Priešingai nei įprasta, keikimasis gali būti netikėtai naudingas sveikatai. Tyrimai rodo, kad keiksmažodžiai suaktyvina skirtingus nervų takus ir gali būti natūralus skausmo malšinimo mechanizmas. Tyrimai rodo, kad keikdamiesi dalyviai galėjo ilgiau ištverti skausmingus dirgiklius nei tie, kurie vartojo neutralią kalbą. Be fizinio poveikio, strateginiai keiksmažodžiai gali sustiprinti socialinius ryšius ir sumažinti emocinį spaudimą. Tačiau labai svarbus kontekstas – tai, kas gydo vienoje situacijoje, gali pakenkti kitoje. Šio tabu elgesio moksliniai tyrimai atskleidžia netikėtas kalbos ir gerovės sąsajas.
Mokslas apie keiksmažodžius ir nervinius kelius
Daugybė tyrimų atskleidė, kad keiksmažodžiai suaktyvina kitokius nervų takus nei įprasta kalba. Kai žmogus keikiasi, smegenys šiuos emociškai įkrautus žodžius apdoroja limbinėje sistemoje ir bazinėse ganglijose – primityviose smegenų srityse, susijusiose su emocijomis ir instinktyviu elgesiu, – o ne žievės kalbos centruose, kurie tvarko įprastą žodyną.
Šis neurologinis skirtumas paaiškina, kodėl keiksmažodžius dažnai vartoja asmenys, patyrę tam tikras smegenų traumas arba sergantys tokiomis ligomis kaip afazija, kurie kitu atveju sunkiai kalba. Per keiksmažodžių epizodus ypač suaktyvėja emocijų reguliavimui svarbi migdolinė liauka.
McGill universiteto mokslininkai nustatė, kad tabu žodžiai sukelia padidėjusią elektroderminę reakciją, rodančią automatinį emocinį susijaudinimą. Šis unikalus nervinis apdorojimas suteikia keiksmažodžiams emocinio stiprumo ir paaiškina, kodėl jie gali veikti kaip veiksmingas atsako į skausmą mechanizmas, kai vartojami stresinėse situacijose.
Keiksmažodžiai – natūrali skausmą malšinanti priemonė
Keli moksliniai tyrimai parodė, kad keikimasis yra veiksmingas kaip natūralus skausmą malšinantis mechanizmas. Keele universitete atlikti tyrimai rodo, kad dalyviai, kurie keikėsi patirdami skausmą (paprastai atliekant panardinimo į šaltą vandenį bandymus), žymiai geriau toleravo skausmą nei tie, kurie vartojo neutralius žodžius.
Atrodo, kad šis poveikis yra susijęs su organizmo reakcija „kovok arba bėk”. Kai keiksmažodžiai suaktyvina smegenyse esančius emocinius centrus, jie sukelia lengvą streso reakciją, dėl kurios į kraują išsiskiria adrenalinas ir endorfinai– natūralūs skausmą malšinantys vaistai.
Įdomu tai, kad šis analgezinis poveikis mažėja dažnai keikiantis, o tai rodo, kad keiksmažodžių tabu statuso išsaugojimas išlaiko jų terapinę vertę. Medicinos specialistai pastebi, kad šis reiškinys veikia per psichobiologinius kelius, panašiai kaip ir kiti nefarmakologiniai skausmo malšinimo būdai, nors poveikis skiriasi priklausomai nuo individualių emocinio reaktyvumo ir asmeninio požiūrio į tabu kalbą skirtumų.
Kaip keikimasis veikia streso hormonų lygį
Keikimasis žmogaus organizme sukelia sudėtingą hormoninių reakcijų kaskadą. Tyrimai rodo, kad keiksmažodžiai gali suaktyvinti organizmo simpatinę nervų sistemą, panašiai kaip reakcija „kovok arba bėk”.
Iš pradžių tai gali sukelti kortizolio, pagrindinio streso hormono, padidėjimą.
Tačiau tyrimai atskleidė paradoksalų efektą: nors iš pradžių ištarti išsireiškimai gali trumpam padidinti streso hormonų kiekį, dėl katarsinio išsiskyrimo vėliau kortizolio kiekis dažnai sumažėja.
Ši hormonų reguliacija padeda paaiškinti, kodėl daugelis žmonių teigia, kad keikdamiesi stresinėse situacijose jaučiasi ramesni.
Šis fiziologinis modelis atspindi tai, ką mokslininkai vadina „streso sukelta analgezija”, kai organizmo hormoninė reakcija į emocinę išraišką galiausiai sukuria reguliacinį poveikį endokrininei sistemai, ilgainiui galintį pagerinti atsparumą psichologiniams stresoriams.
Strateginių išsireiškimų nauda socialinei sveikatai
Nors strateginiai išsireiškimai dažnai atmetami kaip šiurkšti kalba, tinkamu atveju jie gali sustiprinti socialinius ryšius ir padidinti grupės sanglaudą.
