Gyvenimo būdo pasirinkimai sukuria epigenetines modifikacijas, kurios turi įtakos ateities kartoms nekeičiant DNR sekų. Tėvų mityba, fizinis aktyvumas, streso poveikis ir aplinkos toksinai sukuria metilinimo modelius gametose, kurie daro įtaką palikuonių sveikatai. Tyrimai rodo, kad motinos mityba nėštumo metu keičia vaisiaus vystymąsi, o tėvo fiziniai pratimai gerina palikuonių medžiagų apykaitos funkciją. Psichologinė trauma gali perduoti streso pažeidžiamumą iš kartos į kartą. Supratus šiuos mechanizmus, galima imtis potencialių intervencinių priemonių, kurios padėtų optimizuoti dar negimusių palikuonių sveikatos trajektoriją.
Epigenetikos iššifravimas: Sveikatos paveldėjimo iš kartos į kartą mokslas
Kaip gyvenimo būdo pasirinkimai peržengia individualios sveikatos ribas ir daro įtaką ateities kartoms? Epigenetika pateikia mokslinį paaiškinimą. Ši sritis nagrinėja, kaip aplinkos veiksniai veikia genų raišką, nekeisdami pačių DNR sekų.
Epigenetinės modifikacijos – pirmiausia DNR metilinimas, histonų modifikacijos ir nekoduojančios RNR – reguliuoja, kurie genai aktyvuojasi, o kurie lieka neaktyvūs. Kai žmonės patiria mitybos pokyčius, stresą ar toksinų poveikį, šie mechanizmai sukuria cheminius žymenis, kurie gali išlikti lytinėse ląstelėse.
Tyrimai rodo, kad tėvų mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročiai sukuria epigenetinius požymius, perduodamus palikuonims.
Tyrimai su gyvūnais patvirtina šiuos dėsningumus: stresą patyrusioms pelėms būdingi elgesio pokyčiai, kurie pasireiškia vėlesnėse kartose. Žmonių, išgyvenusių badą, kohortos tyrimai atskleidžia dviejų kartų palikuonių medžiagų apykaitos pokyčius.
Epigenetinis paveldėjimas yra biologinis tiltas, jungiantis dabartinę elgseną su ateities kartų sveikatos rezultatais.
Mitybos pasirinkimai, lemiantys jūsų būsimų vaikų sveikatą
Mitybos sprendimai yra vienas svarbiausių aplinkos veiksnių, darančių įtaką epigenetiniams pokyčiams, kuriuos tėvai perduoda savo vaikams. Tyrimai rodo, kad motinos mityba iki pastojimo ir nėštumo metu gali pakeisti palikuonių DNR metilinimo modelius, galinčius turėti įtakos medžiagų apykaitos programavimui ir polinkiui į ligas.
Tyrimai rodo, kad tėvo mityba taip pat turi įtakos spermatozoidų epigenomui, o tai turi įtakos palikuonių vystymuisi. Metilo donorų, tokių kaip folatai, cholinas ir vitaminas B12, trūkumas gali sutrikdyti tinkamą DNR metilinimą, o per didelis sočiųjų riebalų vartojimas susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais vėlesnėse kartose.
Priešingai, mityba, kurioje gausu antioksidantų ir priešuždegiminių junginių, apsaugo nuo neigiamų epigenetinių pokyčių. Perikoncepcinis laikotarpis yra kritinis laikotarpis, per kurį mitybos intervencijos gali optimizuoti palikuonių epigenetinius profilius.
Šiose išvadose pabrėžiami mitybos pasirinkimo padariniai iš kartos į kartą ir siūlomos galimos paveldimų ligų prevencijos strategijos.
Fizinis aktyvumas ir jo poveikis kelioms kartoms
Nors mitybos pasirinkimas daro didelę įtaką epigenetiniam paveldėjimui, fizinio aktyvumo lygis yra dar vienas svarbus aplinkos veiksnys, galintis formuoti paveldimumo modelius iš kartos į kartą.
