Dauguma žmonių nesuvokia, kad jų aplinka daro didelį poveikį medžiagų apykaitai. Erdvės, kuriose žmonės gyvena – ar tai būtų namai, biurai, ar miesto aplinka – nuolat keičia medžiagų apykaitos procesus subtiliais mechanizmais. Šviesos modeliai daro įtaką hormonų gamybai. Temperatūros svyravimai keičia kalorijų poreikį. Patalpose esantys teršalai trikdo endokrininę funkciją. Įprastos buitinės cheminės medžiagos trikdo svorio reguliavimo sistemas. Net architektūrinis dizainas lemia kasdienio judėjimo modelius. Šie aplinkos veiksniai veikia nejučia, palaipsniui keisdami tai, kaip organizmas apdoroja energiją ir išlaiko svorio pusiausvyrą per kelis mėnesius ir metus.
Šviesos poveikis: nematomas jūsų medžiagų apykaitos laikrodžio reguliatorius
Per tūkstantmečius evoliucionuojant žmogaus organizmui susiformavo sudėtingi biologinių procesų sinchronizavimo su natūraliais šviesos ciklais mechanizmai. Šie šviesai jautrūs mechanizmai reguliuoja cirkadinius ritmus– vidinį 24 valandų laikrodį, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą, hormonų išsiskyrimą ir energijos sąnaudas.
Rytinė saulės šviesa skatina kortizolio gamybą, todėl pagreitėja medžiagų apykaita ir padidėja budrumas. Ir atvirkščiai, vakaro šviesa, ypač elektroninių prietaisų skleidžiamos mėlynos spalvos bangos, slopina melatonino gamybą, todėl sutrinka miego kokybė ir medžiagų apykaitos atsigavimo procesai.
Tyrimai rodo, kad asmenims, kurių apšvietimas nereguliarus, sutrinka gliukozės tolerancija, atsparumas insulinui ir pakinta alkio hormonų reguliacija.
Pamainomis dirbantys darbuotojai, kuriems būdingas lėtinis cirkadinio režimo sutrikimas, dažniau susiduria su medžiagų apykaitos sutrikimais ir priauga daugiau svorio.
Šviesos poveikio intensyvumas, trukmė ir laikas veikia kaip metaboliniai ceitgeberiai– aplinkos signalai, kurie reguliuoja medžiagų apykaitos procesus ir daro įtaką tam, kaip efektyviai organizmas maistą paverčia energija.
Temperatūros svyravimai ir jų poveikis kalorijų sąnaudoms
Gyvenamosios aplinkos temperatūra yra labai svarbi reguliuojant medžiagų apykaitos greitį ir energijos sąnaudas. Tyrimai rodo, kad esant nedideliam šalčiui suaktyvėja rudasis riebalinis audinys, kuris degina kalorijas ir gamina šilumą per procesą, vadinamą termogeneze.
Tyrimai parodė, kad asmenys, reguliariai veikiami 15-20 °C temperatūros, kasdien gali sudeginti iki 150 papildomų kalorijų, palyginti su asmenimis, gyvenančiais neutralioje temperatūroje (22-24 °C).
Ir atvirkščiai, nuolatinis buvimas šiltoje aplinkoje gali sumažinti medžiagų apykaitos aktyvumą, nes organizmui reikia mažiau energijos termoreguliacijai. Šis prisitaikymas vyksta palaipsniui, o tyrimai rodo, kad sezoniniai temperatūros svyravimai daro didelę įtaką populiacijos lygmens medžiagų apykaitos modeliams.
Šiuolaikinė kontroliuojamo klimato aplinka, kurioje ištisus metus palaikoma pastovi temperatūra, gali netyčia prisidėti prie sumažėjusių kalorijų sąnaudų ir ilgainiui paveikti svorio reguliavimo pastangas.
Patalpų oro kokybė ir jos poveikis hormonų pusiausvyrai
Patalpų oro kokybė, ypač ore esantys teršalai ir lakieji organiniai junginiai, daro didelę įtaką hormonų reguliacijai ir medžiagų apykaitos funkcijai.
