Šešias savaites atsisakius liftų, organizmas sistemingai keičiasi. Pagerėja širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata – sumažėja širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje ir padidėja širdies veiklos efektyvumas. Kojų raumenys, ypač keturgalviai ir blauzdų raumenys, tampa ryškesni. Pagreitėja medžiagų apykaita, per minutę sudeginama 2,5-4,5 kalorijos, o po treniruotės atsiranda ilgalaikis „afterburn” efektas. Plaučių talpa padidėja 5-15 %, o kvėpavimo raumenys sustiprėja. Psichikos sveikatai teigiamą poveikį turi pagerėjusi nuotaika ir sumažėjęs nerimas. Šie fiziologiniai pokyčiai yra tik pradžia to, kas vyksta, kai laiptai tampa kasdieniu pasirinkimu.
Širdies ir kraujagyslių sistemos pagerėjimas: Kaip jūsų širdis jums dėkoja
Kai žmogus nebesinaudoja liftais, o renkasi laiptus, jau po šešių savaičių pastebima didelė nauda širdies ir kraujagyslių sistemai. Širdis, funkcionuojanti kaip raumuo, stiprėja dėl šios nuoseklios aerobinės veiklos.
Tyrimai rodo, kad reguliarus lipimas laiptais gali sumažinti širdies susit raukimų dažnį ramybės būsenoje 3-7 smūgiais per minutę ir kartu padidinti insulto tūrį,t. y. per vieną smūgį perpumpuojamo kraujo kiekį. Dėl pagerėjusio širdies darbo efektyvumo sumažėja krūvis tiek fizinio krūvio, tiek poilsio metu.
Atliekant kraujospūdžio matavimus paprastai pastebimas nedidelis kraujospūdžio, ypač sistolinio, sumažėjimas. Be to, lipant laiptais pagerėja deguonies panaudojimas, nes organizmas prisitaiko prie reguliaraus krūvio ir palaipsniui jam reikia mažiau deguonies tai pačiai veiklai atlikti .
Keičiasi kojų raumenys: Stiprinkite jėgą su kiekvienu žingsniu
Kilimas ir leidimasis laiptais vienu metu įdarbina kelias kojų raumenų grupes ir per šešias savaites paskatina reikšmingą raumenų vystymąsi. Atliekant šį sudėtinį judesį suaktyvėja keturgalviai raumenys, strėnų raumenys, blauzdos ir sėdmenys, todėl apatinės kūno dalies jėga yra labiau subalansuota nei atliekant daugelį izoliuotų pratimų sporto salėje.
Tyrimai rodo, kad reguliarus lipimas laiptais padidina raumenų skaidulų įdarbinimą maždaug 30 %, palyginti su vaikščiojimu lygiu paviršiumi.
Po šešių savaičių dauguma žmonių pastebi akivaizdžiai padidėjusius raumenis, ypač didįjį vidinį keturgalvį (vastus medialis) ir blauzdos raumenis (gastrocnemius). Ši funkcinė jėga pagerina stabilumą ir sumažina kritimo riziką, o tai ypač naudinga senstantiems žmonėms.
Medžiagų apykaitos gerinimas: Laipiojimo laiptais potencialas deginant kalorijas
Lyginant su naudojimusi liftu, lipimas laiptais žymiai pagreitina medžiagų apykaitą, sudeginant maždaug 5-10 kalorijų per minutę, priklausomai nuo greičio ir kūno svorio. Šios padidėjusios energijos sąnaudos gali gerokai padidėti per šešias savaites.
Tyrimai rodo, kad reguliarus laipiojimas laiptais pagerina medžiagų apykaitą ramybės būsenoje iki 24 valandų po užsiėmimo dėl perteklinio deguonies suvartojimo po fizinio krūvio (EPOC). Šis reiškinys, dažnai vadinamas „afterburn”, prisideda prie bendro kalorijų suvartojimo po pratybų trukmės.
