Maiste esantis mikroplastikas gali sutrikdyti endokrininę sistemą, nes imituoja hormonus, blokuoja hormonų receptorius ir trikdo hormonų sintezę. Šios mažos dalelės, kurių yra jūros gėrybėse, į butelius išpilstytame vandenyje ir supakuotuose maisto produktuose, gali peržengti žarnyno barjerus ir patekti į kraujotaką, todėl gali sumažinti vyrų ir moterų vaisingumą.
Net ir nedidelės plastiko dalelės gali sukelti uždegimines reakcijas ir perduoti toksiškas chemines medžiagas į jūsų organus. Pirmas žingsnis siekiant apsisaugoti – suprasti poveikio šaltinius.
Nematoma invazija: Kur mikroplastikas slepiasi jūsų mityboje?
Nors daugelis vartotojų to nežino, mikroplastikas įsiskverbė beveik į visus mūsų maisto tiekimo grandinės aspektus. Šios mikroskopinės dalelės, paprastai mažesnės nei 5 mm, patenka į jūros gėrybes, kai jūrų organizmai jas praryja iš užterštų vandenų. Mikroplastikus taip pat vartojate su valgomąja druska, o jūros druskoje jų koncentracija yra gerokai didesnė nei akmens druskoje.
Kitas netikėtas šaltinis – vanduo buteliuose, kurio tyrimuose aptikta šimtai plastiko fragmentų viename litre. Plastikinių maisto pakuočių dalelės patenka į maistą, ypač veikiamos karščio ar rūgščių ingredientų. Net tokiuose pagrindiniuose maisto produktuose kaip medus, alus ir arbata yra išmatuojamas mikroplastiko užterštumo lygis.
Didžiausią susirūpinimą kelia nematomas nanoplastikas (mažesnis nei 1 μm), kuris gali peržengti ląstelių barjerus. Tikėtina, kad jūsų kasdienėje mityboje per metus gali būti apie 50 000 mikroplastiko dalelių – tokį poveikį mokslininkai dar tik pradeda suprasti.
Nuo lėkštės iki kraujotakos: kaip mikroplastikai patenka į jūsų organizmą
Kai mikroplastikai užteršia jūsų maistą, jie pradeda sudėtingą kelionę per virškinimo sistemą. Patekusios į skrandį šios dalelės – paprastai mažesnės nei 5 mm – pirmiausia susiduria su rūgščia skrandžio aplinka, kuri gali suardyti kai kuriuos polimerus, o kitus palikti nepažeistus.
Žarnyno gleivinė, nors ir sukurta svetimoms dalelėms blokuoti, ne visada gali sutrukdyti mažiausiems mikroplastikams (mažesniems nei 150 mikronų) prasiskverbti pro epitelio barjerą vykstant procesui, vadinamam endocitozė. Tada šios dalelės patenka į kraują ir limfinę sistemą, iš kur išnešiojamos po visą organizmą.
Moksliniais tyrimais mikroplastiko aptikta žmogaus kraujyje, placentoje ir net smegenų audinyje, o tai patvirtina, kad mikroplastikas yra nepaprastai judrus organizmo sistemose. Didžiausią susirūpinimą kelia mažiausi nanoplastikai (mažesni nei 1 mikronas), nes jie gali tiesiogiai prasiskverbti pro ląstelių membranas ir potencialiai sutrikdyti normalias ląstelių funkcijas, įskaitant svarbiausius hormoninius kelius.
Endokrininės sistemos sutrikimai: Hormonų užvaldymo mechanizmas
Mikroplastiko endokrininę sistemą ardančios savybės yra vienas iš didžiausią susirūpinimą keliančių poveikių sveikatai. Šiose mikroskopinėse dalelėse yra tokių cheminių medžiagų kaip bisfenolis A (BPA) ir ftalatai, kurios struktūriškai imituoja natūralius hormonus, todėl gali prisijungti prie hormonų receptorių visame organizme. Prisijungusios jos gali blokuoti būtinus hormonų poveikius arba sukelti netinkamas reakcijas.
Endokrininė sistema susiduria su trimis pagrindiniais trikdymo mechanizmais:
- Cheminės medžiagos, apsimetančios estrogeno, testosterono ar skydliaukės hormonais, sukelia nepagrįstas ląstelių reakcijas.
- Blokavimas – junginiai, fiziškai užimantys receptorių vietas ir neleidžiantys prisijungti teisėtiems hormonams.
