Mokslas patvirtina, kad neuroplastiškumas tęsiasi ir sulaukus 80 metų. Senjorai gali palaikyti kognityvines funkcijas reguliariai mankštindamiesi (140 minučių per savaitę), laikydamiesi Viduržemio jūros regiono arba MIND dietos ir nuolat bendraudami su žmonėmis. Įvairioms kognityvinėms sritims skirta veikla, pavyzdžiui, kryžiažodžiai, šachmatai ir skaitmeninės mokymo programos, stiprina nervų takus ir išsaugo baltosios medžiagos vientisumą. Naujos patirtys, kurių sudėtingumas didėja, optimizuoja smegenų plastiškumą. Šios įrodymais pagrįstos intervencinės priemonės kartu užtikrina patikimą apsaugą nuo su amžiumi susijusio kognityvinių gebėjimų silpnėjimo. Konkretūs mechanizmai, kuriais grindžiama ši nauda, turi būti toliau tiriami.
Mokslas apie smegenų plastiškumą po 80 metų
Nors tradicinė išmintis kadaise teigė, kad nervų jungtys senatvėje tampa fiksuotos, dabartiniai neuromokslo tyrimai rodo, kad neuroplastiškumas– smegenų gebėjimas formuoti naujas nervų jungtis ir persitvarkyti – tęsiasi ir po aštuntojo gyvenimo dešimtmečio.
Tyrimai, kuriuose naudojama funkcinė magnetinio rezonanso technologija, atskleidė, kad aštuoniasdešimtmečiai, atliekantys naujas kognityvines užduotis, suaktyvėja daugelyje smegenų sričių, o tai rodo nuolatinį nervų prisitaikymą.
Žurnale „Journal of Neuroscience” paskelbti tyrimai rodo, kad hipokampo neurogenezė– naujų neuronų formavimasis atminties centre – tęsiasi ir vyresniame amžiuje, nors ir mažesniu tempu.
Šį procesą galima sustiprinti praturtinant aplinką, fiziniu aktyvumu ir kognityvine stimuliacija.
Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad senjorai, kurie reguliariai išbando savo pažintinius gebėjimus, išlaiko didesnį baltosios medžiagos vientisumą ir žievės storį, palyginti su senyvo amžiaus sėsliais bendraamžiais, o tai rodo, kad neuroplastiniai mechanizmai tebėra perspektyvūs terapiniai pažintinių gebėjimų išsaugojimo tikslai.
Fiziniai pratimai: Geriausias jūsų smegenų draugas
Reguliarus fizinis aktyvumas yra veiksminga neuroprotekcinė intervencija vyresnio amžiaus žmonėms, o jo veiksmingumas išsaugant kognityvines funkcijas vyresniame amžiuje patvirtintas svariais įrodymais.
Tyrimai rodo, kad aerobiniai pratimai didina smegenų kraujotaką, didina hipokampo tūrį ir smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) – baltymo, labai svarbaus neurogenezei ir sinapsiniam plastiškumui – kiekį.
Aštuoniasdešimtmečiams vidutinio intensyvumo pratimai, atliekami 150 minučių per savaitę, yra labai naudingi kognityviniams gebėjimams. Netgi švelni veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar taiči, skatina neuroplastiškumo mechanizmus.
Tyrimai rodo, kad derinant pasipriešinimo ir aerobikos treniruotes optimizuojami kognityviniai rezultatai, nes vienu metu veikiami keli fiziologiniai keliai. Pratimai taip pat mažina kraujagyslių rizikos veiksnius, susijusius su kognityvinių gebėjimų silpnėjimu, įskaitant hipertenziją ir atsparumą insulinui.
Svarbu tai, kad pradėjus mankštintis vyresniems nei 80 metų žmonėms vis dar užtikrinama išmatuojama kognityvinė apsauga, o tai paneigia nuomonę, kad intervencijos veiksmingumas sumažėja peržengus tam tikrą amžiaus ribą.
