Milijonai žmonių kavą vartoja kaip rytinį ritualą, dažnai prieš maisto patekimą į virškinamąjį traktą. Ši įprasta praktika sukelia fiziologinių reakcijų kaskadą visoje virškinimo sistemoje. Skrandžio gleivinė, tiesiogiai veikiama rūgštinių kavos junginių, reaguoja padidindama druskos rūgšties gamybą. Kartu kofeinas skatina kortizolio išsiskyrimą ir sutrikdo normalų gliukozės kiekio kraujyje reguliavimą. Šis tiesioginis poveikis yra tik galimų virškinimo sutrikimų pradžia. Ilgalaikės pasekmės toli gražu neapsiriboja laikinais nepatogumais.
Pastaba: metrinių vienetų perskaičiuoti nereikėjo, nes originaliame tekste nebuvo konkrečių skaitinių matavimų su amerikietiškais vienetais.
Padidėjęs skrandžio rūgšties susidarymas ir virškinimo diskomfortas
Kai kava patenka į tuščią skrandį, ji stimuliuoja skrandžio gleivinės parietalines ląsteles padidinti druskos rūgšties sekreciją tiek dėl tiesioginio cheminio dirginimo, tiek dėl gastriną atpalaiduojančių kanalų suaktyvėjimo.
Toks padidėjęs skrandžio rūgšties išsiskyrimas be buferinio maisto gali sukelti gleivinės dirginimą ir skrandžio gleivinės uždegimą.
Dėl to atsirandantis padidėjęs rūgštingumas dažnai pasireiškia epigastriniu diskomfortu, kuriam būdingas deginimo pojūtis, pilvo pūtimas ir kartais refliuksas į apatinį stemplės sfinkterį.
Kofeinas dar labiau sustiprina šiuos simptomus, nes atpalaiduoja apatinį stemplės sfinkterį, todėl rūgštus turinys gali regurgituoti į viršų.
Asmenims, sergantiems gastritu, pepsine opa ar gastroezofaginio refliukso liga (GERL), vartojant kavą prieš tai nevalgius, simptomai gali sustiprėti, nes skrandžio gleivinė neturi apsauginių barjerų nuo dirginančio poveikio.
Kortizolio šuoliai ir hormonų pusiausvyros sutrikimai
Vartojant kavą tuščiu skrandžiu labai sutrinka natūralus organizmo kortizolio ritmas, nes kofeinas skatina antinksčių liaukas išskirti kortizolį suaktyvinant pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašį.
Šis dirbtinai padidėjęs kortizolio – hormono, kurio koncentracija paprastai būna didžiausia rytais – kiekis gali sukelti hormonų disbalanso kaskadą.
Kasa į šiuos kortizolio šuolius reaguoja išskirdama insuliną, todėl ilgainiui gali padidėti atsparumas insulinui.
Be to, lėtinis kortizolio kiekio padidėjimas gali slopinti skydliaukės funkciją ir keisti lytinių hormonų gamybą. Moterims gali pakisti estrogenų apykaita, o vyrams gali sumažėti testosterono kiekis.
Šis sutrikimas gali pasireikšti nuovargiu, padidėjusiu svoriu (ypač pilvo), sutrikusia imunine funkcija ir nuotaikos sutrikimais.
Virškinamasis traktas, ir taip jautrus hormonų svyravimams, gali reaguoti pakitusiu judrumu ir sekrecijos pobūdžiu, todėl virškinamojo trakto simptomai dar labiau sustiprėja.
Sutrikęs cukraus kiekio kraujyje reguliavimas
Dėl tiesioginio kavos poveikio gliukozės apykaitai, išgėrus kavos tuščiu skrandžiu, ryškiai padidėja cukraus kiekis kraujyje. Kofeinas stimuliuoja greitą kortizolio gamybą, kuris savo ruožtu duoda signalą kepenims išlaisvinti sukauptą gliukozę į kraują. Šis staigus gliukozės kiekio padidėjimas sukelia kompensacinę insulino reakciją, dažnai neproporcingą faktiniams medžiagų apykaitos poreikiams.
