Jūsų emocinė būsena daro didelę įtaką maistinių medžiagų įsisavinimui per žarnyno ir smegenų ašį. Kai patiriate stresą, organizmas išskiria kortizolį, kuris mažina skrandžio rūgšties ir fermentų gamybą, o kartu didina žarnyno judrumą. Dėl to sutrinka pagrindinių maistinių medžiagų, tokių kaip B grupės vitaminai, vitaminas D, cinkas ir magnis, įsisavinimas.
Sąmoningas valgymas ir streso valdymo būdai gali pagerinti virškinimo efektyvumą. Suprasdami šias sąsajas galėsite optimizuoti savo mitybą ir bendrą savijautą.
Streso ir virškinimo ryšys: Žarnyno ir smegenų ašies supratimas
Ar kada nors pastebėjote, kad jūsų virškinimo sistema sutrinka stresinėse situacijose? Tai jūsų žarnyno ir smegenų ašis – dvikryptis centrinės nervų sistemos ir žarnyno nervų sistemos ryšių tinklas. Kai patiriate stresą, organizmas išskiria kortizolį ir kitus streso hormonus, kurie tiesiogiai veikia virškinimo funkciją.
Dėl šios reakcijos į stresą gali sumažėti kraujo pritekėjimas į virškinamąjį traktą, sumažėti fermentų gamyba ir pakisti žarnyno motorika. Šie pokyčiai ne tik sukelia diskomfortą, bet ir daro lemiamą įtaką tam, kaip gerai įsisavinate maistines medžiagas iš maisto. Jūsų žarnyno bakterijų sudėtis dėl streso taip pat keičiasi, todėl gali sutrikti maistinių medžiagų skaidymas ir pagrindinių junginių, tokių kaip B grupės vitaminai ir mineralai, įsisavinimas. Supratimas apie šį ryšį padeda paaiškinti, kodėl dėl chroniško streso gali trūkti maisto medžiagų, net jei maitinatės sveikai.
Pagrindinės maistinės medžiagos, kurias veikia emocinė gerovė
Kai jaučiatės prislėgti ar nerimaujate, jūsų organizmo gebėjimas įsisavinti tam tikras maistines medžiagas labai pasikeičia. Tyrimai rodo, kad emocinis stresas ypač veikia B grupės vitaminų, vitamino D, cinko ir magnio įsisavinimą – visi jie gyvybiškai svarbūs psichikos sveikatai ir reakcijai į stresą.
Jūsų neigiamos emocijos skatina padidėjusią kortizolio gamybą, kuris gali sumažinti skrandžio rūgšties kiekį ir pabloginti baltymų virškinimą. Tai turi įtakos organizmo gebėjimui išgauti aminorūgštis, ypač triptofaną, reikalingą serotonino gamybai. Be to, streso sukeltas uždegimas gali pakenkti žarnyno barjerui, todėl gali sutrikti svarbiausių mineralų, pavyzdžiui, geležies ir kalcio, įsisavinimas.
Nerimo laikotarpiu dažnai padidėja virškinimo sistemos judrumas, todėl sutrumpėja maistinių medžiagų ir žarnyno sienelių sąlyčio laikas. Dėl to gali sumažėti riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) ir omega-3 riebalų rūgščių pasisavinimas.
Maistinių medžiagų įsisavinimo optimizavimas valdant nuotaiką
Jūsų emocinė būsena daro didelę įtaką maistinių medžiagų įsisavinimui, tačiau jūs galite aktyviai pagerinti šį procesą naudodami įrodymais pagrįstus nuotaikos valdymo metodus. Įgyvendindami strategines nuotaikos optimizavimo praktikas, sukursite idealias sąlygas virškinimo sistemai iš maisto išgauti ir panaudoti svarbiausias maistines medžiagas.
Įtraukite šiuos kliniškai patvirtintus metodus, kad maksimaliai padidintumėte maistinių medžiagų įsisavinimą:
- Kad suaktyvintumėte parasimpatinę nervų sistemą, kuri pagerina virškinimo efektyvumą, 5-10 minučių prieš valgį praktikuokite diafragminį kvėpavimą.
- įsitraukite į sąmoningo valgymo praktiką, įskaitant sėdėjimą ir lėtą kramtymą, kad sumažintumėte streso hormonų, kurie trukdo pasisavinti maistines medžiagas, kiekį.
- Laikykitės nuoseklaus valgymo laiko, kad būtų suderintas su cirkadiniu ritmu ir optimizuotas fermentų aktyvumas bei hormonų pusiausvyra, kad maistinės medžiagos būtų geriau įsisavinamos.
Šios įrodymais pagrįstos strategijos padeda sukurti vidinę aplinką, palankią idealiam maistinių medžiagų įsisavinimui ir panaudojimui.
