Potraukis rūgščiam maistui dažnai rodo, kad trūksta maisto medžiagų, ypač geležies, cinko, magnio ar kalcio. Šie neįprasti norai taip pat gali rodyti virškinimo problemas, pavyzdžiui, mažą skrandžio rūgšties kiekį arba disbiozę. Dantų problemos, hormonų svyravimai ir psichologiniai veiksniai taip pat gali sukelti potraukį rūgštims. Kartais organizmas ieško rūgštinės aplinkos, kad pagerintų mineralų įsisavinimą arba paskatintų seilių gamybą. Supratus konkrečią priežastį, galima imtis tinkamų priemonių, ne tik patenkinti šiuos intensyvius potraukius.
Geležies trūkumas ir potraukis rūgštims: Paslėptas ryšys
Nors daugelis atmeta neįprastą potraukį maistui kaip paprastą užgaidą, tyrimai rodo įtikinamą ryšį tarp geležies trūkumo ir noro vartoti rūgštų maistą.
Šis reiškinys, vadinamas pica, dažnai pasireiškia intensyviu citrinų, marinuotų agurkų ar acto produktų troškimu.
Mokslininkai teigia, kad rūgštinė aplinka gerina geležies įsisavinimą virškinimo trakte. Kai organizmui trūksta geležies, gali atsirasti potraukis maistui, kuris optimizuoja šio būtino mineralo pasisavinimą.
Kraujo tyrimai dažnai atskleidžia anemiją pacientams, kurie nuolat jaučia potraukį rūgščiam maistui.
Sveikatos priežiūros specialistai, spręsdami šio neįprasto apetito problemą, rekomenduoja geležies turtingus maisto produktus ir maisto papildus, nes gydant pagrindinį trūkumą, potraukis dažnai išnyksta.
Ne tik geležies, bet ir kitų mineralinių medžiagų disbalansas, sukeliantis potraukį rūgščiai
Cinko, magnio ir kalcio trūkumas yra papildomi mineralų disbalansai, kurie gali sukelti potraukį rūgštiems ar rūgštiems maisto produktams.
Tyrimai rodo, kad cinko trūkumas gali pakeisti skonio suvokimą ir sustiprinti aštrių skonių potraukį. Sumažėjus magnio kiekiui, organizmas gali ieškoti rūgštaus maisto, kuris pagerina mineralų įsisavinimą.
Kalcio disbalansas taip pat sukuria biochemines sąlygas, kai organizmui bandant užtikrinti homeostazę atsiranda potraukis rūgštiems produktams.
Šis trūkumas dažnai pasireiškia kartu su virškinimo problemomis, nes skrandžio rūgšties gamyba priklauso nuo tinkamos mineralų pusiausvyros.
Atlikus kraujo tyrimus, galima nustatyti šiuos konkrečius trūkumus ir tikslingai papildyti maistą, o ne tik šalinti simptomus, laikinai patenkinant potraukį.
Virškinimo sistemos problemos, apie kurias praneša rūgštaus maisto troškimai
Potraukis rūgštiems maisto produktams dažnai tarnauja kaip organizmo signalas apie pagrindinius virškinimo sutrikimus. Asmenys, turintys mažai skrandžio rūgšties (hipochlorhidrija), gali instinktyviai ieškoti rūgštaus maisto, kad palengvintų virškinimą. Dėl šios būklės gali sutrikti baltymų skaidymas ir maistinių medžiagų įsisavinimas.
Sergantieji gastroezofaginio refliukso liga (GERL) paradoksaliai trokšta rūgštaus maisto, nors jis gali pabloginti simptomus. Kai kurie tyrimai rodo, kad tai yra savigyda, kuria bandoma normalizuoti stemplės pH lygį.
Disbiozė – žarnyno mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas – gali sukelti rūgštinį potraukį, nes sumažėja naudingų bakterijų populiacija. Norėdamas atkurti mikrobų pusiausvyrą ir pagerinti virškinimo funkciją, organizmas gali ieškoti fermentuoto ar rūgštaus maisto.
Dantų sveikatos problemos, pasireiškiančios kaip potraukis rūgštims
Daugybė dantų ligų gali paradoksaliai sukelti potraukį rūgštiems maisto produktams, todėl susidaro destruktyvus ciklas, kuris dar labiau kenkia burnos sveikatai.
