Ilgalaikis žiūrėjimas į ekraną daro daugybę poveikių jūsų regos sistemai: mirksėjimo dažnis sumažėja nuo 15-20 iki 5-7 kartų per minutę, todėl išsausėja akys ir prasideda uždegimas, o nuolatinis dėmesio sutelkimas vargina akių raumenis.
Be to, jūsų tinklainę bombarduoja didelės energijos mėlyna šviesa, kuri prasiskverbia giliau nei natūrali šviesa. Šie veiksniai kartu sukelia skaitmeninę akių įtampą, galimą geltonosios dėmės pažeidimą ir prastėjančią regėjimo kokybę.
Suprasdami šiuos mechanizmus, galite imtis svarbių veiksmų, kad apsaugotumėte savo akis.
Skaitmeninės akių įtampos mokslas
Kaip ilgalaikis buvimas ekrane veikia jūsų regėjimą? Kai sutelkiate dėmesį į skaitmeninius ekranus, jūsų akys dirba sunkiau nei įprastai, todėl atsiranda akomodacinė įtampa. Jūsų krumplyno raumenys nuolat prisitaiko, kad palaikytų aiškų regėjimą, o mirksėjimo dažnis labai sumažėja – nuo 15-20 kartų per minutę iki 5-7 kartų.
Jūsų akys susiduria su ekranų skleidžiama didelės energijos mėlyna šviesa, kuri prasiskverbia į tinklainės fotoreceptorius. Nuolatinis pikselių atnaujinimo dažnis verčia greitai judinti akis ir reguliuoti fokusavimą. Be to, tikėtina, kad ekranus žiūrite neoptimaliu atstumu ir kampu, todėl jūsų ekstraokuliniai raumenys patiria papildomą įtampą. Šie veiksniai kartu sukelia skaitmeninės akių įtampos simptomus: neryškų matymą, sausas akis, galvos skausmą ir kaklo įtampą. Ilgalaikis poveikis gali pagreitinti trumparegystės progresavimą ir ilgainiui pažeisti tinklainės ląsteles.
Dažniausi su ekranu susijusių regėjimo problemų simptomai
Kai jaučiate skaitmeninę akių įtampą, išryškėja keli simptomai, rodantys, kad jūsų regos sistema patiria stresą. Tikėtina, kad pastebėsite nuolatinį akių sausumą, lydimą deginimo ar niežėjimo pojūčio. Jūsų akys gali jaustis vis labiau pavargusios, gali būti sunku sutelkti dėmesį į ekrane rodomą turinį.
Po ilgo žiūrėjimo į ekraną dažnai ima skaudėti galvą, ypač smilkinių ar kaktos srityje. Taip pat galite pastebėti padidėjusį jautrumą šviesai ir neryškų matymą, ypač perjungiant dėmesį tarp artimų ir tolimų objektų. Daugelis žmonių praneša apie kaklo ir pečių diskomfortą dėl netinkamos laikysenos žiūrint į ekraną. Jei jaučiate dvigubą matymą ar nuolatinį akių trūkčiojimą, tai aiškūs požymiai, kad jūsų akys yra pervargusios. Kai kuriems naudotojams taip pat atsiranda akių paraudimas ir smėlio pojūtis, tarsi po akių vokais būtų smėlio.
Mėlynosios šviesos ir jos poveikio akių sveikatai supratimas
Šiuos simptomus dažnai lemia konkretus kaltininkas – skaitmeninių ekranų skleidžiama mėlyna šviesa. Jūsų prietaisai skleidžia trumpo bangos ilgio, didelės energijos mėlyną šviesą, kuri prasiskverbia giliai į tinklainę. Toks poveikis gali palaipsniui pažeisti šviesai jautrias ląsteles ir prisidėti prie geltonosios dėmės degeneracijos.
Mėlynosios šviesos poveikis ypač juntamas vakaro valandomis, kai dirbtinis apšvietimas sutrikdo cirkadinį ritmą. Ji slopina melatonino gamybą, trikdo miego ciklą ir didina akių įtampą. Nors ragena ir lęšiukas natūraliai blokuoja kitus kenksmingus spindulius, jie negali visiškai filtruoti mėlynosios šviesos.
