeninis požiūris į daiktus yra naudingesnis.

Minimalizmo estetikos privilegija

Nors minimalizmas išpopuliarėjo kaip gyvenimo būdo pasirinkimas, skatinantis geresnę sveikatą mažinant vartojimą ir tvarkant daiktus, svarbu pripažinti šiam estetiniam judėjimui būdingą privilegiją.

Pasirinkę minimalizmą, naudojatės finansine laisve, kurios daugelis neturi. Galimybė išmesti daiktus ir galbūt vėliau juos vėl įsigyti atspindi ekonominį saugumą. Tyrimai rodo, kad mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai dažnai pasilieka daiktus kaip draudimą nuo trūkumo ateityje – tai racionalus ekonominis sprendimas, o ne netvarka.

Reklama

Be to, minimalistinė estetika paprastai reikalauja aukštos kokybės, daugiafunkcinių daiktų, kurių įsigijimo išlaidos yra didelės. Pastebėsite, kad šie daiktai parduodami kaip „investicijos” – sąvoka, neprieinama tiems, kurie gyvena nuo algos iki algos. Minimalistinėje žiniasklaidoje švenčiamos nesugadintos tuščios erdvės taip pat suponuoja tinkamą būstą – prabangą, kurios milijonai žmonių šiandieninės būsto krizės sąlygomis negali sau leisti.

Kai mažiau sukuria daugiau nerimo

Kai mažiau sukelia daugiau nerimo

Minimalizmo siekis dažnai gali atsigręžti priešinga linkme, sukeldamas didesnį nerimą, o ne žadėtą ramybę. Tyrimai rodo, kad daugeliui žmonių, ypač tam tikro psichologinio profilio, spaudimas atsisakyti daiktų sukelia sprendimų nuovargį ir su perfekcionizmu susijusį stresą.

Reklama

Gali būti, kad apsėstas galvosite, ar kiekvienas daiktas „teikia džiaugsmą”, ar atitinka savavališkus minimalistinius standartus. Šis nuolatinis vertinimo procesas gali paversti jūsų namus iš šventovės į nuteisinimo ir netinkamumo erdvę. Tyrimai rodo, kad maždaug 15-20 % žmonių patiria padidėjusį kortizolio kiekį, kai yra priversti atsisveikinti su reikšmingais daiktais, net jei jie intelektualiai pritaria minimalistinei filosofijai.

Be to, griežtos minimalizmo estetinės taisyklės gali sukelti nuolatinį budrumą – jūs visada saugotės nuo kaupimo, o tai, kas turėtų būti išlaisvinantis dalykas, virsta dar viena suvaržymo forma.

Šiuolaikinio minimalizmo kultūrinės aklosios dėmės

Nepaisant visuotinio populiarumo, šiuolaikinis minimalizmas dažnai iškyla iš privilegijuotos pozicijos, kuri nepastebi kritinių kultūrinių ir socialinių bei ekonominių realijų. Tai, kas pateikiama kaip universali išmintis, dažnai neatsižvelgia į įvairius požiūrius į nuosavybę ir erdvę.

Reklama

  • Daugelis imigrantų šeimų pasilieka daiktus kaip ryšį su tėvyne ir kultūrine tapatybe.
  • Kai kuriose kultūrose gausa ir dovanos vertinamos kaip meilės ir bendruomeniškumo išraiška
  • Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali pasilikti „priedus” kaip draudimą nuo nepritekliaus ateityje
  • Minimalistinė estetika dažnai ištrina kultūrinius artefaktus, kurie netinka prie aptakių, neutralių palečių.
  • Daugelio kartų namų ūkiams reikia daugiau daiktų nei tipiškas minimalistinis idealas

Priimdami minimalizmą ir neišnagrinėję šių „aklųjų dėmių”, rizikuojate priimti vertybes, kurios atmeta svarbius kultūrinius daiktų nuosavybės ir namų aplinkos aspektus. Tikrieji minimalizmo principai turi būti pritaikyti konkrečiam kultūriniam kontekstui.

