Reguliariai mankštinantis, širdies ir kraujagyslių sistemos adaptuojasi taip, kad tai stebina daugelį gydytojų. Fizinis aktyvumas per 2-3 savaites pagerina kraujagyslių funkciją dėl padidėjusios azoto oksido gamybos ir padidėjusio kapiliarų tankio. Širdis smarkiai persitvarko – per 8-12 savaičių kairiojo skilvelio masė padidėja 10-12 %. Treniruočių sukelti pokyčiai ląstelių lygmeniu apima padidėjusį mitochondrijų tankį ir sumažėjusį uždegimo žymenų kiekį. Ši nauda gali konkuruoti su vaistais, skirtais hipertenzijai ir cholesterolio kiekiui mažinti. Visa šių pokyčių apimtis atskleidžia, kodėl kardiologai dabar judėjimą skiria kaip vaistą.
Įspūdingos kraujagyslių adaptacijos, apie kurias dauguma žmonių niekada negirdėjo
Nors širdies ir kraujagyslių prisitaikymas prie fizinio krūvio dažnai siejamas su tokiais su širdimi susijusiais pokyčiais kaip sumažėjęs širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje ir padidėjęs širdies tūris, kraujagyslių sistemoje vyksta ne mažiau svarbūs pokyčiai, kuriems skiriama gerokai mažiau dėmesio.
Reguliarus fizinis aktyvumas stimuliuoja reikšmingą endotelio funkcijos pagerėjimą, o padidėjusi azoto oksido gamyba skatina kraujagyslių išsiplėtimą ir geresnę kraujotaką.
Fiziniai pratimai taip pat padidina kapiliarų tankį visuose aktyviuose audiniuose, optimizuodami deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą.
Be to, pagerėja arterijų paslankumas, nes kraujagyslės tampa elastingesnės ir jautresnės.
Šios kraujagyslių adaptacijos kartu sumažina periferinį pasipriešinimą, sumažina kraujospūdį ir pagerina deguonies pasisavinimo galimybes – nauda, kuri neapsiriboja vien sportiniais rezultatais, bet sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir pagerina ilgaamžiškumo rezultatus.
Kardiologai atskleidė, kaip greitai atsistato jūsų širdis
Širdies ir kraujagyslių sistemos gebėjimas prisitaikyti neapsiriboja tik kraujagyslių pokyčiais, bet ir nepaprastu pačios širdies persitvarkymu.
Kardiologai pastebi, kad širdies adaptacija prasideda per kelias dienas nuo reguliaraus fizinio krūvio pradžios. Jau po 2-3 savaičių, išsiplėtus kamerų talpai, išmatuojamai padidėja insulto tūris.
Tyrimai rodo, kad kairiojo skilvelio masė per 8-12 savaičių nuoseklių treniruočių padidėja 10-12 %. Šiuos struktūrinius pokyčius lydi elektrinis persitvarkymas, kuris optimizuoja laidumo efektyvumą.
Galbūt didžiausią įspūdį daro širdies gebėjimas pakeisti neigiamą persitvarkymą dėl nejudrumo – tyrimai rodo, kad anksčiau treniravęsi asmenys, atnaujinę veiklą, greičiau atgauna širdies funkciją nei pirmą kartą sportuojantys asmenys.
Ne tik širdies ritmas: Įspūdingi ląsteliniai pokyčiai, vykstantys
Be pastebimų širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio pokyčių, fiziniai pratimai sukelia gilias ląstelių adaptacijas, kurios keičia širdies ir kraujagyslių funkciją mikroskopiniu lygmeniu.
Mokslininkai užfiksavo padidėjusį mitochondrijų tankį širdies raumenyje, todėl padidėja energijos gamybos efektyvumas. Reguliarus fizinis aktyvumas skatina naujų kapiliarų formavimąsi (angiogenezę), todėl geriau aprūpinami audiniai deguonimi.
Fiziniai pratimai taip pat keičia ląstelinio uždegimo kelius, mažina tokius žymenis kaip C reaktyvusis baltymas ir interleukinas-6. Molekuliniu lygmeniu fiziniai pratimai suaktyvina PGC-1α, baltymą, kuris reguliuoja mitochondrijų biogenezę.
Be to, pagerėja telomerų išlaikymas, todėl gali sulėtėti širdies ir kraujagyslių audinių ląstelių senėjimas. Šios mikroskopinės adaptacijos paaiškina, kodėl fizinio krūvio nauda neapsiriboja tiesioginiu širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių pagerėjimu.
Kaip pratimai pakeičia vaistus nuo tam tikrų širdies ir kraujagyslių ligų
Vis daugiau įrodymų patvirtina, kad fiziniai pratimai yra tinkama alternatyva farmakologinėms priemonėms kelių širdies ir kraujagyslių ligų atveju.
Britų sporto medicinos žurnale (British Journal of Sports Medicine) paskelbti tyrimai rodo, kad struktūruotos fizinių pratimų programos konkuruoja su medikamentais, padedančiais kontroliuoti hipertenziją, o aerobinė veikla sumažina sistolinį spaudimą vidutiniškai 5-7 mmHg.
Pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumu, 150 minučių per savaitę trunkantys vidutinio sunkumo fiziniai pratimai pagerina širdies veiklą panašiai kaip AKF inhibitoriai.
Fiziniai pratimai taip pat veiksmingai mažina cholesterolio kiekį kraujyje – tyrimai rodo, kad nuolatinis fizinis aktyvumas gali padidinti DTL kiekį 4-22 % be šalutinio statinų poveikio.
Gydytojai vis dažniau skiria prižiūrimų fizinių pratimų programas kaip pirmos eilės gydymą prieš vartojant vaistus.
Kraujagyslių elastingumo ir kraujotakos gerinimo mokslas
Kai širdies ir kraujagyslių mankšta tampa reguliaria praktika, ji inicijuoja nepaprastus struktūrinius ir funkcinius pokyčius viso kūno kraujagyslėse.
Tyrimai rodo, kad fiziniai pratimai didina azoto oksido, junginio, kuris signalizuoja kraujagyslėms išsiplėsti, sumažina periferinį pasipriešinimą ir pagerina kraujotaką, gamybą.
Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat stiprina endotelį– vidinį kraujagyslių apvalkalą, todėl jos tampa elastingesnės ir geriau reaguoja į kintančius poreikius.
Tyrimai rodo, kad padidėjęs elastingumas padeda išvengti arterijų sustingimo, kuris yra pagrindinis hipertenzijos ir aterosklerozės rizikos veiksnys.
Be to, fiziniai pratimai skatina angiogenezę, t. y. naujų kraujagyslių formavimąsi, taip sukuriami efektyvesni deguonies tiekimo į dirbančius raumenis keliai.
