Geležies trūkumas yra viena dažniausių sveikatos problemų pasaulyje, paveikianti net 4,5-18% žmonių Jungtinėse Valstijose. Nors mūsų organizme randama tik apie 4 gramus geležies, šis mikroelementas yra gyvybiškai svarbus normaliam deguonies pernešimui.
Tačiau ypač nerimą kelia tai, kad geležies trūkumas dažniausiai nustatomas besilaukiančioms moterims ir vaikams. Visų pirma, suaugusioms moterims rekomenduojama gauti 18 mg geležies per dieną, o vyrams – 8 mg. Todėl šiame praktiniame gide mes išsamiai aptarsime, kaip atpažinti geležies trūkumo simptomus, kokie yra pagrindiniai rizikos faktoriai, ir svarbiausia – ką daryti, kad išvengtume šios problemos.
Geležies Trūkumo Simptomai ir Požymiai
Nuolatinis nuovargis ir išsekimas yra labiausiai paplitęs geležies trūkumo simptomas, pasireiškiantis maždaug 44 procentams žmonių.
Ankstyvieji įspėjamieji ženklai
Visų pirma, organizmas pradeda siųsti pirmuosius perspėjimo signalus. Žmogus jaučia neįprastą nuovargį, net ir po pakankamo poilsio. Be to, atsiranda silpnumas ir energijos stoka, o įprastos kasdienės veiklos tampa varginančios.
Fiziniai simptomai
Blyškumas yra vienas iš pagrindinių geležies stokos anemijos simptomų, pasireiškiantis maždaug 45-50 procentų atvejų. Oda tampa išblyškusi, o lūpos ir dantenų vidinė sritis praranda savo natūralią spalvą.
Plaukų slinkimas pasireiškia maždaug 30 procentų geležies stokos anemijos atvejų. Tuo metu plaukai tampa sausi ir pažeidžiami, o nagai – trapūs ir suskilinėję. Šie simptomai atsiranda dėl to, kad geležies trūkumas paveikia epitelio ląsteles.
Dusulys ir padažnėjęs širdies plakimas taip pat yra būdingi požymiai. Organizmui trūkstant deguonies, širdis plaka greičiau, bandydama kompensuoti sumažėjusį hemoglobino kiekį.
Psichologiniai požymiai
Geležies trūkumas gali sukelti įvairius psichologinius simptomus. Žmonės dažnai jaučia dirglumą, jiems sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Galvos skausmas yra dažniausiai pasitaikantis geležies stokos anemijos simptomas, pasireiškiantis maždaug 63 procentų atvejų.
Svarbu paminėti, kad kai kurie žmonės gali jausti neįprastą potraukį nevalgomiems dalykams, pavyzdžiui, moliui ar kreidai. Šis simptomas yra ypač būdingas sunkaus geležies trūkumo atveju.
Rizikos Grupės ir Priežastys
Statistika rodo, kad geležies stokos anemija serga daugiau nei 24 procentai pasaulio gyventojų. Šis skaičius yra ypač nerimą keliantis, atsižvelgiant į tai, kad ši problema dažnai lieka nediagnozuota.
Kas labiausiai pažeidžiamas?
Visų pirma, moterys geležies stokos anemija serga du kartus dažniau nei vyrai. Taip pat paaugliai dėl spartaus augimo ir padidėjusio geležies poreikio priklauso rizikos grupei. Be to, vegetarai ir veganai susiduria su didesne geležies trūkumo rizika, nes augalinės kilmės geležis yra sunkiau pasisavinama.
Dažniausios geležies trūkumo priežastys
Nepakankamas geležies kiekis maiste yra viena pagrindinių priežasčių. Tačiau net ir vartojant geležies turinčius produktus, jos įsisavinimą gali trikdyti įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, kava ir arbata, vartojamos kartu su maistu, mažina geležies absorbciją.
Taip pat geležies trūkumą gali sukelti:
- Virškinimo sistemos problemos, tokios kaip celiakija ar Krono liga
- Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas
- Intensyvus sportas, kai geležis prarandama per prakaitą
Nėščiųjų ir vaikų rizikos faktoriai
Nėštumo metu geležies poreikis ypač išauga – kiekvieno nėštumo metu sunaudojama apie 500 mg geležies. Todėl besilaukiančioms moterims reikia net iki 27 mg geležies per dieną.
Kalbant apie vaikus, didžiausia rizika kyla dviem amžiaus grupėms. Pirmoji – kūdikiai ir vaikai iki dvejų-trejų metų, kuriems geležies stokos anemija gali vystytis dėl spartaus augimo ir nevisavertės mitybos. Antroji grupė – vaikai, vyresni nei dvylikos metų, kuriems būdingas spartus augimas.
Ypatingą dėmesį reikia skirti neišnešiotiems naujagimiams, nes jie turi mažesnes geležies atsargas – didžioji dalis šios medžiagos sukaupiama paskutiniais nėštumo mėnesiais.
Diagnostika ir Tyrimai
Laboratoriniai tyrimai yra pagrindinis būdas diagnozuoti geležies trūkumą organizme. Visų pirma, svarbu žinoti, kad nėra vieno universalaus tyrimo – diagnozė nustatoma atlikus kelis skirtingus kraujo tyrimus.