Tyrimai rodo, kad bendri keiksmažodžiai gali reikšti pasitikėjimą ir įtvirtinti socialinį intymumą tarp žmonių, ypač didelės įtampos aplinkoje, pavyzdžiui, avarinėse tarnybose ar kariniuose daliniuose.
Darbo aplinkoje saikingi keiksmažodžiai gali skatinti kolektyvo solidarumą ir psichologinį saugumą, jei jie vartojami protingai.
Tyrimai rodo, kad grupės, kurios išvysto vidinę kalbą, įskaitant priimtiną keiksmažodžių vartojimą, dažnai patiria stipresnį priklausymo ir tarpusavio palaikymo jausmą.
Šis socialinis ryšys tiesiogiai veikia psichikos sveikatą, nes mažina izoliaciją ir didina suvokiamą socialinę paramą.
Tačiau kontekstas išlieka labai svarbus.
Socialinė nauda pasireiškia tik tada, kai išsireiškimai atitinka grupės normas ir lūkesčius.
Netinkamas keiksmažodis gali pakenkti santykiams ir padidinti stresą, todėl svarbu suvokti situaciją vartojant tokius žodžius.
Keiksmažodžių poveikis emocijų reguliavimui ir psichikos sveikatai
Psichologijos mokslo tyrimai nuolat rodo sudėtingą ryšį tarp keiksmažodžių ir emocinio reguliavimo. Tyrimai rodo, kad keikimasis gali būti katarsis, leidžiantis žmonėms ne internalizuoti, o eksternalizuoti neigiamas emocijas. Ši kalbinė iškrova gali sumažinti streso hormonų kiekį ir suaktyvinti organizmo endorfinų reakciją, todėl laikinai pagerėja nuotaika ir tolerancija skausmui.
Tačiau labai svarbus kontekstas. Nors retkarčiais keikimasis gali suteikti emocinį palengvėjimą, įprastas keiksmažodis be emocinio apdorojimo gali tapti neadaptyviu susidorojimo mechanizmu. Kai kurie tyrimai rodo, kad asmenys, dažnai besikartojantys keiksmažodžius nelaimės metu, gali apeiti gilesnį emocinį darbą.
Pažymėtina, kad keiksmažodžių veiksmingumas yra susijęs su jų tabu statusu– žmonės, kurie keikiasi rečiau, paprastai patiria didesnę psichologinę ir fiziologinę naudą, kai keikiasi.
Kultūriniai keiksmažodžių ir sveikatos rezultatų skirtumai
Trys skirtingi veiksniai daro įtaką keiksmažodžių poveikiui sveikatai skirtingose kultūrose: lingvistiniai skirtumai, socialinės normos ir kontekstinis tinkamumas.
Tyrimai rodo, kad keiksmažodžių kalbai būdingos savybės, įskaitant fonologinę struktūrą ir tabu stiprumą, keičia fiziologines reakcijas. Kalbos, kuriose keiksmažodžiai yra išraiškingesni, gali būti naudingesnės mažinant stresą.
Visuomenės požiūris į keiksmažodžius turi didelę įtaką sveikatai. Kultūrose, kuriose keiksmažodžiai mažiau stigmatizuojami, keikdamiesi žmonės patiria mažiau kaltės ir streso, o tai gali padidinti skausmo toleravimo naudą.
Priešingai, konservatyviose visuomenėse psichologinė našta, susijusi su tabu pažeidimu, gali panaikinti fiziologinę naudą.
Kontekstas lemia, ar keikimasis turi teigiamą, ar neigiamą poveikį sveikatai. Griežtos Japonijos kultūros situacinės kalbos taisyklės reiškia, kad netinkamas keiksmažodis sukelia didesnį socialinį nerimą nei neoficialioje aplinkoje, kur atsitiktiniai keiksmažodžiai dažnai stiprina socialinius ryšius ir mažina stresą.
Pusiausvyros ieškojimas: Kada prakeikimas padeda, o kada kenkia
Norint maksimaliai padidinti galimą keiksmažodžių naudą sveikatai, reikia suprasti, kada keikimasis padeda, o kada kenkia. Tyrimai rodo, kad retkarčiais keikdamiesi skausmingų išgyvenimų metu arba kaip emocinį katarsį galime sumažinti stresą ir padidinti toleranciją skausmui.
Tačiau pernelyg dažnas keiksmažodis gali sumažinti šį teigiamą poveikį dėl pripratimo. Didelę reikšmę turi kontekstas. Keikimasis tinkamoje socialinėje aplinkoje gali sustiprinti grupės ryšius ir suteikti psichologinį palengvėjimą, o netinkamas keikimasis gali padidinti socialinį nerimą ir konfliktus.
Laikas taip pat svarbus – spontaniški keiksmažodžiai nusivylimo akimirkomis atrodo naudingesni nei įprastas, įprastas keikimasis. Sveikiausia vartoti keiksmažodžius apgalvotai, t. y. taupyti stiprius žodžius tais atvejais, kai jie suteikia tikrą emocinį ar fizinį palengvėjimą, atsižvelgiant į socialinį kontekstą ir asmeninį tolerancijos lygį.