Nevalgant maisto, kuris apsaugotų šią fiziologinę kaskadą, cukraus kiekis kraujyje dažnai krenta per 45-60 minučių po vartojimo, o tai pasireiškia dirglumu, nuovargiu ir alkiu. Dėl šio hipoglikemijos atsinaujinimo gliukozės reguliavimas gali sutrikti visai dienai.
Tyrimai rodo, kad įprastas kavos vartojimas tuščiu skrandžiu ilgainiui gali sumažinti jautrumą insulinui ir padidinti medžiagų apykaitos sutrikimų rizikos veiksnius. Kasa, nuolat gaunanti signalą gaminti insuliną be maisto medžiagų, patiria nereikalingą krūvį, kuris sutrikdo normalią endokrininę funkciją.
Sutrikęs maistinių medžiagų įsisavinimas
Kavos vartojimo tuščiame skrandyje poveikis neapsiriboja tik cukraus kiekio kraujyje dinamika, bet pastebimai keičia maistingųjų medžiagų įsisavinimo būdus virškinamajame trakte.
Rūgštinė kavos prigimtis skatina pernelyg didelį skrandžio rūgšties susidarymą, kai nėra maisto, galinčio sušvelninti šį poveikį, todėl gali sutrikti idealus geležies, kalcio ir B grupės vitaminų pasisavinimas.
Be to, kofeinas pagreitina žarnyno tranzito laiką, todėl sutrumpėja maistinių medžiagų ir žarnyno skaidulų, kuriose pirmiausia vyksta įsisavinimas, kontakto trukmė.
Kavos junginiai chlorogeno rūgštis ir taninai gali jungtis su su maistu gaunamomis mineralinėmis medžiagomis, sudarydami netirpius kompleksus, kurie pasipriešina virškinimui.
Rytinės kavos mėgėjai, kurie vėluoja pusryčiauti, gali netyčia susikurti kasdienį maistingųjų medžiagų pasisavinimo modelį, ypač kenkiantį mineralinėms medžiagoms, būtinoms kraujo formavimuisi ir kaulų vientisumui.
Dėl tokio nuolatinio maistinių medžiagų įsisavinimo trikdymo susikaupia maistinių medžiagų trūkumas, kuris palaipsniui pasireiškia įvairiose fiziologinėse sistemose.
Stiprėjantis nerimas ir nervingumas
Dėl padidėjusios neurologinės stimuliacijos, būdingos kavos gėrimui tuščiame skrandyje, kofeinas tiesiogiai patenka į kraujotaką, nesilaikant saiko su maistu. Toks pagreitintas įsisavinimas sustiprina kofeino poveikį centrinei nervų sistemai, todėl jautriems asmenims gali sustiprėti nerimo simptomai.
Fiziologiniu požiūriu, nesant skrandžio turinio, kofeinas skatina greitą antinksčių hormonų, ypač kortizolio ir adrenalino, gamybą. Šie streso hormonai, išsiskiriantys be apsauginio maisto poveikio, gali sukelti drebulį, tachikardiją ir padidėjusią išgąsčio reakciją.
Neurocheminiu požiūriu kofeinas efektyviau blokuoja adenozino receptorius nevalgius ir sutrikdo natūralius organizmo raminamuosius mechanizmus. Asmenims, kurie jau turi nerimo sutrikimų arba yra jautrūs kofeinui, toks vartojimo tuščiu skrandžiu modelis gali pasireikšti nuolatiniu nervingumu, somatiniu diskomfortu ir kognityvinių funkcijų sutrikimu visą dieną.
Didesnė rizika susirgti gastritu ir opomis
Skrandžio gleivinė, apsauginis skrandžio gleivinės sluoksnis, patiria didelę cheminę ataką, kai kava patenka į tuščią virškinimo sistemą. Kavos rūgštingumas (pH 4,7-5,0) skatina padidėjusią skrandžio rūgšties sekreciją, todėl skrandžio pH smarkiai sumažėja ir viršija normalų fiziologinį lygį.
