Česnakas yra stiprus natūralus antibiotikas, nes jo veiklioji medžiaga alicinas susidaro susmulkinus skiltelę. Tyrimai patvirtina, kad jis veiksmingai kovoja su antibiotikams atspariomis bakterijomis, grybeliais ir virusais, suardydamas ląstelių membranas ir slopindamas svarbiausius fermentus. Senovės civilizacijos nuo Egipto iki Kinijos naudojo česnakus gydymui nuo kvėpavimo takų ir virškinimo sutrikimų. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina šiuos tradicinius vartojimo būdus ir rodo, kad česnakai mažina infekcijos sunkumą ir trukmę. Norint maksimaliai padidinti šią naudą, reikalingi specialūs paruošimo būdai, išsaugantys gydomąsias savybes.
Senovinė česnako kaip vaisto istorija
Senovės civilizacijos pripažino česnako gydomąsias savybes gerokai anksčiau, nei šiuolaikinis mokslas sugebėjo paaiškinti jo veikimo mechanizmus. Egipto metraščiuose, datuojamuose 1500 m. pr. m. e., užfiksuoti česnakų receptai įvairiems negalavimams gydyti, o 2000 m. pr. m. e. kinų medicinos tekstuose česnakai rekomenduojami virškinimo sutrikimams ir kvėpavimo takų infekcijoms gydyti.
Senovės graikai ir romėnai labai vertino česnaką, Hipokratas jį skyrė nuo plaučių ligų, parazitų ir blogo virškinimo. Romėnų legionieriai vartojo česnaką, kad sustiprintų jėgas ir kovotų su infekcinėmis ligomis karinių kampanijų metu.
Viduramžių Europoje česnakai dėl savo tariamų apsauginių savybių išpopuliarėjo maro protrūkių metu. Šie istoriniai pavyzdžiai atitinka šiuolaikinį supratimą apie aliciną – pagrindinį biologiškai aktyvų česnako junginį, kuris suaktyvėja susmulkinus ir pasižymi plataus spektro antimikrobinėmis savybėmis prieš bakterijas, grybelius ir virusus, kurias patvirtina šiuolaikiniai tyrimai.
Allicinas: mokslas apie česnako antimikrobinę galią
Alicinas, stipriausias česnako biologiškai aktyvus junginys, sudaro biocheminį jo garsių antimikrobinių savybių pagrindą. Ši organinė sieros molekulė susidaro susmulkinus ar pažeidus česnako skiltelę, kai fermentas aliinazė paverčia aliiną į aliciną ir išlaisvina jo gydomąjį potencialą.
Moksliniais tyrimais įrodytas alicino veiksmingumas prieš įvairius patogenus, įskaitant antibiotikams atsparias bakterijas, tokias kaip MRSA, įvairius grybelius, virusus ir parazitus. Šis junginys veikia keliais mechanizmais: sutrikdo bakterijų ląstelių membranas, slopina svarbiausius fermentus ir trikdo RNR sintezę. Dėl šio daugialypio poveikio mikroorganizmai sunkiai įgyja atsparumą.
Tyrimai rodo, kad šviežiai susmulkintuose česnakuose yra idealus alicino kiekis, nes šiluma ir apdorojimas gali sumažinti jų veiksmingumą. Gydymo tikslais, jei prieš vartojimą sutrintam česnakui leidžiama 10-15 minučių pailsėti, susidaro daugiau alicino ir padidėja jo antimikrobinis veiksmingumas.
Kaip česnakai padeda kovoti su dažniausiai pasitaikančiomis infekcijomis
Česnakų panaudojimas gydant įprastas infekcijas tęsiasi šimtmečius tradicinėje medicinoje, o dabar jį patvirtina šiuolaikiniai moksliniai tyrimai. Tyrimai rodo, kad jo junginiai veiksmingai kovoja su kvėpavimo takų infekcijomis, mažindami uždegimą ir naikindami patogeninius mikrobus gerklėje ir plaučiuose.
Česnakuose esantys sieros junginiai sutrikdo bakterijų komunikacijos sistemas ir neleidžia kolonizuotis tokiems kenksmingiems organizmams kaip E. coli ir H. pylori.
Naudojant susmulkintą česnakų ekstraktą vietiniam gydymui, įrodyta, kad jis yra veiksmingas prieš stafilokokus ir grybelinius ligų sukėlėjus, tačiau, norint išvengti sudirginimo, būtina jį praskiesti.
Tyrimai taip pat rodo, kad česnakas palaiko imuninės sistemos funkciją, nes skatina baltųjų kraujo kūnelių, ypač natūralių ląstelių žudikių, gamybą ir aktyvumą. Šis imuninę sistemą stiprinantis poveikis papildo tiesiogines antimikrobines česnako savybes ir sukuria dvejopą kovos su infekcijomis būdą, kurio negali atstoti farmaciniai antibiotikai.
Savo vaistinių česnakų sodo auginimas
Asmeninio vaistinių česnakų sodo auginimas suteikia daugybę privalumų, ne tik galimybę įsigyti šio stipraus natūralaus antibiotiko.