Stokos mąstysena ir atleidimo trauma

Daugeliui žmonių turto laikymąsi lemia giliai įsišaknijusi nepritekliaus mąstysena, susiformavusi dėl asmeninės ar kartų traumos. Patyrus didelį trūkumą ar netektį, daiktai tampa saugumo simboliais, o ne tik netvarka.

Dr. Carolyn Rodriguez iš Stanfordo universiteto atliktas tyrimas rodo, kad priverstinis daiktų iškraustymas gali sukelti didelį psichologinį distresą asmenims, turintiems traumuojančią istoriją. Jūs ne tik išmetate daiktus, bet ir susiduriate su išgyvenimo baimėmis, kurias jūsų smegenys įjungė kaip apsauginius mechanizmus.

Reklama

Tai paaiškina, kodėl depresijos laikus išgyvenusių tėvų arba pabėgėlių vaikai dažnai susiduria su minimalizmo filosofija. Jų prisirišimas prie daiktų yra ne charakterio yda, o prisitaikymo reakcija. Veiksmingas minimalizmas turi pripažinti šiuos psichologinius pagrindus, o ne nurodyti universalius sprendimus. Kartais laipsniškas mažinimas su terapine pagalba būna labiau gydantis nei minimalistinis greito, dramatiško išsivalymo idealas.

Paslėpta netvarkos vertė mūsų gyvenime

Kodėl fizinį turtą automatiškai tapatiname su netvarka, atliekomis ar psichologine našta? Tyrimai rodo, kad tam tikri daiktai atlieka ne tik utilitarinę, bet ir kritinę psichologinę funkciją. Tai, ką minimalizmas kartais atmeta kaip „netvarką”, iš tikrųjų gali būti naudinga:

  • Emocinį saugumą, kurį suteikia su praeitimi siejantys daiktai.
  • Kognityvinis palaikymas, kai fiziniai daiktai padeda jūsų mąstymo procesams.
  • Kūrybinė stimuliacija, kurią suteikia įvairūs daiktai, sukeliantys netikėtus ryšius.
  • tapatybės stiprinimas per daiktus, kurie atspindi jūsų unikalią istoriją
  • Socialiniai ryšiai palaikomi dovanomis ir daiktais, kuriais dalijamasi su artimaisiais.

Esminis skirtumas yra ne daiktų kiekis, o santykis su jais. Šiaurės vakarų universiteto mokslininkai nustatė, kad reikšmingi daiktai gali sumažinti kortizolio lygį ir suteikti psichologinį saugumą pokyčių metu. Gali būti, kad jūsų „netvarka” atlieka svarbias neurologines ir emocines funkcijas, kurias verta išsaugoti.

Reklama

Asmeninio balanso ieškojimas anapus minimalistinės dogmos

Supratimas apie psichologinę mūsų turimo turto vertę suteikia galimybę į minimalizmą žvelgti niuansuočiau, nei dažnai vaizduojama populiariojoje žiniasklaidoje. Užuot laikęsi savavališkų taisyklių dėl daiktų skaičiaus ar estetinio vienodumo, verčiau pagalvokite, kaip jūsų daiktai prisideda prie jūsų gerovės ir gyvenimo tikslų.

Šiaurės vakarų universiteto psichologų atlikti tyrimai rodo, kad reikšmingi daiktai gali būti mūsų tapatybės ir prisiminimų fizinė atrama. Nesuklysite, jei į jūsų minimalizmo versiją įeis brangios kolekcijos arba iš pažiūros nereikalingi daiktai, kurie iš tiesų pagerina jūsų gyvenimą.

Sveikiausias požiūris apima kritinį įvertinimą: Ar kiekvienas daiktas atitinka jūsų autentiškus, o ne įsivaizduojamus poreikius? Ar galite atskirti sąmoningą kurybą nuo dogmatiško atėmimo? Tikėtina, kad jūsų ideali pusiausvyra yra kažkur tarp dusinančio pertekliaus ir griežtos tuštumos – asmeninė pusiausvyra, atitinkanti jūsų emocinius ryšius ir praktinius poreikius.

Reklama

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like