Širdžiai sveiką sodą galima auginti su šiomis penkiomis kraujospūdį mažinančiomis daržovėmis. Lapiniuose žalumynuose yra kalio, kuris neutralizuoja natrio poveikį. Burokėliai suteikia nitratų, kurie atpalaiduoja kraujagyslių sieneles. Salieruose yra ftalidų, kurie atpalaiduoja arterijų raumenis. Česnakuose esantis alicinas padeda sumažinti sistolinį spaudimą 5-8 mmHg. Varpinėse paprikose yra vitamino C, užtikrinančio arterijų elastingumą. Kiekvienai daržovei reikalingos specifinės auginimo sąlygos, kad ji būtų idealiai maistinga, tačiau visos jos prisideda prie natūralaus požiūrio į širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Lapiniai žalumynai: Kraujospūdį reguliuojančios medžiagos iš gamtos
Lapiniai žalumynai yra viena veiksmingiausių natūralių kraujospūdžio reguliavimo priemonių. Didelis kalio kiekis juose atsveria hipertenzinį natrio poveikį ir skatina kraujagyslių išsiplėtimą bei geresnę arterijų funkciją.
Tokiose rūšyse kaip lapiniai kopūstai, špinatai, šveicariški mangoldai ir lapiniai kopūstai yra magnio, kuris reguliuoja kraujagyslių tonusą ir širdies veiklą. Be to, juose esantys nitratai organizme virsta azoto oksidu, kuris atpalaiduoja kraujagysles ir gerina kraujotaką.
Dauguma lapinių žalumynų dera vėsiuoju metų laiku, o vasaros mėnesiais mieliau renkasi dalinį pavėsį. Pirmiausia nuskinkite išorinius lapus, kad ilgiau užaugtų.
Kad lapai būtų naudingi sveikatai, vartokite juos šviežius arba lengvai paruoštus garuose, kad išliktų kraujospūdį mažinantys junginiai.
Burokėliai: Daug nitratų turinti sodo jėgainė
Burokėliai: Daug nitratų turinti sodo jėgainė
Burokėliai, garsėjantys tamsiai purpurine spalva ir žemišku skoniu, yra vienas galingiausių sodo nitratų šaltinių, moksliškai įrodyta, kad jie mažina kraujospūdį ir gerina sportinius rezultatus.
Vartojami nitratai organizme virsta azoto oksidu, kuris atpalaiduoja kraujagyslių sieneles ir gerina kraujotaką. Tyrimai rodo, kad geriant burokėlių sultis sistolinis spaudimas per kelias valandas gali sumažėti 4-10 mmHg.
Burokėliams auginti reikia purios, gerai drenuotos dirvos, kurios pH 6,0-7,0. Sėklas sėkite tiesiogiai 1,3 cm gyliu, kai dirvos temperatūra pasiekia 10 °C.
Derlius nuimamas praėjus 55-70 dienų po pasodinimo, kai šaknys pasiekia 2,5-7,6 cm skersmenį.
Salierai: Senovinis vaistas šiuolaikiniuose soduose
Nors šiuolaikinėje virtuvėje salierams dažnai tenka antraeilis vaidmuo, jų gydomosios savybės gerbiamos nuo seniausių laikų – apie salierų vartojimą rašoma daugiau kaip prieš 3000 metų Viduržemio jūros regiono civilizacijose.
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina kraujospūdį mažinantį salierų poveikį, kuris siejamas su jų ftalidų junginiais, atpalaiduojančiais arterijų sienelių raumenis. Šioje traškioje daržovėje taip pat yra kalio, kalcio ir magnio, būtinų širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Namų daržininkai salierus gali auginti vėsioje, drėgnoje, turtingoje, gerai drenuojamoje dirvoje. Nors salierams reikia nuolatinės drėgmės ir maistinių medžiagų, jų ilgas vegetacijos periodas (120 dienų) apdovanoja kantrybe.
Norint gauti maksimalios naudos sveikatai, stiebus skinkite šviežius ir vartokite žalius arba termiškai neapdorotus.
Česnakai: Maži svogūnėliai su galinga širdies nauda
Česnakas, kaip ir senovinis salieras, yra vienas iš seniausių žmonijos vaistinių augalų, kurio gydomasis vartojimas užfiksuotas prieš daugiau nei 5000 metų visose civilizacijose nuo Egipto iki Kinijos.
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina įspūdingą česnakų naudą širdies ir kraujagyslių sistemai. Susmulkinus česnako skiltelę išsiskiriantis junginys alicinas padeda sumažinti kraujospūdį, nes atpalaiduoja kraujagysles ir užkerta kelią trombocitų agregacijai.
Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant česnaką sistolinis spaudimas gali sumažėti 5-8 mmHg, o diastolinis – 2-5 mmHg.
Česnakai gerai auga gerai drenuotame dirvožemyje ir saulėje. Pavienes skilteles sodinkite rudenį, 5 cm gylyje, smailiais galais į viršų.
Derlių nuimkite, kai apatiniai lapai pagelsta, paprastai vasaros pradžioje.
Paprikos: spalvingi vitamino C čempionai arterijų sveikatai
Paprikose vitamino C yra daugiau nei apelsinuose, o raudonosiose – net 169 mg/100 g, t. y. beveik tris kartus daugiau nei rekomenduojama paros norma. Šis stiprus antioksidantas padeda palaikyti arterijų elastingumą ir mažina uždegimą, kuris skatina hipertenziją.
Paprikos gerai auga saulėje ir gerai nusausintame dirvožemyje, kurio pH 6,0-6,8. Daigus sodinkite praėjus šalnų pavojui, 46-61 cm atstumais. Jiems reikia pastovios drėgmės, o kad išvengtumėte žiedų galų puvinio, naudingos kalcio turtingos pataisos.
Kad paprikos būtų maksimaliai maistingos, skinkite jas tvirtas ir visiškai nuspalvintas. Žalios paprikos yra nesubrendusios, o raudonos, geltonos ir oranžinės turi daugiau fitonutrientų ir karotinoidų, kurie palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatą.