Smegenis stiprinanti mityba vyresnio amžiaus žmonėms
Mitybos veiksniai papildo fizinius pratimus, padedančius išlaikyti aštuoniasdešimtmečių kognityvinę svarbą. Tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono ir MIND (Mediterranean-DASH Intervention for Neurodegenerative Delay) dietos koreliuoja su mažesniu kognityvinių funkcijų silpnėjimu. Šiose dietose daugiausia dėmesio skiriama omega-3 riebalų rūgštims, antioksidantams ir priešuždegiminiams junginiams.
Verta atkreipti dėmesį į konkrečias maistines medžiagas: dokozaheksaeno rūgštis (DHR) palaiko neuronų membranos vientisumą, uogose esantys flavonoidai pasižymi neuroprotekcinėmis savybėmis, o kurkuminas gali sumažinti beta amiloido plokštelių formavimąsi.
B grupės vitaminai, ypač B6, B12 ir folio rūgštis, reguliuoja homocisteino kiekį,kurio padidėjusi koncentracija siejama su kognityviniais sutrikimais. Labai svarbi tinkama hidratacija, nes net nedidelė dehidratacija silpnina dėmesį ir atmintį.
Priešingai, per didelis alkoholio vartojimas spartina neurodegeneraciją. Klinikiniai duomenys rodo, kad tinkama mikroelementų būklė sušvelnina oksidacinį stresą, kuris yra svarbus su amžiumi susijusio pažinimo funkcijų blogėjimo veiksnys.
Socialiniai ryšiai ir kognityvinis atsparumas
Socialiniai ryšiai yra aštuoniasdešimtmečių kognityvinių funkcijų palaikymo pagrindas, o longitudiniai tyrimai nuosekliai rodo jų neuroprotekcinį poveikį. Tyrimai rodo, kad reguliari prasminga socialinė sąveika stimuliuoja su atmintimi, kalbos apdorojimu ir vykdomosiomis funkcijomis susijusius nervinius kelius.
Rush atminties ir senėjimo projekte nustatyta, kad asmenų, turinčių aukštus socialinio tinklo rodiklius, kognityviniai gebėjimai prastėja 70 % mažiau nei jų socialiai izoliuotų kolegų. Panašu, kad šią naudą lemia keli mechanizmai: padidėjusi smegenų kraujotaka pokalbio metu, streso mažinimas išsiskiriant oksitocinui ir kognityviniai poreikiai manevruojant sudėtingoje socialinėje aplinkoje.
Ypač naudinga veikla apima kartų programas, savanorišką darbą ir struktūruotas diskusijų grupes.
Veiksmingi yra net ir technologijomis palaikomi socialiniai ryšiai, o vaizdo bendravimo platformos teikia kognityvinę naudą, prilygstančią asmeniniam bendravimui, kai fiziniai apribojimai neleidžia užmegzti tiesioginio kontakto.
Protinės treniruotės: Žaidimai ir užsiėmimai, stiprinantys nervinius kelius
Vyresnių nei 80 metų amžiaus žmonių nervų plastiškumo palaikymo esminis komponentas yra smegenų įtraukimas į konkrečius kognityvinius iššūkius. Tyrimai rodo, kad veikla, reikalaujanti ilgalaikių protinių pastangų, skatina dendritų augimą ir stiprina sinapsinius ryšius senstančiose smegenyse.
Kryžiažodžiai, šachmatai ir strateginiai kortų žaidimai aktyvina prefrontalinę žievę ir hipokampą, t. y. sritis, kurios yra labai svarbios vykdomosioms funkcijoms ir atminties formavimuisi.
Skaitmeninės kognityvinių gebėjimų lavinimo programos, kurias nuosekliai naudojant 8-12 savaičių laikotarpiu, akivaizdžiai pagerina duomenų apdorojimo greitį ir darbinę atmintį.
Reikšminga tai, kad veikla, kuriai reikalingos kelios kognityvinės sritys,pavyzdžiui, muzikos instrumento ar naujos kalbos mokymasis, duoda geresnius neurologinius rezultatus, palyginti su vienos srities pratimais.
Šių intervencijų veiksmingumas priklauso nuo jų naujumo ir laipsniško sudėtingumo, o tai rodo, kad įprastas kognityvinių užduočių keitimas optimizuoja aštuoniasdešimtmečių neuroplastines reakcijas.
