Daugelis žmonių susiduria su mįslingu prieštaravimu: jų lėkštės perpildytos spalvingomis daržovėmis, tačiau nuovargis išlieka. Šį reiškinį lemia keli nepastebėti veiksniai. Maistinių medžiagų įsisavinimo barjerai virškinimo sistemoje dažnai neleidžia vitaminams ir mineralinėms medžiagoms patekti į ląsteles. Šiuolaikinė žemės ūkio praktika sumažino maistinių medžiagų tankį produktuose. Net vizualiai nepriekaištingai atrodančiose daržovėse gali trūkti esminių junginių, pavyzdžiui, B12, geležies ir omega-3, kurie skatina energijos gamybą. Atotrūkis tarp išvaizdos ir maistinės vertės paaiškina, kodėl iš pažiūros sveiki mitybos įpročiai kartais nesuteikia laukiamos energijos.
Įsisavinimo problema: kai maistinės medžiagos nepatenka į ląsteles
Nors daržovės garsėja savo maistinių medžiagų tankiu, daugelis žmonių negauna visos energijos suteikiančios naudos dėl įsisavinimo problemų. Žmogaus virškinimo sistema ne visada yra efektyvus maistinių medžiagų pasisavinimo fabrikas, kokio galėtume tikėtis. Tokie veiksniai kaip mažas skrandžio rūgšties kiekis, nepakankamas virškinimo fermentų kiekis ir žarnyno uždegimas gali sudaryti maistinę spūstį, kai vitaminai ir mineralai užstringa ties riba tarp žarnyno ir kraujotakos.
Šis reiškinys, techniškai vadinamas malabsorbcija, paaiškina, kodėl kas nors gali valgyti kopūstų krūmus, bet jaustis energingas kaip atostogaujantis tinginys. Kai kurioms maistinėms medžiagoms įsisavinti reikalingi konkretūs partneriai – geležiai reikia vitamino C, o riebaluose tirpiems vitaminams (A, D, E, K) – maistinių riebalų.
Be šių bendrininkų maistinės medžiagos, praeidamos pro virškinamąjį traktą, iš esmės atsisveikina, kartu su savimi pasiimdamos ir energiją didinantį potencialą.
Paslėptas maistinių medžiagų trūkumas, kurio vienos daržovės neišsprendžia
Nors daržovės yra sveikos mitybos pagrindas, jos negali pašalinti tam tikrų pagrindinių maistinių medžiagų trūkumo, kuris lemia nuolatinį nuovargį.
Svarbiausia, kad vitaminas B12– gamtos energijos stimuliatorius – randamas tik gyvulinės kilmės produktuose, todėl net ir didžiausi brokolių entuziastai gali jo stokoti.
Kitas klastingas trūkumas – geležis, nes augalinės kilmės neheminė geležis pasisavinama taip pat efektyviai, kaip popierinis rankšluostis Ramiajame vandenyne.
Taip pat ir vitamino D,„saulės vitamino”, atkakliai trūksta jūsų daržovių stalčiuje, kad ir kokios ryškios spalvos būtų jūsų paprikos.
Omega-3 riebalų rūgštys EPA ir DHA, gyvybiškai svarbios kognityvinėms funkcijoms ir energijos reguliavimui, daugiausia gaunamos iš riebių žuvų, bet ne iš kopūstų, kurie, atrodo, įtartinai nutyli apie šį praleidimą savo įspūdingame maistinių medžiagų sąraše.
Šiuolaikinė ūkininkavimo praktika ir maistinių medžiagų trūkumas produktuose
Šiuolaikinė žemdirbystė maisto prekių parduotuvėje parduodamas daržoves pavertė tik jų protėvių šešėliu. Tyrimai rodo, kad šiandieniniuose produktuose yra iki 40 % mažiau mineralinių medžiagų ir vitaminų nei prieš 50 metų užaugintuose augaluose. Kaltininkai? Intensyvi žemdirbystė, orientuota į derlių, išvaizdą ir galiojimo laiką, o ne į maistingumą.
Jūsų senelių morkose buvo gerokai daugiau kalcio ir magnio nei tobulai simetriškose oranžinėse torpedose, esančiose jūsų spintelės stalčiuje. Komercinėje žemdirbystėje naudojant sintetines trąšas, augalai auga greičiau, tačiau pažeidžiamas dirvožemio mikrobiomas, kuris palengvina maisto medžiagų įsisavinimą.
Ironiška, bet tas pats blizgantis pomidoras, dėl kurio jūsų salotos yra vertos „Instagram”, gali prisidėti prie to, kad po pietų prarandate energiją. Šios daržovės atrodo kaip maistingi superherojai, bet ant jūsų stalo atkeliauja dėvėdamos maistinių medžiagų stokojančius apsiaustus.
Maisto paruošimo poveikis daržovių maistinei vertei
Net pačios maistingiausios daržovės gali prarasti didelę maistinę vertę dėl netinkamų paruošimo būdų. Tyrimai rodo, kad verdant daržoves iki 50 % vandenyje tirpių vitaminų gali išsiplauti į verdantį vandenį – iš esmės morkos tampa vitaminų vonia, o jums trūksta maistinių medžiagų.
Mikrobangų krosnelėje ir garuose paprastai išsaugoma daugiau maistingųjų medžiagų nei verdant, o vartojant termiškai neapdorotas daržoves maksimaliai padidėja fermentų prieinamumas. Tačiau kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui, pomidoruose, iš tiesų padidėja likopeno biologinis prieinamumas jas verdant. Kulinarinis siužetas dar labiau sutirštėja!
Pjaustymo lenta – dar viena maistinių medžiagų praradimo nusikaltimo vieta. Pjaustant daržoves likus kelioms valandoms iki gaminimo, oksidacija sunaikina jautrius junginius, pavyzdžiui, vitaminą C, todėl maistingosios medžiagos, dar nepasiekusios jūsų lėkštės, keliauja į kapus.
Pagrindinės sveikatos būklės, kurios žlugdo jūsų energijos lygį
Mitybos trūkumai yra tik vienas iš sudėtingos nuovargio dėlionės aspektų. Daugybė pagrindinių sveikatos sutrikimų gali išeikvoti energijos atsargas, kol jūs uoliai valgote brokolius.
Skydliaukės sutrikimai – tiek hipo, tiek hiper – net kopūstų entuziastus gali paversti „sofos bulvėmis”. Anemija tyliai vagia deguonį iš ląstelių, todėl, nepaisant reguliaraus špinatų vartojimo, laiptai atrodo kaip Everestas.
Miego apnėja nusipelno atskiro paminėjimo – jokios morkos nepadeda, kai slapta prabundate 30 kartų per valandą.
Autoimuniniai susirgimai, pavyzdžiui, celiakija, gali sutrikdyti maistinių medžiagų įsisavinimą, todėl jūsų daržovių stalčius gali būti iš esmės dekoratyvus. Depresija ir nerimas yra žinomi energijos vampyrai, kurių neišnaikins joks agurkų vanduo.
Žiauri ironija? Šie susirgimai dažnai maskuojami kaip „paprastas nuovargis”, todėl sergantieji, užuot kreipęsi tinkamos medicininės pagalbos, kaltina savo visiškai nekaltą daržovių režimą.
