Orai tiesiogiai veikia jūsų biochemiją – tai ne tik jūsų galvoje. Saulės šviesa skatina serotonino gamybą ir gerina nuotaiką, o jos trūkumas gali sukelti SAD. Barometrinio slėgio pokyčiai gali sukelti uždegimą ir padidinti streso hormonų kiekį, todėl gali padidėti dirglumas.
Ekstremali temperatūra verčia organizmą reaguoti į fiziologinį stresą ir atima protinę energiją. Net krituliai veikia nervų sistemą ir gali nuraminti arba sukelti nerimą. Suprasdami šias sąsajas, galėsite naudotis galingais įrankiais, padedančiais orientuotis savo emociniame kraštovaizdyje keičiantis metų laikams.
Saulės šviesos ir serotonino gamybos mokslas
Kai saulės spinduliai paliečia jūsų odą, jie sukelia kaskadą biocheminių reakcijų, kurios tiesiogiai veikia jūsų smegenų cheminę sudėtį. Jūsų kūnas reaguoja gamindamas vitaminą D, kuris padeda reguliuoti serotonino – natūralaus smegenų nuotaikos stabilizatoriaus – kiekį. Nesant pakankamai saulės šviesos, serotonino kiekis gali sumažėti, o tai gali sukelti sezoninį afektinį sutrikimą (SAD).
Tikriausiai pastebėjote, kad saulėtomis dienomis jūsų nuotaika pagerėja. Tai ne vaizduotė, o biologija. Tyrimai rodo, kad vos 10-15 minučių pabuvimas natūralioje šviesoje gali labai padidinti serotonino kiekį. Tamsesniais žiemos mėnesiais, kai dienos šviesos valandų mažėja, esate jautresni nuotaikos svyravimams.
Šis ryšys tarp šviesos poveikio ir neurocheminių medžiagų susidarymo paaiškina, kodėl klimato zonose, kuriose mažai saulės šviesos, žiemos mėnesiais dažniau pasireiškia depresija – jūsų smegenys tiesiog trokšta saulės šviesos.
Sezoninis afektinis sutrikimas: Daugiau nei tik žiemos bliuzas
Nors daugelis atmeta žiemos liūdesį kaip normalią reakciją į šaltą orą, sezoninis afektinis sutrikimas (SAD) yra kliniškai reikšminga depresijos forma, kuria kasmet suserga maždaug 5 proc. amerikiečių. Skirtingai nuo laikinų nuotaikos svyravimų, SAD simptomai išlieka visus tamsiuosius mėnesius, įskaitant didelį nuovargį, socialinį uždarumą ir sutrikusį miegą.
Ši liga tiesiogiai susijusi su mažesniu saulės šviesos kiekiu, todėl sutrinka cirkadinis ritmas ir sumažėja būtinas serotonino kiekis. Labiausiai pažeidžiami, jei gyvenate šiaurinėse platumose, kur žiemos šviesusis paros metas smarkiai sutrumpėja. Gydymo būdai: šviesos terapija, kuri imituoja natūralią saulės šviesą ir atstato vidinį laikrodį, vitamino D papildai ir kartais antidepresantai. Anksti atpažinę SAD simptomus, galite imtis prevencinių priemonių, kol metų laikų kaita dar nepadarė viso psichologinio poveikio.
Kaip barometrinio slėgio pokyčiai veikia smegenų chemiją
Tie nuolatiniai galvos skausmai, kuriuos jaučiate prieš audrą, nėra atsitiktiniai – jie tiesiogiai susiję su barometrinio slėgio svyravimais, veikiančiais jūsų neurochemiją. Kai atmosferos slėgis staigiai sumažėja, dėl slėgio skirtumo tarp sinusų ir išorės oro smegenų audiniuose ir kraujagyslėse prasideda uždegimas, išsiskiria streso hormonai, pavyzdžiui, kortizolis.
Pastebėsite, kad per šiuos slėgio pokyčius sumažėja serotonino – svarbiausio nuotaikos reguliatoriaus – kiekis, todėl galite jaustis irzlūs ar pavargę. Tyrimai rodo, kad kūno homeostazę kontroliuojantis pagumburis nesugeba greitai prisitaikyti prie šių atmosferos pokyčių, todėl atsiranda biocheminis disbalansas.
Kai kuriems žmonėms šie slėgio sukelti cheminiai pokyčiai pasireiškia kaip „jautrumas orui”, kai galite fiziškai pajusti artėjančius orus per nuotaikos pokyčius dar prieš pasirodant matomiems ženklams. Jūsų smegenų cheminė sudėtis tiesiogine prasme reaguoja į virš jūsų esančio oro svorį.
Temperatūros svyravimai ir jų poveikis psichinei savijautai
Temperatūros svyravimai ir jų poveikis psichinei savijautai
Temperatūros svyravimai daro tokį pat didelį poveikį jūsų psichologinei būsenai, kaip ir barometrinio slėgio pokyčiai, nors ir per skirtingus fiziologinius mechanizmus. Esant dideliam karščiui, jūsų kūno termoreguliacinė sistema dirba viršvalandžius, o tai gali sukelti dirglumą ir nuovargį, nes padidėja kortizolio kiekis. Ši reakcija į stresą gali pasireikšti padidėjusiu nerimu ar nerimastingumu.
