„Sodo laiko sūkuriu” vadinamam reiškiniui vis dar nepavyksta rasti mokslinio paaiškinimo. Sodininkai pasakoja, kad, dirbdami su augalais, praranda valandų valandas ir patiria laiko iškraipymą, nepanašų į įprastą susikaupimą. Mokslininkai nustatė veiksnius, kurie prisideda prie to – jutiminis pasinėrimas, kognityvinis lankstumas ir ankstesni meditaciniai polinkiai – tačiau negali iki galo paaiškinti šios pakitusios būsenos. Unikalus fizinės veiklos, jutiminės stimuliacijos ir ryšio su gyvaisiais organizmais derinys sukuria psichologinę erdvę, kurioje ištirpsta įprastinis laiko suvokimas. Kas vyksta šioje paslaptingoje žmogaus sąmonės ir gamtos sankirtoje, tebėra įtikinama mįslė.
„Sodo laiko sūkurys”: Ką mokslas pasakoja apie laiko iškraipymą
Nors sodininkai jau seniai pasakoja apie savotišką „prarasto laiko” pojūtį prižiūrint augalus, naujausi kognityviniai tyrimai pradėjo aiškinti šį reiškinį, kuris dabar vadinamas „sodo laiko sūkuriu”.
Mičigano universiteto Kognityvinės psichologijos katedros mokslininkai užfiksavo, kaip įsitraukimas į sodininkystės veiklą nuolat keičia tiriamųjų laiko suvokimą.
Tyrimai atskleidė, kad sodininkystė sukelia srauto būseną– psichologinę būseną, kuriai būdingas visiškas įsitraukimas į veiklą. EEG matavimai rodo, kad daržininkai patiria padidėjusį teta bangų aktyvumą, panašų į stebimą gilios meditacijos metu.
Ši neurologinė reakcija koreliuoja su nurodytu laiko iškraipymu.
Dr. Helena Ruiz, vyriausioji tyrėja, aiškina: ” Pasikartojantis sodo darbų pobūdis kartu su jutiminiu gamtos stimuliavimu sukuria idealias sąlygas smegenims pereiti į pakitusią laiko suvokimo būseną, todėl valandos atrodo kaip minutės.”
Sensorinė perkrova: Kaip sodai užgrobia mūsų laiko saugojimo mechanizmus?
Kodėl sodai taip veiksmingai iškreipia mūsų laiko suvokimą? Tyrimai rodo, kad labai svarbus vaidmuo tenka jutiminiam įsitraukimui.
Sodai lankytojus bombarduoja įvairiais jutiminiais dirgikliais– žydinčiomis gėlėmis, šnarančiais lapais, ryškiomis spalvomis ir įvairiomis tekstūromis – kurie užvaldo smegenų laikino apdorojimo centrus.
Neuromokslininkai nustatė, kad kai vienu metu suaktyvėja kelios jutimo sistemos, hipokampas ir prefrontalinė žievė– sritys, atsakingos už laiko suvokimą – tampa užimtos šių įvairių duomenų apdorojimu. Šis kognityvinis krūvis sutrikdo mūsų vidinio laikrodžio ritmišką veikimą.
Be to, sodai skatina „srauto” būseną, kai dėmesio ištekliai pereina nuo laiko sekimo prie dabarties suvokimo. Laiko aklumas paaiškina, kodėl sodininkai išeina iš savo sklypų nustebę, kiek laiko praėjo – jų smegenis tiesiog užvaldė sodo pojūčių gausa.
Srauto būsenos natūralioje aplinkoje neuromokslas
Kaip tiksliai smegenys pereina į srauto būseną, kai esame natūralioje aplinkoje? Neuromokslas rodo, kad sodai sudaro geresnes sąlygas pakitusiam laiko suvokimui, nes juose vyksta nuspėjami neurocheminiai pokyčiai.
Prefrontalinė žievė, atsakinga už laiko stebėjimą ir savęs suvokimą, gamtoje sumažėja, o dopamino ir serotonino kiekis padidėja.
EEG tyrimai atskleidė, kad darbas sode sukelia alfa ir teta smegenų bangas, kurios atitinka gilų susikaupimą ir sumažėjusį laiko suvokimą. Šis nervinis požymis atspindi meditacines būsenas ir paaiškina, kodėl sodininkai teigia, kad dirbdami jie „praranda save”.
Be to, švelnaus dėmesio, reikalingo augalų priežiūrai, ir skaitmeninių trukdžių nebuvimo derinys sudaro puikias sąlygas tam, ką psichologas Mihaly Csikszentmihalyi pavadino „srautu” – visiško susikaupimo būklei, kai paprastai iškraipomas laikas.
Šie neurologiniai pokyčiai ypač stipriai pasireiškia sodo aplinkoje, kur šį poveikį sustiprina įvairiapusiai natūralūs stimulai.
