Moksliniai tyrimai patvirtina, kad darbalaukio augalai mažina tiek psichologinį, tiek fiziologinį stresą. Augalai suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, mažina kortizolio kiekį ir kraujospūdį, o filtruodami lakiuosius organinius junginius gerina oro kokybę. Tyrimai rodo, kad darbo vietose, kuriose yra augmenijos, 23 % rečiau skundžiamasi kvėpavimo takų ligomis ir iki 15 % didesnis produktyvumas. Gamtos elementai suteikia „švelnų žavesį”, atkuria dėmesio išteklius ir gerina kognityvines funkcijas. Šie gyvieji stresą mažinantys elementai suteikia mikroatgaivą visą darbo dieną, o tam tikros jų rūšys teikia išskirtinę naudą.
Mokslas apie augalus ir streso mažinimą
Nors augalai ir žmonių gerovė anekdotiškai siejami jau ne vieną šimtmetį, šiuolaikiniais tyrimais nustatytas neurobiologinis šio poveikio pagrindas. Tyrimai rodo, kad žiūrint į natūralius elementus suaktyvėja parasimpatinės nervų sistemos reakcijos, sumažėja kortizolio kiekis ir kraujospūdis.
Hiogo universitete atlikti tyrimai parodė, kad nedideli staliniai augalai labai sumažino biuro darbuotojų psichologinį ir fiziologinį stresą. Gyvų augalų buvimas sukelia mikrobiomo sąveiką, kurios metu išsiskiria fitoncidai – natūralūs junginiai, žmogaus smegenyse sukeliantys atsipalaidavimo reakcijas.
Be to, dėmesio atstatymo teorija aiškina, kad augalai suteikia „švelnų susižavėjimą”, leidžiantį atsigauti nukreipto dėmesio nuovargiui, kartu sumažinant kognityvinį krūvį. Tai paaiškina, kodėl net trumpas buvimas žalumoje pagerina koncentraciją ir kognityvinę veiklą.
Biofilijos hipotezė teigia, kad žmonės turi įgimtą polinkį užmegzti ryšį su gamta, todėl sąveika su augalais iš esmės mažina stresą net ir užstatytoje aplinkoje.
Fizinė nauda: Kaip augalai gerina oro kokybę ir sveikatą?
Biurų augalai ne tik daro psichologinį poveikį, bet ir dėl natūralių filtravimo procesų išmatuojamai pagerina patalpų oro kokybę. NASA atliktuose tyrimuose užfiksuota, kad augalai iš patalpų aplinkos pašalina lakiuosius organinius junginius (LOJ), tokius kaip formaldehidas, benzenas ir trichloretilenas.
Tokios rūšys kaip gyvatžolės (Sansevieria) ir ramybės lelijos (Spathiphyllum) ypač veiksmingai šalina toksinus.
Šis fitoremediacijos gebėjimas tiesiogiai veikia žmonių sveikatą. Tyrimai rodo, kad darbo vietose, kuriose yra tinkama augmenija, 23 % mažiau darbuotojų skundžiasi kvėpavimo takų ligomis ir 30 % mažiau pavargsta.
Augalai padidina aplinkos drėgmę, todėl dirbtinai vėdinamoje aplinkoje sumažėja odos sausumas, kvėpavimo takų dirginimas ir galvos skausmai. Be to, augalų dirvožemyje esančios mikrobų bendrijos padeda skaidyti oru plintančius patogenus, todėl gali sumažėti ligų plitimas bendrose darbo erdvėse – tai biofilinis prisitaikymas, padedantis žmogaus fiziologiniam funkcionavimui užstatytose aplinkose.
Psichologinis žalumos poveikis darbo vietose
Nors žaluma darbo vietose yra labai naudinga fizinei sveikatai, psichologinis augalų poveikis biurų aplinkoje gali būti dar didesnis. Tyrimais nuolat įrodinėjama, kad natūralių elementų poveikis sukelia išmatuojamą kortizolio lygio ir subjektyvaus streso vertinimo sumažėjimą biuro darbuotojams.
Ulricho ir Kaplano tyrimai atskleidė, kad net trumpalaikiai vizualiniai ryšiai su augmenija gali atkurti išsekusius dėmesio išteklius ir pagerinti kognityvines funkcijas.
Biofilija – mūsų įgimtas prieraišumas gamtai – paaiškina, kodėl žaluma sukelia teigiamas psichologines reakcijas užstatytoje aplinkoje. Darbuotojai, dirbantys su ant darbastalio esančiais augalais, yra 15 % produktyvesni ir pasižymi didesniu kūrybiškumu sprendžiant problemas, palyginti su kontrolinėmis grupėmis.
Be to, augalai atlieka mikroatgaivinimo funkciją, suteikdami trumpalaikę protinę pertrauką, kuri kaupiasi visą darbo dieną, todėl pagerėja emocinis reguliavimas ir sumažėja nerimo lygis.
5 geriausi biuro augalai, pasižymintys stresą mažinančiomis savybėmis
Mokslinėje literatūroje įvardijamos konkrečios augalų rūšys, teikiančios išskirtinę biofilinę naudą darbo aplinkoje.
Tyrimai nuolat išskiria penkis augalus, pasižyminčius išskirtinėmis stresą mažinančiomis savybėmis:
- Gyvatės augalas (Sansevieria trifasciata) – filtruoja oro toksinus ir reikalauja minimalios priežiūros.
