Tyrimai rodo, kad vaikų mitybos trūkumai daro didelę įtaką suaugusiųjų IQ rezultatams. Nepakankamas pagrindinių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgščių, geležies, cinko, jodo ir B grupės vitaminų, vartojimas kritiniu raidos laikotarpiu gali visam laikui sumažinti IQ 5-15 balų. Šis trūkumas pirmiausia pasireiškia nėštumo metu ir per pirmąsias 1000 gyvenimo dienų. Net ir po korekcijos kognityviniai sutrikimai dažnai išlieka. Supratimas apie šias svarbiausias maistines medžiagas ir jų vartojimo laiką suteikia pagrindines strategijas, kaip optimizuoti intelekto vystymąsi.
Esminis ryšys tarp vaikystės mitybos ir suaugusiųjų intelekto koeficiento balų
Nors mokslininkai jau seniai įtaria ryšį tarp ankstyvosios mitybos ir kognityvinės raidos, naujausi longitudiniai tyrimai tvirtai įrodė, kad vaikystės mityba daro didelę įtaką suaugusiųjų IQ rezultatams.
Keletą dešimtmečių trukę tyrimų projektai, kurių metu tiriamieji buvo stebimi nuo kūdikystės iki pilnametystės, rodo, kad mitybos trūkumai kritiniais raidos tarpsniais gali visam laikui pakeisti neurologines struktūras.
Vaikai, kurių mityboje gausu nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, ypač omega-3 rūgščių, po daugelio metų pasiekia geresnių pažintinių gebėjimų vertinimo rezultatų.
Panašiai ir tie, kurie augdami gauna pakankamai baltymų, geležies, cinko, jodo ir B grupės vitaminų, suaugę pasižymi geresniais problemų sprendimo gebėjimais ir verbaliniu mąstymu.
Ir atvirkščiai, mikroelementų trūkumas per pirmuosius penkerius metus yra susijęs su pastebimai mažesniais IQ rodikliais, dažnai 5-15 balų, o tai gali turėti didelės įtakos mokymosi rezultatams ir karjeros galimybėms vėlesniame amžiuje.
Pagrindinės maistinės medžiagos, skatinančios smegenų vystymąsi formavimosi laikotarpiu
Keliuose moksliniuose tyrimuose nustatyta keletas svarbiausių maistinių medžiagų, kurios lemia kognityvinį vystymąsi vaikystėje.
Omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHA, yra labai svarbios smegenų struktūrai ir nervų komunikacijai. Geležies trūkumas ankstyvojo vystymosi laikotarpiu gali sukelti nuolatinių pažinimo sutrikimų, nes šis mineralas gyvybiškai svarbus deguonies pernešimui į smegenų audinius.
Cinkas palaiko neurotransmiterių funkciją ir DNR sintezę greitai besidalijančiose smegenų ląstelėse. Jodo trūkumas tebėra pagrindinė išvengiama protinės negalios priežastis visame pasaulyje, nes jis svarbus skydliaukės hormonų gamybai, kuri reguliuoja smegenų vystymąsi.
B grupės vitaminai, ypač B12 ir foliatai, palengvina mielinizaciją – procesą, kurio metu izoliuojami nervų takai, kad būtų galima efektyviai perduoti signalus.
Kiaušiniuose ir kepenyse esantis cholinas prisideda prie atminties vystymosi ir kognityvinių procesų apdorojimo, o baltymai suteikia aminorūgščių, reikalingų neuromediatorių sintezei ir struktūriniam smegenų augimui.
Mokslo žinios apie negrįžtamą mitybos trūkumo poveikį kognityviniams procesams
Tyrimais įtikinamai įrodyta, kad mitybos trūkumas kritiniais raidos tarpsniais gali sukelti negrįžtamus kognityvinius sutrikimus, kurie išlieka nepaisant vėlesnių mitybos korekcijų.
Šie laikotarpiai, ypač nuo nėštumo iki penkerių metų amžiaus, yra gyvybiškai svarbūs neurogenezės, mielinizacijos ir sinaptogenezės etapai.
Tyrimai, kurių metu buvo stebimi vaikai, kuriems anksti pradėjo trūkti geležies, rodo, kad jų intelekto koeficientas sumažėjo 5-10 balų ir išlieka net po to, kai geležies būklė normalizuojasi.
Jodo trūkumas nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje taip pat gali visam laikui 10-15 balų sumažinti palikuonių intelekto koeficientą.
Omega-3 riebalų rūgščių trūkumas sutrikdo neuronų membranų vystymąsi ir neuromediatorių funkciją, o baltymų ir energijos trūkumas trikdo neuronų proliferaciją ir migraciją.