Individualus jautrumas: Kodėl vieni sodininkai praranda valandas, o kiti ne
Individualus jautrumas: Kodėl vieni sodininkai praranda valandas, o kiti ne
Ne visi sode vienodai intensyviai patiria laiko iškraipymus, nes pastebimi individualūs skirtumai, susiję su polinkiu į srauto būsenas. Tyrimai rodo, kad svarbų vaidmenį vaidina tokie asmenybės veiksniai kaip absorbcijos gebėjimas– gebėjimas pasinerti į jutiminę ar vaizduotės patirtį.
Asmenys, kurių įsisavinimo gebėjimo rodikliai aukštesni, paprastai dažniau ir dažniau patiria gilius laiko praradimo išgyvenimus.
Kognityvinis lankstumas ir dėmesio kontrolės mechanizmai taip pat turi didelę reikšmę. Atrodo, kad asmenys, kurie gali be vargo keisti dėmesio sutelkimo ir išsklaidymo režimus, yra ypač jautrūs sodo sukeltam laiko iškraipymui.
Be to, ankstesnė meditacinė praktika ir sąmoningumo mokymas koreliuoja su didesne srauto būsenos patirtimi.
Negalima pamiršti neurologinių veiksnių, nes numatytųjų režimų tinklo funkcionavimo ir dopaminerginės sistemos jautrumo skirtumai gali lemti, kad tam tikri asmenys, užsiimdami pasikartojančia tikslinga sodo veikla, lengviau praranda laiko pojūtį.
Daugiau nei sąmoningumas: Išskirtinis psichologinis darbo su augalais poveikis.
Nors dėmesingo įsisąmoninimo praktika teikia gerai dokumentuotą psichologinę naudą, sodininkystė daro išskirtinį neuropsichologinį poveikį, kuris pranoksta įprastas meditacines būsenas. Mokslininkai nustatė unikalius kognityvinius modelius, kai žmonės bendrauja su dirvožemiu ir augalais, įskaitant specializuotų smegenų sričių, susijusių su sensorine integracija ir ekologiniu sąmoningumu, suaktyvėjimą.
Skirtingai nuo meditacijos, kuri pirmiausia sutelkia dėmesį į vidų, sodininkystė sukuria dvikryptį ryšį tarp žmogaus ir nežmogiškos gyvybės. Atrodo, kad ši sąveika skatina tai, ką neurologai vadina „biofiliniais nerviniais takais” – specializuotomis nervinėmis jungtimis, kurios specifiškai reaguoja į gamtos elementus ir gyvąsias sistemas.
Atlikus EEG tyrimus paaiškėjo, kad sodininkų gama bangų raida panaši į patyrusių medituotojų, tačiau papildomai suaktyvėja erdvės suvokimo ir laiko suvokimo sritys. Tai gali paaiškinti laiko iškraipymo reiškinį, apie kurį daugelis sodininkų pasakoja, kai giliai įsitraukia į augalus.
Dažnai užduodami klausimai
Ar sodo laiko iškraipymą galima atkartoti virtualioje realybėje?
Tyrimai rodo, kad sodo laiko iškraipymą galima atkartoti virtualioje realybėje. Mokslininkai tiria, ar svaiginanti augalų aplinka kartu su atitinkamais jutiminiais dirgikliais gali sukelti panašius laiko suvokimo pokyčius kontroliuojamose skaitmeninėse erdvėse.
Ar yra senovinių istorinių pasakojimų apie sodo laiko praradimo reiškinius?
Istoriniai įrašai rodo, kad laiko iškraipymas soduose aptinkamas keliose senovės tradicijose. Persų rojaus sodai, dzenbudistų tekstai ir vienuolių sodininkystės aprašymai – visuose juose kalbama apie pasikeitusią laiko patirtį prižiūrint ar kontempliuojant puoselėjamas natūralias erdves.
Ar tam tikros augalų rūšys pagreitina laiko iškraipymo efektą?
Moksliniais tyrimais nenustatyta, kad tam tikros augalų rūšys pagreitina laiko iškraipymo poveikį. Neoficialiais duomenimis, aplinka su tankia lapija, kvepiančiomis žolelėmis ar žydinčiais augalais gali būti susijusi su ryškesniais subjektyviais laiko pokyčiais.
Ar vaistai ir papildai gali padėti išvengti sodo laiko praradimo?
Nėra jokių klinikinių įrodymų, kad vaistai ar papildai gali padėti išvengti sodo laiko praradimo. Šio pažinimo reiškinio tyrimai yra riboti. Kai kurios hipotezės teigia, kad sąmoningumo praktika, o ne farmacinės intervencijos gali padėti išlaikyti laiko sąmoningumą dirbant sode.
(Pastaba: šiame tekste nereikėjo atlikti metrinių perskaičiavimų, nes nebuvo amerikietiškų metrinių vienetų.)
Ar muzikos klausymasis dirbant sode didina ar mažina laiko iškraipymą?
Tyrimai rodo, kad muzika gali padidinti arba sumažinti laiko iškraipymą dirbant sode. Pažįstama muzika gali įtvirtinti laiko suvokimą, o įtraukiančios kompozicijos gali sustiprinti tėkmės būseną ir taip sustiprinti subjektyvią laiko iškraipymo patirtį.