Ir atvirkščiai, šalta temperatūra dažnai sukelia natūralią abstinencijos reakciją. Tikėtina, kad sumažės motyvacija ir energija, nes organizmas taupo šilumą, todėl kartais pasireiškia simptomai, panašūs į sezoninę depresiją. Tyrimai rodo, kad ideali temperatūra (20-22 °C) palaiko kognityvines funkcijas ir emocinį stabilumą, o nukrypimas nuo komforto zonos gali sutrikdyti miego režimą ir neurotransmiterių pusiausvyrą. Štai kodėl esant vidutiniam orui galite jaustis aštresnio proto, o per karščius ar šalčio bangas jūsų koncentracija silpnėja.
Lietus, audros ir nerimas: Lietaus ir lietaus poveikis: ryšio supratimas
Kai lietus kaskadomis barbena į langus, o virš galvos griaudi griaustinis, greičiausiai jaučiate subtilius nervų sistemos pokyčius, kurie daro tiesioginę įtaką jūsų emocinei būsenai. Prieš audras vykstantys atmosferos slėgio pokyčiai jautriems žmonėms gali sukelti galvos ir sąnarių skausmus, kurie dažnai pasireiškia padidėjusiu dirglumu ir įtampa.
Tyrimai rodo, kad ritmingas lietaus garsas suaktyvina jūsų parasimpatinę nervų sistemą – tai gali paaiškinti, kodėl daugelį žmonių jis ramina. Tačiau tiems, kurie nerimauja dėl oro sąlygų, tie patys garsai tampa grėsmingais dirgikliais.
Audringomis dienomis sumažėjęs šviesos kiekis veikia serotonino gamybą ir gali pabloginti nuotaiką. Tuo tarpu nenuspėjami orai gali sukelti su kontrole susijusį nerimą, nes primenama apie gamtos galią jūsų kasdieniam gyvenimui.
Jūsų reakcija į lietų yra ne tik psichologinė – tai sudėtinga barometrinio jautrumo, šviesos poveikio ir asmeninių asociacijų sąveika.
Su orais susijusios nuotaikos valdymo strategijos
Suprasdami, kaip orai veikia jūsų psichologinę būseną, galėsite kurti specialiai jums pritaikytas nuotaikos reguliavimo strategijas. Debesuotomis dienomis kovokite su mieguistumu padidindami ryškų patalpų apšvietimą arba naudokite šviesos terapijos dėžes, kurios imituoja natūralią saulės šviesą.
Žiemos mėnesiais pirmenybę teikite vitamino D papildams ir užsiėmimams lauke šviesiu paros metu, kad išvengtumėte sezoninio afektinio sutrikimo. Kai audros sukelia nerimą, taikykite įžeminimo metodus, pavyzdžiui, gilų kvėpavimą, arba sukurkite jaukią aplinką su minkštomis tekstūromis ir raminančiais kvapais.
Į karščio sukeltą dirglumą gerai reaguoja pakankamas drėkinimas, vėsinanti aplinka ir sudėtingų užduočių planavimas vėsesnėmis ryto valandomis. Stebėkite savo asmenines oro ir nuotaikos sąsajas žurnale, kad nustatytumėte savo unikalų jautrumą atmosferai ir atitinkamai pasiruoštumėte. Numatydami su orais susijusius nuotaikos pokyčius, susikursite individualų įrankių rinkinį, kuris padės iš pasyvaus orų gavėjo tapti aktyviu nuotaikos valdytoju.
Klimato kaita ir jos ilgalaikės psichologinės pasekmės
Kodėl nediskutuojame apie labiausiai paplitusį šių laikų nuotaikos veiksnį? Klimato kaita ne tik keičia ekosistemas – ji keičia mūsų kolektyvinę psichiką. Nesvarbu, ar tai pripažįstate, ar ne, jau jaučiate „ekologinį nerimą”: šliaužiančią baimę, kai vasara užsitęsia nepatogiai ilgai arba žiema beveik nepasirodo.
Tyrimai rodo, kad klimato sukeliami ekstremalūs orai sukelia išmatuojamas psichologines reakcijas. Ilgalaikės karščio bangos susijusios su padidėjusiu dirglumu ir smurtu. Neprognozuojami metų laikai sutrikdo natūralius smegenų ritmus, todėl sutrinka miegas ir nuotaikos reguliavimas. Net nežymūs pokyčiai, pavyzdžiui, mažiau sniego dienų ar mažiau rudens spalvų, gali sukelti nostalgišką depresiją.
Jums prireiks naujų šios besikeičiančios realybės įveikimo mechanizmų. Psichologinis mūsų klimato ateities reljefas reikalauja ne tik tradicinių nuotaikų valdymo, bet ir prisitaikymo strategijų. Jūsų emocinis atsparumas priklausys nuo to, ar suvoksite šį ryšį tarp planetos sveikatos ir psichinės gerovės.