Tyrimai rodo, kad įprasti patalpų teršalai, įskaitant formaldehidą iš baldų, ftalatus iš plastikų ir kietąsias daleles, susidarančias gaminant maistą, gali sutrikdyti endokrininius signalus.
Šie sutrikimai dažnai turi įtakos skydliaukės funkcijai, jautrumui insulinui ir kortizolio gamybai. Tyrimuose užfiksuota, kad ilgalaikis prastos patalpų oro kokybės poveikis susijęs su padidėjusiu uždegiminių žymenų kiekiu ir oksidaciniu stresu, kurie, kaip žinoma, trikdo medžiagų apykaitos efektyvumą.
Net nedidelė lakiųjų organinių junginių koncentracija gali prisidėti prie svorio reguliavimo sunkumų, nes keičia leptino ir grelino signalus – hormonus, atsakingus už alkio ir sotumo signalus.
Oro valymo sistemos, tinkamas vėdinimas ir sintetinių medžiagų mažinimas gyvenamosiose patalpose yra praktinės priemonės šiems medžiagų apykaitos sutrikimams sušvelninti.
Tyli buitinių cheminių medžiagų įtaka svorio reguliavimui
Be oro kokybės problemų, įprastos buitinės cheminės medžiagos yra svarbus, tačiau dažnai nepastebimas medžiagų apykaitos sutrikimo veiksnys. Daugelyje kasdienių produktų, įskaitant valymo priemones, maisto produktų pakuotes ir asmens higienos priemones, yra endokrininę sistemą ardančių junginių (EDC), kurie trikdo hormoninius procesus, reguliuojančius medžiagų apykaitą.
Tyrimais nustatyta, kad tam tikri ftalatai, bisfenoliai ir antipirenai yra susiję su gliukozės apykaitos, atsparumo insulinui ir lipidų reguliavimo pakitimais. Šie junginiai gali kauptis riebaliniame audinyje, todėl gali prisidėti prie svorio didėjimo nuo kalorijų suvartojimo nepriklausančiais mechanizmais.
Tyrimai rodo, kad perfluoroalkilinių medžiagų (PFAS) poveikis susijęs su sumažėjusia medžiagų apykaita ramybės būsenoje ir sutrikusia skydliaukės funkcija.
Bendras šių cheminių medžiagų poveikis sukuria tai, ką mokslininkai vadina „medžiagų apykaitą trikdančia aplinka”, kurioje įprastinės svorio valdymo strategijos gali būti mažiau veiksmingos dėl biocheminių trikdžių.
Kaip jūsų namų dizainas formuoja fizinio aktyvumo modelius
Gyvenamųjų patalpų architektūriniai elementai daro didelę įtaką kasdienio judėjimo įpročiams ir energijos sąnaudoms, daugeliui gyventojų to nesuvokiant.
Namuose, kuriuose yra keli aukštai, natūraliai dažniau vaikštoma laiptais, o per vieną žingsnį sudeginama maždaug 0,07 kalorijos. Atvirkščiai, atviros koncepcijos projektai sumažina vaikščiojimo atstumus tarp funkcinių zonų, todėl dienos kalorijų sąnaudos gali sumažėti 420-630 kilodžaulių.
Tyrimai rodo, kad virtuvės išdėstymas daro didelę įtaką valgymo įpročiams – virtuvės, atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų, sumažina nesąmoningą užkandžiavimą 40 %, palyginti su integruotomis virtuvės ir gyvenamųjų patalpų erdvėmis.
Taip pat namuose, kuriuose įrengtos specialios patalpos mankštai, gyventojai 74 % dažniau užsiima fizine veikla.
Lubų aukštis turi įtakos šilumos reguliavimui; aukštesnėms luboms reikia daugiau energijos temperatūrai palaikyti, todėl nepastebimai didėja medžiagų apykaitos poreikis.
Net baldų išdėstymas sukuria „judėjimo takus”, kuriuos optimizavus gyventojų aktyvumas gali padidėti 380-760 žingsnių per dieną.
