Ar santuoka jauname amžiuje išties padeda žmogui subręsti greičiau, ar kaip tik atveria duris į destruktyvius įpročius? Naujausi Lenkijos mokslininkų tyrimai rodo, kad per anksti sudarytos santuokos gali būti viena iš nematomų rizikos priežasčių, lemiančių didesnį polinkį į alkoholio vartojimą ir priklausomybę ateityje.

Varšuvos universiteto analizė: skaičiai, kurie priverčia suklusti

2023 m. Varšuvos universiteto Sociologinių tyrimų instituto mokslininkai, vadovaujami prof. dr. Tomaszo Wróblewskio, ištyrė daugiau nei 4 800 asmenų santuokos istorijas ir jų ryšį su alkoholio vartojimo modeliais. Tyrimo išvadose buvo nustatyta, kad asmenys, sudarę santuoką iki 23 metų, net 38 % dažniau susidūrė su reguliaraus alkoholio vartojimo problema per pirmuosius 10 metų po vedybų, lyginant su tais, kurie susituokė vėliau.

Pasak dr. Wróblewskio, „daugelis jaunų porų įžengia į santuoką vedini emocijų ir romantinių lūkesčių, tačiau neįvertina psichologinio bei socialinio spaudimo, kuris neišvengiamai atsiranda gyvenant kartu. Kai šie lūkesčiai nesutampa su realybe, dažnas atsigręžia į alkoholį kaip būdą valdyti stresą ir nusivylimą.“

Priklausomybė neatsiranda per naktį – ji auga kartu su tylėjimu

Lenkijoje atlikto tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad ankstyvose santuokose alkoholio vartojimas dažniausiai prasideda nepastebimai – per savaitgalio vakarienes, šventes, mažus ritualus „atsipalaiduoti po darbo“. Ilgainiui šie įpročiai įsitvirtina kaip emocinio reguliavimo strategija.

Psichologė dr. Zofia Marciniak iš Vroclavo sveikatos psichologijos centro pažymi: „jauni žmonės dažnai neturi išlavinto emocinio atsparumo – jie nemoka kalbėtis apie sunkumus, nenori kreiptis pagalbos. Alkoholio vartojimas tampa tarsi vidinis kompromisas – laikinai sumažina įtampą, bet ilgainiui kelia dar daugiau problemų.“

Socialinis spaudimas: tuoktis anksti – vis dar norma?

Nors Vakarų Europoje santuokos amžius vidutiniškai auga, Rytų Europos šalyse, įskaitant Lenkiją ir Lietuvą, vis dar gaji nuostata, kad „gera mergaitė turi tuoktis jauna“. Dažnai tai lemia ne asmeninis pasiruošimas, o šeimos, religinės ar kultūrinės nuostatos.

Tame pačiame tyrime pažymima, kad santuokas iki 23 metų dažniau sudaro žmonės iš mažesnių miestų, turintys mažesnį išsilavinimą ir mažiau socialinio kapitalo. Ši grupė taip pat dažniau susiduria su psichologiniais sunkumais, ekonominiais iššūkiais ir turi mažesnį emocinės pagalbos tinklą – visi šie faktoriai kuria palankią terpę priklausomybių formavimuisi.

Ar tai reiškia, kad visos ankstyvos santuokos lemia priklausomybę?

Žinoma, ne. Yra daug atvejų, kai žmonės tuokiasi jauni, bet jų santykiai klesti. Tačiau rizika slypi ne pačioje santuokoje, o ankstyvame amžiuje nesubrendusiam įsipareigojimui. Kai žmogus dar ieško savęs, nepažįsta savo ribų, neturi susiformavusios tapatybės – santuoka gali tapti per dideliu spaudimu.

Lenkijos gydytoja psichiatrė dr. Emilia Krajewska, dirbanti su priklausomybę turinčiais pacientais, teigia: „kai kurie pacientai atvirai sako: ‘jei nebūčiau vedęs taip jaunas, gal būčiau pasirinkęs kitokį kelią’. Santuoka tampa tarsi momentas, kai žmogus ‘pristabdomas’ gyvenime, nors psichologiškai jis dar tam nėra pasiruošęs.“

Ką daryti, jei jau esi tokioje situacijoje?

• Stebėkite save: ar alkoholis tapo pagrindiniu atsipalaidavimo būdu?

• Ieškokite pagalbos: kalbėkite su psichologu, šeimos terapeutu ar priklausomybių specialistu.

  Reklama

• Kalbėkite poroje: nebijokite atvirai aptarti emocinių iššūkių ir frustracijų.

• Peržiūrėkite lūkesčius: ar jūsų santuoka buvo sprendimas iš meilės, ar iš baimės, vienatvės ar spaudimo?

Apibendrinant

Ankstyva santuoka nėra nuosprendis – ji gali būti sėkminga, jei grįsta brandumu, abipuse pagarba ir emociniu pasirengimu. Tačiau tyrimai, tokie kaip prof. Wróblewskio ar dr. Marciniak, parodo, kad skuboti sprendimai gyvenime gali turėti ilgalaikių pasekmių, ypač kai trūksta vidinių išteklių susitvarkyti su stresu.

Priklausomybės dažnai užgimsta tyliai – iš rutinos, iš įtampos, iš nutylėjimų. Ir kartais jų pradžia slepiasi visai ne bare, o… prie vestuvių altoriaus.

Straipsnis paremtas Lenkijos sociologų ir psichologų moksliniais tyrimais (2023, Varšuvos universitetas; Vroclavo sveikatos psichologijos centras).
Pateikta informacija nėra skirta diagnozei ar gydymui – kilus problemoms, kreipkitės į profesionalią pagalbą.