Tyrimai rodo, kad reguliarūs fiziniai pratimai keičia metilinimo modelius lytinėse ląstelėse ir gali perduoti šiuos pokyčius palikuonims. Žiurkių modeliuose tėvų mankštos režimas akivaizdžiai pagerino palikuonių gliukozės apykaitą ir mitochondrijų funkciją.
Tyrimai su žmonėmis atskleidė, kad tėvo fizinis aktyvumas prieš pastojimą koreliuoja su pakitusiais spermos mikro RNR profiliais, kurie gali reguliuoti embriono vystymąsi ir medžiagų apykaitos programavimą.
Be to, motinos fiziniai pratimai nėštumo metu per epigenetinius mechanizmus keičia placentos funkciją ir vaisiaus vystymąsi. Panašu, kad transgeneracinis poveikis ypač ryškus metabolinės sveikatos rodikliams, įskaitant jautrumą insulinui ir riebalinio audinio pasiskirstymą.
Šie rezultatai rodo, kad reguliaraus fizinio aktyvumo modelio sukūrimas gali būti naudingas ne tik individualiai sveikatai, bet ir suteikti palankias epigenetines savybes vėlesnėms kartoms.
Stresas, trauma ir jų atgarsiai giminėje
Psichologinis stresas ir trauminiai išgyvenimai sukelia dideles epigenetines modifikacijas, kurios gali peržengti kartų ribas ir, pasitelkus sudėtingus molekulinius mechanizmus, daryti įtaką palikuonių sveikatai.
Tyrimai rodo, kad tėvų traumos keičia DNR metilinimo modelius ir histonų modifikacijas lytinėse ląstelėse, galimai perduodant streso pažeidžiamumą palikuonims.
Tyrimai su Holokaustą išgyvenusių asmenų palikuonimis atskleidžia padidėjusį jautrumą kortizoliui ir pakitusią gliukokortikoidų receptorių genų raišką, o tai rodo, kad iš kartos į kartą perduodamos adaptacijos reaguoti į stresą.
Gyvūnų modeliai patvirtina, kad ankstyvosios gyvenimo nelaimės sukelia neurobiologinius pokyčius, turinčius įtakos palikuonių elgsenai keliose kartose, net ir tiesiogiai nesusidūrus su pradiniu stresoriumi.
Šie epigenetinio paveldėjimo modeliai paaiškina, kaip istorinės traumos pasireiškia vėlesnėse kartose kaip padidėjęs polinkis į nerimo sutrikimus, depresiją ir potrauminį stresą – taip sukuriami biologiniai protėvių patirties atgarsiai, kurie formuoja palikuonių psichologinį atsparumą nepriklausomai nuo socialinio mokymosi mechanizmų.
Aplinkos poveikis: Epigenetinio palikimo kūrimas: sveikesnis epigenetinis palikimas
Toksiški ir naudingi aplinkos veiksniai sukelia skirtingas epigenetines modifikacijas, kurios išlieka iš kartos į kartą ir daro įtaką palikuonių sveikatai per paveldimus genų raiškos pokyčius.
Tyrimai rodo, kad dėl tėvų patiriamo teršalų, endokrininę sistemą ardančių medžiagų ir sunkiųjų metalų poveikio gali padidėti palikuonių polinkis į raidos sutrikimus, medžiagų apykaitos sutrikimus ir imuninės sistemos disreguliaciją.
Ir atvirkščiai, mitybos optimizavimas,ypač folatų, cholino ir antioksidantų turtinga mityba, skatina teigiamą epigenetinį programavimą.
Fizinis aktyvumas skatina teigiamus metilinimo modelius lytinėse ląstelėse, o tai gali padidinti palikuonių metabolinį atsparumą.
Mažesnis aplinkos teršalų poveikis filtruojant vandenį, vartojant ekologišką maistą ir mažinant plastiko naudojimą gali sumažinti epigenetinę žalą iš kartos į kartą.
Šios išvados rodo didelę atsakomybę: šiandienos aplinkos pasirinkimai sukuria biocheminius įspaudus, darančius įtaką būsimų kartų sveikatos rezultatams, todėl pabrėžiama ikimokyklinio aplinkosauginio sąmoningumo svarba.
Šaltinis sam.lrv.lt