Svarbiausi kraujo tyrimai
Hemoglobino tyrimas yra dažniausiai atliekamas laboratorinis tyrimas, tačiau jis pakinta tik esant vėlyvai geležies trūkumo stadijai. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, hemoglobino norma 6-24 mėnesių vaikams yra 110 g/l. Taip pat atliekami feritino tyrimai – šis baltymas yra geležies atsargų organizme rodiklis.
Kiti svarbūs kraujo tyrimai apima:
- Transferino įsotinimą (TP) – parodo geležies pernešimo gebą
- Eritrocitų tūrio variaciją (RDW) – padidėja esant geležies trūkumui
- Vidutinį eritrocitų tūrį (MCV) – sumažėja trūkstant geležies
Kada kreiptis į gydytoją
Būtina kreiptis į gydytoją, jeigu pastebimi šie požymiai:
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas
- Dusulys ir padažnėjęs širdies plakimas
- Galvos svaigimas
- Blyški oda ir trapūs nagai
Taip pat svarbu reguliariai tikrintis nėštumo metu, nes geležies poreikis šiuo laikotarpiu ypač padidėja.
Papildomi diagnostiniai metodai
Jeigu įprastiniai kraujo tyrimai nerodo aiškios priežasties, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus. Pavyzdžiui, kolonoskopiją arba endoskopiją, siekiant nustatyti galimą kraujavimą iš virškinimo trakto. Kaulų čiulpų biopsija laikoma auksiniu diagnostikos standartu, tačiau ji atliekama tik išskirtiniais atvejais.
Naujausias diagnostikos metodas – hemoglobino kiekio retikuliocituose (CHr) tyrimas. Šis tyrimas padeda anksti nustatyti geležies trūkumą, nes hemoglobino kiekis retikuliocituose nekinta infekcijų metu ir tiksliai parodo geležies atsargas kaulų čiulpuose.
Gydymo Būdai ir Strategijos
Gydant geležies trūkumą, svarbu pasirinkti tinkamiausią gydymo strategiją, atsižvelgiant į trūkumo sunkumą ir individualius paciento poreikius. Visų pirma, gydymo būdas priklauso nuo to, ar nustatyta anemija, ar tik geležies atsargų sumažėjimas.
Medicininės intervencijos
Intraveninė geležies terapija skiriama tik nuo antrojo nėštumo trečdalio ir pogimdyminiu laikotarpiu sunkios (Hb < 70 g/l) ir vidutinės (Hb < 90 g/l) anemijos atvejais. Šis gydymo būdas taikomas, kai geriamieji preparatai yra neveiksmingi arba netoleruojami.
Be to, intraveninė geležis gali būti skiriama pacientams, turintiems malabsorbcijos sindromą ar žarnyno uždegimines ligas. Tačiau svarbu paminėti, kad šis gydymo metodas nerekomenduojamas pirmąjį nėštumo trečdalį.
Maisto papildų vartojimas
Geriamieji geležies preparatai yra pirmojo pasirinkimo gydymo metodas. Įprasta terapinė dozė yra 100-200 mg elementinės geležies per dieną. Taip pat, pasiekus normalų hemoglobino kiekį, dozė mažinama iki palaikomosios 60-80 mg per dieną ir tęsiama dar 3 mėnesius.
Efektyviausiam pasisavinimui užtikrinti:
- Gerti preparatus nevalgius, bent 1 valandą prieš valgį
- Užgerti citrusinių vaisių sultimis
- Nevartoti kartu su kava, arbata ar pieno produktais
Gydymo trukmė paprastai siekia 3-6 mėnesius. Svarbu paminėti, kad dvivalentė geležis absorbuojama 3 kartus geriau nei trivalentė.
Gydymo stebėjimas ir kontrolė
Gydymo efektyvumas vertinamas po 2 savaičių nuo pradžios – hemoglobino kiekis turėtų padidėti 7-10 g/l per savaitę. Jeigu gydymas neveiksmingas, būtina ieškoti kitų priežasčių, tokių kaip folatų ar B12 vitamino trūkumas.
Taip pat svarbu stebėti šalutinius poveikius, kurie gali pasireikšti:
- Virškinimo sutrikimai
- Vidurių užkietėjimas
- Pykinimas
- Metalo skonis burnoje
Jei gydymas geriamaisiais preparatais neefektyvus arba hemoglobino kiekis yra mažesnis nei 70 g/l, pacientą būtina siųsti į antrinio lygio gydymo įstaigą. Be to, gydymo metu svarbu ne tik atstatyti normalią hemoglobino koncentraciją, bet ir sukaupti geležies atsargas.
Išvados
Geležies trūkumas, nors dažnai nepastebimas, gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą. Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į ankstyvuosius simptomus ir nedelsti kreiptis į gydytoją. Nuolatinis nuovargis, blyški oda ar plaukų slinkimas gali būti pirmieji perspėjimo ženklai.
Taigi, reguliarūs kraujo tyrimai, ypač rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, padeda laiku nustatyti geležies trūkumą. Moterims, nėščiosioms ir vaikams rekomenduojama skirti ypatingą dėmesį savo mitybai ir geležies kiekiui organizme.
Gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir tinkamo gydymo metodo parinkimo. Todėl būtina laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai stebėti gydymo efektyvumą. Be to, tinkama mityba ir geležies papildų vartojimas pagal rekomendacijas gali padėti išvengti šios problemos ateityje.