Nesant maisto, kuris absorbuotų šias rūgštis, vyksta ilgalaikis koncentruotų rūgščių kontaktas su gleivinės audiniais. Šis lėtinis dirginimas gali išsivystyti į atrofinį gastritą, kuriam būdingas uždegimas, skrandžio gleivinės plonėjimas ir sutrikusi barjerinė funkcija.
Dėl sumažėjusios apsauginės gebos atsiranda pažeidžiamų vietų, kuriose virškinimo sultys gali pažeisti pagrindinius audinius ir išsivystyti pepsinės opos. Be to, kavoje yra katecholių, kurie didina histamino išsiskyrimą, dar labiau skatina rūgščių gamybą ir didina gleivinės eroziją.
Reguliarus kavos vartojimas tuščiu skrandžiu sukelia kumuliacinį poveikį, kai skrandžio epiteliui nepakanka laiko atsigauti tarp uždegimo epizodų.
Pakitusi žarnyno mikrobiomo sveikata
Vartojant kavą prieš tai nevalgius, dėl keleto fiziologinių mechanizmų labai sutrinka subtili žarnyno mikrofloros pusiausvyra.
Dėl kavos rūgštingumo (pH 4,85-5,10) keičiasi virškinamojo trakto pH, todėl susidaro aplinka, kurioje naudingoms bakterijoms, pavyzdžiui, Lactobacillus ir Bifidobacterium, sunku klestėti, o rūgštims atsparių patogeninių mikroorganizmų dauginimasis gali būti skatinamas.
Be to, kofeinas pagreitina žarnyno tranzito laiką, todėl sumažėja maistinių medžiagų, kurios yra labai svarbios mikrobiomo palaikymui, įsisavinimas.
Kavoje esantys polifenoliai, nors ir naudingi tam tikrais atvejais, gali pasižymėti antimikrobinėmis savybėmis, kurios, patekusios į tuščią virškinamąjį traktą, beatodairiškai veikia žarnyno floros sudėtį.
Tyrimai rodo, kad dėl šio sutrikimo gali sumažėti žarnyno barjero vientisumui būtinų trumposios grandinės riebalų rūgščių gamyba.
Dėl šios disbiozės didėja žarnyno pralaidumas, sisteminis uždegimas ir sutrinka virškinimas – poveikis, kuris dar labiau sustiprėja reguliariai vartojant kavą tuščiu skrandžiu.
Priklausomybės ciklas ir tolerancijos problemos
Geriant kavą tuščiu skrandžiu prasideda fiziologinės priklausomybės ciklas, nes kofeinas greitai absorbuojamas tiesiai į kraujotaką per skrandžio gleivinę, nesant tarpinio maisto substratų poveikio.
Dėl tokio pagreitinto įsisavinimo prasideda ryškūs kortizolio ir adrenalino šuoliai, sustiprinantys centrinės nervų sistemos reakciją ir tuo pat metu mažinantys adenozino receptorių reguliaciją.
Toliau vartojant tuščiu skrandžiu, įvyksta neuroadaptacija. Organizmas tampa tolerantiškas kofeino stimuliuojančiam poveikiui, todėl, norint pasiekti tokį patį budrumą, reikia didinti dozę.
Ši tolerancija pasireiškia kaip adenozino receptorių reguliacija, todėl, norint išlaikyti receptorių blokadą, reikia vis didesnės kofeino koncentracijos.
Rytinis nuovargis tampa ryškus, nes abstinencijos simptomai pasireiškia praėjus maždaug 12-24 valandoms po paskutinio vartojimo, todėl susidaro savaime pasikartojantis ciklas, kai asmenys vartoja kavą iš karto pabudę, kad palengvintų abstinencijos simptomus, o ne dėl jos stimuliuojančios naudos.
2 comments
Geras, išsamus straipsnis. Ačiū.
Nesamoniu nesamone. 35 metai geriu kava ant tuscio skrandzio, anksciau dar ir rukiau – tai apie 25 metus, dabar be rukimo darau ta pati. Nieko panasaus.
Tas kas tinka viskam – netinka niekam.