Pacientai, sergantys dantų emalio erozija, dantų ėduonimi ar gingivitu, dažnai pasakoja norintys citrusinių vaisių, acto turinčio maisto ir gazuotų gėrimų.
Šis potraukis gali atsirasti dėl klaidingo organizmo bandymo skatinti seilių gamybą, kurios natūraliai neutralizuoja burnos rūgštingumą.
Tačiau rūgštaus maisto vartojimas iš tikrųjų pablogina esamą būklę, susilpnina emalį ir paaštrina jautrias nervų galūnėles.
Gydytojai odontologai rekomenduoja nustatyti ir spręsti pagrindines burnos sveikatos problemas, o ne tenkinti rūgščių potraukį, kuris suteikia tik laikiną palengvėjimą, tačiau sukelia ilgalaikį dantų būklės pablogėjimą.
Hormonų svyravimai per gyvenimą, kurie turi įtakos skonio pasirinkimui
Be dantų problemų, hormonų pokyčiai įvairiais gyvenimo etapais daro didelę įtaką potraukiui rūgštims ir skonio pomėgiams.
Lytinis brendimas lemia didelius skonio pokyčius, nes svyruojant estrogenų ir testosterono kiekiui dažnai padidėja jautrumas rūgštiems skoniams.
Dėl geležies išsekimo ir hormonų svyravimų menstruacijos gali sukelti potraukį citrusiniams ir marinuotiems maisto produktams.
Perimenopauzė ir menopauzė keičia skonio suvokimą, nes sumažėjus estrogenų kiekiui, kartais dar labiau norisi rūgštaus maisto.
Andropauzė vyrams taip pat turi įtakos skonio receptoriams.
Skydliaukės disbalansas gali pasireikšti potraukiu rūgštims, o antinksčių svyravimai gali pakeisti druskų ir rūgščių pusiausvyros suvokimą.
Net kasdienis kortizolio ritmas turi įtakos tam, kada atsiranda didžiausias potraukis rūgštims, kuris paprastai būna didžiausias vėlyvą popietę.
Psichologiniai veiksniai, lemiantys intensyvius rūgštaus maisto troškimus
Kodėl kai kurie žmonės jaučia stiprų potraukį citrinoms, actui ar marinuotiems produktams?
Be fiziologinių paaiškinimų, rūgštaus maisto potraukį lemia ne tik fiziologiniai, bet ir psichologiniai veiksniai. Smegenys sukuria galingas maisto produktų ir emocinių būsenų asociacijas. Rūgštūs skoniai gali paskatinti dopamino išsiskyrimą, taip sukurdami atlygio kelius, kurie sustiprina potraukį maistui.
Be to, kai kurie žmonės emocinio nejaukumo ar nuobodulio laikotarpiais ieško sensorinės stimuliacijos per intensyvius skonius. Kultūrinės sąlygos ir vaikystės patirtis taip pat lemia pomėgius. Asmenys, užaugę kultūrose, kuriose puoselėjamas rūgštus skonis, dažnai išsaugo šias preferencijas visam gyvenimui.
Stresas ir nerimas gali dar labiau sustiprinti potraukį, nes žmonės ieško paguodos per pažįstamą skonį.
Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą dėl potraukio rūgštims
Nors psichologiniai veiksniai paaiškina daugelį rūgštaus maisto troškimų, tam tikri modeliai gali signalizuoti apie pagrindines sveikatos problemas, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją.
Asmenys turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, jei potraukį rūgštiems patiekalams lydi tokie simptomai kaip nuolatinis rėmuo, skrandžio skausmas, pykinimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas.
Medicininis įvertinimas yra pagrįstas, kai dėl potraukio rūgštims pradedamos vartoti ne maisto rūgštinės medžiagos (pica sutrikimas), potraukis rūgštims tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba sutampa su nėštumo komplikacijomis.
Nenormalus potraukis gali reikšti rūgšties refliukso ligą, skrandžio opą, mitybos trūkumą arba hormonų pusiausvyros sutrikimus.
Asmenys, sergantys virškinimo trakto ligomis, turėtų pranešti apie reikšmingus potraukio pokyčius, nes tai gali reikšti ligos progresavimą, dėl kurio reikia koreguoti gydymą arba atlikti papildomus diagnostinius tyrimus.