- Taikos lelija (Spathiphyllum) – šalina lakiuosius organinius junginius ir didina drėgmę
- Pothos (Epipremnum aureum) – prisitaiko prie mažo apšvietimo sąlygų ir įrodė, kad valo orą.
- ZZ augalas (Zamioculcas zamiifolia) – atsparus sausrai ir pasižymintis stresą mažinančiu poveikiu
- Voratinklinis augalas (Chlorophytum comosum) – mažina anglies monoksido ir formaldehido kiekį ir kartu gamina deguonį
Šios rūšys optimizuoja žmogaus ir gamtos ryšį uždarose darbo erdvėse, kartu pritaikydamos tipines biuro sąlygas.
Jų pasirinkimas suderina apčiuopiamą biofilinę naudą ir praktinius priežiūros reikalavimus, todėl jos idealiai tinka integruoti į darbo erdvę.
Produktyvumo ryšys: Augalai ir protinė veikla
Daugybė empirinių tyrimų patvirtina, kad biofiliniai elementai, pvz., staliniai augalai, labai pagerina kognityvines funkcijas darbo vietoje.
Žurnale „Journal of Environmental Psychology” paskelbti tyrimai rodo, kad darbuotojų, turinčių tiesioginę regimąją prieigą prie natūralių elementų, koncentracijos lygis yra 15 % aukštesnis, o užduočių atlikimas geresnis, palyginti su kontrolinėmis grupėmis.
Augalai reguliuoja kognityvinius išteklius, suteikdami pasyvaus mikroatkūrimo galimybes per visą darbo dieną.
Kaplano pasiūlyta dėmesio atstatymo teorija teigia, kad natūralūs elementai mažina nukreipto dėmesio nuovargį, todėl smegenys gali atsigauti po daug protinių pastangų reikalaujančios veiklos.
2019 m. Ekseterio universitete atlikto tyrimo metu nustatyta, kad sterilioje biuro aplinkoje įdiegus augalus produktyvumas padidėjo 15 %, o kartu 13 % pagerėjo kūrybiškumo rodikliai.
Šis produktyvumo padidėjimas vyksta todėl, kad augalai stimuliuoja parasimpatinės nervų sistemos suaktyvėjimą ir idealius smegenų bangų modelius, palankius ilgalaikiam susikaupimui.
Lengvai prižiūrimi augalai užimtiems profesionalams
Nors augalai darbo vietoje yra labai naudingi kognityviniu požiūriu, daugelis specialistų nesiryžta įtraukti biofilinių elementų dėl numanomų priežiūros reikalavimų.
Tyrimai rodo, kad kelios mažai priežiūros reikalaujančios rūšys veiksmingai mažina stresą ir nereikalauja daug dėmesio.
Gyvatės augalai (Sansevieria) ir ZZ augalai (Zamioculcas zamiifolia) puikiai auga mažai apšviestoje aplinkoje, juos reikia laistyti minimaliai, todėl jie idealiai tinka biurams.
Wolverton et al. (1989 m.) atlikti tyrimai rodo, kad jie gali valyti orą, iš uždarų patalpų pašalindami tokius toksinus kaip formaldehidas ir benzenas.
Pothos (Epipremnum aureum) ir voratinkliniai augalai (Chlorophytum comosum) taip pat pasižymi nepaprastu atsparumu, kartu prisidėdami prie drėgmės reguliavimo ir oro kokybės gerinimo.
Šios rūšys išlaiko savo biofilines streso mažinimo savybes, nepaisant aplaidumo, ir yra prieinamos specialistams, turintiems įtemptą darbo grafiką ar ribotą sodininkystės patirtį.
Sukurkite optimalų darbo stalo sodą, kad maksimaliai sumažintumėte stresą
Norint sukurti idealų darbo stalo sodą, reikia strategiškai apgalvoti augalų pasirinkimą ir išdėstymą, kad maksimaliai sumažėtų streso poveikis. Tyrimai rodo, kad skirtingo aukščio augalų sluoksniavimas sukuria vizualinį sudėtingumą, kuris atspindi natūralią aplinką ir aktyvina parasimpatinės nervų sistemos reakcijas.
Augalų išdėstymas periferinio matomumo zonoje sustiprina nesąmoningą biofilijos efektą ir kuo mažiau trikdo darbo erdvę. Tyrimai rodo, kad įvairių tekstūrų ir bent vieno žydinčio egzemplioriaus įtraukimas pagerina kognityvinių funkcijų atkūrimą.
Gyvatės augalai ir potošos, išdėstytos darbo stalo kampuose, sukuria pusiau uždarą mikroaplinką, kurią tyrimai sieja su didesniu saugumo suvokimu ir mažesniu kortizolio kiekiu. Geriausią konfigūraciją sudaro 3-5 egzemplioriai su įvairiomis morfologinėmis savybėmis.
Kad maksimaliai sumažintumėte stresą, augalus išdėstykite taip, kad jie būtų apšviesti tinkama šviesa, ir sukurkite tai, ką aplinkos psichologai vadina „kvėpavimo zona” – nedidelį plotą, kuriame fitoremediacija natūraliai pagerina tiesioginę oro kokybę aplink darbo vietą.