Be to, laipiojimo laiptais intensyvumas suaktyvina greitojo susitraukimo raumenų skaidulas, kurioms funkcionuoti reikia daugiau energijos, o tai dar labiau padidina medžiagų apykaitos efektyvumą ir pagerina organizmo gebėjimą apdoroti angliavandenius ir riebalus.
Plaučių talpos ir kvėpavimo efektyvumo didėjimas
Per šešias nuoseklaus lipimo laiptais savaites kvėpavimo įpročiai smarkiai pasikeičia ir pastebimai pagerėja plaučių talpa bei kvėpavimo efektyvumas. Pasikartojantis širdies ir kraujagyslių iššūkis verčia plaučius apdoroti daugiau deguonies, plečia alveolių funkcionalumą ir stiprina kvėpavimo raumenis.
Tyrimai rodo, kad reguliariai laiptais besinaudojantiems žmonėms per šį laiką 5-15 % padidėja esminis pajėgumas. Diafragma ir tarpšonkauliniai raumenys stiprėja palaipsniui, sumažindami kvėpavimo pastangas tiek aktyvumo, tiek poilsio metu.
Ši kvėpavimo sistemos adaptacija suteikia kasdienės naudos: sumažėjęs dusulys įprastinės veiklos metu, pagerėjusi ištvermė ilgalaikio fizinio krūvio metu ir geresnis deguonies patekimas į audinius.
Privalumai psichikos sveikatai: Laiptai – natūrali nuotaikos gerinimo priemonė
Nors kvėpavimas gerina fizinę sveikatą, neurocheminiai pokyčiai, kuriuos sukelia reguliarus lipimas laiptais, ne mažiau naudingi ir psichinei sveikatai.
Tyrimai rodo, kad nuolatinis lipimas laiptais skatina endorfinų išsiskyrimą, gerina nuotaiką ir mažina streso hormonų kiekį. Dalyviai, kurie šešias savaites atsisakė liftų, pranešė apie sumažėjusius nerimo simptomus ir pagerėjusį proto aiškumą. Ši mankštos forma suaktyvina smegenų atlygio kelius panašiai kaip ir kitos aerobinės veiklos rūšys.
Dėl trumpo ir intensyvaus laipiojimo laiptais per dieną daromos natūralios „mikroatstogos”, kurias kognityvinių mokslų specialistai sieja su geresniu susikaupimu ir mažesniu protiniu nuovargiu.
Tokie trumpi fiziniai krūviai veiksmingai nutraukia ilgalaikį sėdimą darbą ir padeda palaikyti geriausią kognityvinę funkciją darbo dienomis.
Sudėtinis poveikis: Nedideli kasdieniai pasirinkimai lemia ilgalaikius sveikatos pokyčius.
Sudėtinis poveikis: Nedideli kasdieniai pasirinkimai lemia ilgalaikius sveikatos pokyčius.
Naudojimąsi liftu pakeitus lipimu laiptais gaunamas ne tik tiesioginis fizinis krūvis, bet ir sudėtinis poveikis. Tyrimai rodo, kad nuoseklūs maži pasirinkimai ilgainiui reikšmingai pagerina sveikatą.
Po šešių savaičių šie kasdieniai sprendimai keičia širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, medžiagų apykaitos greitį ir raumenų ištvermę.
Šis principas, vadinamas elgsenos formavimu, nedidelius nepatogumus paverčia didele nauda sveikatai. Tyrimai rodo, kad laipiojimo laiptais įpročių besilaikantys asmenys paprastai perima ir kitus sveikatai palankius įpročius, taip sukurdami kaskadinį sveikatingumo sprendimų efektą.
Dėl šio nuoseklaus pasirinkimo proceso sustiprėję neurologiniai keliai padeda lengviau išlaikyti vėlesnius sveikus pasirinkimus įvairiose gyvenimo būdo srityse.