Nerimą kelia tai, kad kasdienis mėlynosios šviesos poveikis neapsiriboja vienu prietaisu – didžiausią pavojų ilgalaikei akių sveikatai kelia bendras išmaniojo telefono, planšetinio kompiuterio, kompiuterio ir televizoriaus poveikis.
Prevencinės regėjimo apsaugos strategijos
Nors šiuolaikiniame gyvenime skaitmeniniai ekranai tapo neišvengiami, galite įgyvendinti keletą įrodymais pagrįstų strategijų, kad apsaugotumėte savo regėjimą. Taikykite 20-20-20 taisyklę: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėkite į 6 metrų atstumu esantį daiktą. Kad sumažintumėte įtampą, ekraną statykite ištiestos rankos atstumu ir šiek tiek žemiau akių lygio.
Sureguliuokite prietaiso ekrano nustatymus: sumažinkite ryškumą, kad jis atitiktų aplinkos apšvietimą, ir įjunkite naktinį režimą, jei toks yra. Nepamirškite reguliariai mirksėti, nes naudojant ekraną mirksėjimas dažnai sumažėja 60 %. Apsvarstykite galimybę naudoti dirbtines ašaras, jei jaučiate sausumą. Įsidiekite mėlynos šviesos filtrus arba dėvėkite kompiuterio akinius su antirefleksine danga. Laikykitės tinkamos laikysenos ir pasirūpinkite tinkamu darbo vietos apšvietimu, kad sumažintumėte akinimą ir atspindžius, kurie gali varginti akis.
Akims palankios skaitmeninės darbo vietos kūrimas
Norint sukurti optimalią skaitmeninę darbo erdvę, reikia atlikti strateginius aplinkos pakeitimus, kurie padėtų užtikrinti ilgalaikę akių sveikatą. Monitorių reikia statyti 60-70 cm aukštyje ir šiek tiek žemiau akių lygio, užtikrinant 20 laipsnių žemyn nukreiptą žvilgsnį. Sureguliuokite ekrano ryškumą taip, kad jis atitiktų aplinkos apšvietimą, ir pašalinkite atspindžius, pakeisdami šviesos šaltinių padėtį arba naudodami ekraną nuo atspindžių.
Jūsų darbo vietos apšvietimas turėtų būti tolygus, kad būtų išvengta ryškių ekrano ir aplinkos kontrastų. Kad sumažintumėte akių įtampą, už monitoriaus sumontuokite šališką apšvietimą ir užtikrinkite, kad patalpos aplinkos apšvietimas būtų maždaug dvigubai ryškesnis už ekrano ryškumą. Apsvarstykite galimybę naudoti matinę, o ne blizgią ekrano apdailą ir įjunkite prietaiso mėlynosios šviesos filtrą vakaro valandomis. Išlaikykite taisyklingą laikyseną naudodamiesi ergonomiška kėde, kurioje kojos gali gulėti lygiai ant grindų.
Ilgalaikis pernelyg ilgo buvimo prie ekrano poveikis
Ilgalaikis skaitmeninių ekranų poveikis ilgainiui gali lemti nuolatinius regos funkcijų pokyčius. Tyrimai rodo, kad pernelyg dažnas naudojimasis ekranu gali paspartinti trumparegystės vystymąsi ir prisidėti prie ankstyvos presbiopijos atsiradimo, ypač jei kartu su blogais žiūrėjimo įpročiais ir nepakankamomis pertraukomis.
Jums gresia lėtinio sausų akių sindromo išsivystymas dėl sumažėjusio mirksėjimo naudojant ekraną, kuris gali pažeisti ragenos paviršių. Ekranų skleidžiama didelės energijos mėlyna šviesa gali palaipsniui pažeisti tinklainės ląsteles, todėl gali padidėti geltonosios dėmės degeneracijos rizika vėlesniame amžiuje. Ilgalaikis darbas artimoje aplinkoje taip pat gali sukelti akomodacijos sutrikimų, kai akys sunkiai persijungia tarp artimo ir tolimo matymo.
Šie padariniai pasireiškia ne iš karto, bet gali pasireikšti negrįžtamais regėjimo sutrikimais, jei nesiimsite tinkamų prevencinių priemonių ir reguliariai neprižiūrėsite akių.