Šį negrįžtamumą lemia nuoseklus smegenų vystymosi modelis – kiekvienas etapas remiasi ankstesniais etapais.
Kai tam tikrais raidos etapais trūksta mitybos sudedamųjų dalių, vėlesnė kognityvinė struktūra išlieka sutrikusi, nepaisant vėlesnių intervencijų.
Galimybių langai: Kada mityba yra svarbiausia smegenų augimui
Žmogaus smegenys vystosi pagal nuspėjamą grafiką, o tam tikros maistinės medžiagos daro didžiausią įtaką skirtingais vystymosi etapais. Moksliniais tyrimais nustatyta keletas esminių laikotarp ių, per kuriuos mitybos trūkumas gali sukelti ilgalaikę kognityvinę žalą.
Svarbiausias laikotarpis prasideda nėštumo metu, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą, kai vyksta spartus smegenų ląstelių dauginimasis. Šis laikotarpis tęsiasi per pirmuosius dvejus gyvenimo metus – dažnai vadinamas „pirmuoju tūkstančiu dienų”, kai smegenys pasiekia 80 % suaugusio žmogaus dydžio.
Šiuo etapu ypač svarbūs geležis, jodas, cinkas, foliatai, cholinas ir ilgos grandinės polinesočiosios riebalų rūgštys.
Antrasis svarbus laikotarpis atsiranda paauglystėje, kai sparčiau vystosi prefrontalinė žievė. Mitybos nepakankamumas šiais specifiniais laikotarpiais dažnai negali būti visiškai ištaisytas vėliau, todėl svarbu tinkamai maitintis svarbiausiais raidos etapais.
Ne tik genetika: Kaip mityba keičia diskusiją apie prigimtį ir auklėjimą: kaip mityba keičia diskusiją apie prigimtį ir auklėjimą.
Nors kognityvinį potencialą lemia genetika, vis daugiau įrodymų rodo, kad mitybos veiksniai gali gerokai pakeisti genų raišką epigenetiniais mechanizmais, o tai perbraižo tradicines gamtos ir auklėjimo diskusijų ribas.
Dešimtmečius trukę vaikų stebėjimo tyrimai atskleidė, kad mitybos trūkumai kritiniais vystymosi laikotarpiais gali slopinti genų, susijusių su aukštesnėmis kognityvinėmis funkcijomis, raišką. Ir atvirkščiai, ideali mityba leidžia visiškai išnaudoti genetinį potencialą.
Dvynių tyrimai rodo, kad identiški dvyniai, augę su skirtingu mitybos profiliu, pasižymi išmatuojamais intelekto koeficiento skirtumais, nors jų genetinė sudėtis identiška.
Šis mokslinis supratimas perkelia pokalbį nuo iš anksto nulemto intelekto prie aplinkos optimizavimo. Maistinės medžiagos, tokios kaip cholinas, foliatai ir omega-3 riebalų rūgštys, daro tiesioginę įtaką metilinimo modeliams, kurie reguliuoja genų raišką besivystančiose smegenyse, o tai rodo, kad tinkama mityba vaikystėje ne tik palaiko genetinį potencialą – ji padeda jam pasireikšti.
Praktinės mitybos strategijos vaiko pažintiniam potencialui optimizuoti
Turėdami žinių apie tai, kaip mityba daro tiesioginę įtaką genų raiškai ir kognityviniam vystymuisi, tėvai gali taikyti konkrečius mitybos metodus, kurie padeda palaikyti idealią vaikų smegenų funkciją.
Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant omega-3 riebalų rūgščių iš žuvies, linų sėmenų ir graikinių riešutų stiprėja nerviniai ryšiai ir formuojasi atmintis. Vartojant geležies turtingus maisto produktus, pavyzdžiui, liesą mėsą, pupeles ir praturtintus grūdinius produktus, išvengiama kognityvinių sutrikimų, susijusių su geležies stokos anemija.
Subalansuotas baltymų vartojimas yra naudingas vaikų kognityviniams gebėjimams, nes jie aprūpinami svarbiausiomis aminorūgštimis, reikalingomis neuromediatorių gamybai. Nuolatinis valgymo režimas, į kurį įeina sudėtiniai angliavandeniai, stabilizuoja gliukozės kiekį kraujyje ir neleidžia sutrikti dėmesio koncentracijai.
Tuo tarpu spalvingi vaisiai ir daržovės suteikia antioksidantų, kurie apsaugo besivystantį nervinį audinį nuo oksidacinio streso.
Ribojant perdirbtą maistą ir rafinuotą cukrų bei užtikrinant pakankamą mikroelementų kiekį, sukuriama išskirtinė neurocheminė aplinka intelekto vystymuisi vaikystėje ir paauglystėje.