Auginimo sąlygos daro didelę įtaką česnako alicino kiekiui– junginiui, kuris lemia jo antimikrobines savybes. Tyrimai rodo, kad ekologiški auginimo metodai, palyginti su įprastiniu ūkininkavimu, padidina vaistinių junginių išsiskyrimą iki 30 %.
Kurdami vaistinį sodą, rinkitės kietagalves veisles, pavyzdžiui, „Music” arba „Romanian Red”, kuriose yra didesnė naudingų sieros junginių koncentracija.
Gvazdikėlius sodinkite rudenį, kad prieš žiemos ramybę spėtų išsivystyti šaknys. Gerai drenuota dirva su pakankamu kiekiu organinių medžiagų optimizuoja svogūnėlių formavimąsi ir gydomąjį poveikį.
Nuimkite derlių, kai pradeda gelsti lapai, tada svogūnėlius dvi savaites laikykite vėsioje ir sausoje vietoje, kad stabilizuotųsi junginiai ir pagerėtų jų laikymo stabilumas.
Tinkamai išdžiovinti vaistiniai česnakai išlieka gyvybingi 6-8 mėnesius, išlaikydami gydomąsias savybes.
Paruošimo būdai, padedantys maksimaliai padidinti česnakų antibiotines savybes
Šviežių česnakų skiltelių susmulkinimas arba smulkus sumalimas sukelia svarbią fermentinę reakciją, dėl kurios maksimaliai padidėja alicino, junginio, kuris pirmiausia lemia česnako antibiotikų poveikį, gamyba. Ši reakcija įvyksta, kai fermentas aliinazė, plyšus ląstelei, paverčia aliiną į aliciną.
Jei norite, kad sutraiškytas česnakas pasižymėtų geriausiomis antimikrobinėmis savybėmis, prieš gamindami ar vartodami leiskite jam pailsėti 10-15 minučių.
Karštis labai sumažina česnako gydomąsias savybes, o tyrimai rodo, kad virimas gali sumažinti alicino kiekį iki 80 %. Kad išsaugotumėte šiuos junginius, kepimo pabaigoje įdėkite susmulkinto česnako arba vartokite jį žalią, sumaišytą su medumi ar alyvuogių aliejumi, kad sušvelnintumėte stiprų skonį.
Fermentuoti juodieji česnakai pasižymi švelnesniu skoniu ir išsaugo naudingus junginius dėl unikalaus senėjimo proceso, todėl tinka tiems, kurie jautriai reaguoja į žalių česnakų intensyvumą.
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai, patvirtinantys tradicines česnakų priemones
Nors senovės civilizacijos, naudodamos česnaką kaip vaistą, rėmėsi empiriniais stebėjimais, šiuolaikiniai moksliniai tyrimai pagrindė daugelį tradicinių gydymo būdų atlikdami griežtus laboratorinius ir klinikinius tyrimus.
Žurnale „Journal of Antimicrobial Chemotherapy” paskelbti moksliniai tyrimai patvirtina, kad česnakai veiksmingai veikia daugelį vaistams atsparių bakterijų padermių, įskaitant MRSA. Žurnale „European Journal of Clinical Microbiology” užfiksuoti klinikiniai tyrimai parodė, kad česnako ekstraktas gali sumažinti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sunkumą ir trukmę.
Tyrimais patvirtinta, kad česnakas tradiciškai naudojamas ir grybelinėms infekcijoms gydyti, o alicinas pasižymi stipriu poveikiu Candida padermėms.
Notingemo universiteto mokslininkai nustatė konkrečius molekulinius mechanizmus, lemiančius česnako antibakterines savybes, atskleisdami, kaip sieros junginiai suardo bakterijų ląstelių membranas ir slopina esminius fermentus, būtinus patogenų išgyvenimui.
Be bakterijų: Česnakų poveikis virusams, grybeliams ir imuninei sveikatai: poveikis bakterijoms: česnakų poveikis virusams, grybeliams ir imuninei sveikatai
Česnakų antimikrobinis poveikis apima ne tik bakterijas, bet ir kitas patogenines sritis. Tyrimai rodo, kad alicinas ir kiti organiniai sieros junginiai česnakuose pasižymi dideliu antivirusiniu aktyvumu prieš gripą, herpesą ir rinovirusą. Šie junginiai sutrikdo virusų dauginimosi ciklus ir neleidžia jiems prisitvirtinti prie šeimininko ląstelių.
Be to, česnakai pasižymi stipriomis priešgrybelinėmis savybėmis prieš Candida rūšis ir dermatofitus. Tyrimai rodo, kad ajoenas, gaunamas iš alicino, trikdo grybelių ląstelių sienelių sintezę ir membranos vientisumą.
Galbūt didžiausią įspūdį daro tai, kad česnakai stiprina bendrą imuninės sistemos funkciją. Jis stimuliuoja natūralių ląstelių žudikių aktyvumą, didina makrofagų fagocitozę ir stiprina limfocitų proliferaciją.
Sieros junginiai taip pat palaiko glutationo– itin svarbaus antioksidanto imuninei apsaugai – gamybą. Šis imunomoduliuojantis poveikis užtikrina platesnį apsauginį mechanizmą, ne tik tiesioginį antimikrobinį poveikį, bet ir gali sumažinti jautrumą įvairiems patogenams.