- Keitimas – natūralių hormonų sintezės, metabolizmo ar šalinimo būdų sutrikdymas
Šiems mechanizmams biologiniam poveikiui pasireikšti nereikia didelės koncentracijos, nes net ir nedideli kiekiai gali sutrikdyti tikslią hormonų pusiausvyrą, kurią palaiko jūsų organizmas.
Vaisingumas ir reprodukcinė sveikata: Mikroplastiko ryšys
Tyrimai vis dažniau patvirtina, kad mikroplastiko poveikis yra susijęs su didelėmis reprodukcinės sveikatos problemomis visoms lytims. Kai vartojate mikroplastiku užterštą maistą, jame esantys BPA, ftalatai ir kitos cheminės medžiagos gali sutrikdyti reprodukcinių hormonų veiklą.
Moterims šie teršalai gali sumažinti kiaušidžių rezervą, pabloginti embrionų kokybę ir padidinti persileidimo riziką. Gali pasireikšti nereguliarios mėnesinės ir anksčiau prasidėti menopauzė. Tyrimai rodo, kad dėl mikroplastiko poveikio sumažėja spermatozoidų skaičius, jų judrumas ir DNR fragmentacija.
Ypač didelį susirūpinimą kelia transgeneracinės pasekmės – šiandieninis poveikis gali turėti įtakos būsimų jūsų vaikų reprodukcinei sveikatai. Mikroplastikas gali prasiskverbti pro placentos barjerą, todėl besivystantys vaisiai gali susidurti su endokrininę sistemą ardančiais junginiais kritiniu raidos laikotarpiu, kai formuojasi hormonų sistemos.
Be hormonų: Kitas su maistu gaunamo mikroplastiko poveikis sveikatai
Reguliariai veikiant su maistu gaunamiems mikroplastikams, kyla ne tik hormonų sutrikimų, bet ir daugybė kitų sveikatos problemų. Tyrimai rodo, kad šios dalelės gali sukelti uždegimines virškinamojo trakto reakcijas, galinčias prisidėti prie virškinamojo trakto sutrikimų ir pažeisti trapią žarnyno mikrobiomo pusiausvyrą.
- Mažesni nei 10 mikrometrų mikroplastikai gali prasiskverbti pro žarnyno sieneles ir patekti į kepenis, inkstus ir net smegenų audinį.
- Adsorbuotų aplinkos teršalų turinčios dalelės perduoda koncentruotus toksinus tiesiai į jautrias organų sistemas
- Nanoplastmasė (mažesnė nei 1 mikrometras) gali prasiskverbti pro ląstelių membranas, sutrikdyti mitochondrijų funkciją ir padidinti oksidacinį stresą.
Yra įrodymų, kad lėtinis poveikis taip pat gali susilpninti imuninę funkciją, padidinti vėžio riziką ir pabloginti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Nors tyrimai tęsiami, šių patvariųjų dalelių kumuliacinė našta organizmui kelia didelį susirūpinimą visuomenės sveikatai.
Poveikio mažinimas: Praktiniai žingsniai kasdienei apsaugai
Nors visiškai pašalinti mikroplastiko poveikio šiuo metu neįmanoma, galite įgyvendinti keletą įrodymais pagrįstų strategijų, kad gerokai sumažintumėte kasdienį jo kiekį. Filtruokite geriamąjį vandenį naudodami aktyvuotos anglies arba atvirkštinio osmoso sistemas, kurios pašalina iki 90 % mikroplastiko. Venkite šildyti maistą plastikiniuose induose, nes tai pagreitina cheminių medžiagų išsiplovimą. Plastikines maisto talpyklas pakeiskite stiklinėmis, nerūdijančio plieno arba silikoninėmis.
Jei įmanoma, pirmenybę teikite šviežiems, nefasuotiems maisto produktams, o ne stipriai perdirbtiems. Reguliariai siurbkite dulkių siurbliu su HEPA filtrais, kad sumažintumėte buitinių dulkių, kuriose yra mikroplastiko. Rečiau skalbkite sintetinius drabužius ir investuokite į pluoštus gaudantį skalbinių maišą, kad jie nepatektų į nuotekas. Šios praktinės priemonės yra nukreiptos į pagrindinius poveikio kelius ir gali reikšmingai sumažinti jūsų organizme susikaupusią mikroplastiko naštą.
