Pernelyg didelis troškulys, jei jo nesukėlė karštas oras, dažnai signalizuoja apie pagrindines sveikatos problemas. Dažniausiai dėl to kaltas cukrinis diabetas, nes padidėjęs cukraus kiekis kraujyje sukelia dehidrataciją. Inkstų sutrikimai sutrikdo skysčių pusiausvyrą, o hormoninės būklės, tokios kaip hipertiroidizmas ar cukrinis diabetas, sustiprina troškulį. Tam tikri vaistai, įskaitant diuretikus ir antidepresantus, gali sukelti panašų poveikį. Retesnės priežastys yra Sjögreno sindromas ir psichogeninė polidipsija. Šių galimų priežasčių supratimas padeda atskirti įprastą troškulį nuo medicininių problemų.
Diabetas: Diabetas: Kai organizmo cukraus perdirbimas sukelia stiprų troškulį
Cukrinis diabetas yra viena dažniausių nuolatinio troškulio priežasčių . Šios ligos atveju organizmas negamina pakankamai insulino arba negali veiksmingai panaudoti gaminamo insulino, todėl padidėja gliukozės kiekis kraujyje.
Padidėjus cukraus kiekiui kraujyje, inkstai dirba viršvalandžius, kad filtruotų ir absorbuotų jo perteklių. Kai jie nespėja to padaryti, gliukozės perteklius išsiskiria su šlapimu ir iš audinių ištraukia vandenį. Tai sukelia dehidrataciją ir stiprų troškulį.
Polidipsija (pernelyg didelis troškulys) paprastai lydi poliuriją (dažnas šlapinimasis) ir polifagiją (padidėjęs alkis) – tai klasikinė diabeto simptomų triada, dėl kurios būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Inkstų sutrikimai: Kaip inkstų funkcija veikia troškulio reguliavimą?
Inkstų funkcijos sutrikimai yra dar viena svarbi pacientų troškulio sutrikimų priežastis. Kai inkstai veikia netinkamai, jie praranda gebėjimą veiksmingai koncentruoti šlapimą, todėl padidėja skysčių išsiskyrimas ir troškulys.
Tokios būklės kaip lėtinė inkstų liga sutrikdo inkstų filtravimo sistemą, dėl to sutrinka elektrolitų pusiausvyra ir atsiranda troškulio mechanizmai. Inkstų policistozė ir inkstų kanalėlių acidozė panašiai veikia vandens reguliavimo būdus.
Pacientai, sergantys inkstų ligomis, dažnai jaučia nuolatinį burnos džiūvimą ir kitus simptomus, įskaitant nuovargį, galūnių patinimą ir šlapinimosi dažnumo pokyčius.
Troškulio mechanizmas tampa hiperaktyvus, nes organizmas bando kompensuoti skysčių netekimą ir palaikyti tinkamą kraujospūdį, nepaisant sutrikusios inkstų funkcijos.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai ir endokrininės ligos, nesusijusios su cukriniu diabetu
Nors diabetas paprastai siejamas su pernelyg dideliu troškuliu, daugybė kitų endokrininių sutrikimų gali panašiai sutrikdyti skysčių pusiausvyros reguliavimą organizme.
Hipertiroidizmas pagreitina medžiagų apykaitą, todėl padidėja prakaitavimas ir troškulys. Priešingai, hipotirozė gali pakeisti inkstų funkciją ir turėti įtakos vandens susilaikymui.
Antinksčių nepakankamumas (Adisono liga) sumažina aldosterono gamybą, todėl netenkama natrio, sumažėja kraujospūdis ir atsiranda kompensacinis troškulys.
Hiperkalcemija, kurią dažnai sukelia hiperparatiroidizmas, dėl padidėjusio šlapinimosi ir troškulio sukelia dehidrataciją.
SIADH (angl. Syndrome of Inappropriate Antidiuretic Hormone Secretion) sukelia vandens susilaikymą, tačiau gali paradoksaliai stimuliuoti troškulio centrus.
Cukrinis diabetas, atsirandantis dėl vazopresino trūkumo arba inkstų pasipriešinimo, sukelia didžiulį troškulį ir šlapinimąsi nepaisant normalaus gliukozės kiekio kraujyje.
Šalutinis vaistų poveikis: Įprasti vaistai, kurie didina troškulį
Nors dažnai pamirštama, kad daugelis receptinių ir nereceptinių vaistų gali gerokai sutrikdyti organizmo skysčių reguliavimo mechanizmus.
Diuretikai, paprastai skiriami nuo hipertenzijos ir širdies nepakankamumo, tiesiogiai didina šlapinimąsi ir kartu troškulį. Antihistamininiai, anticholinerginiai ir daugelis psichiatrinių vaistų, įskaitant antidepresantus, antipsichotikus ir nuotaikos stabilizatorius, dažnai sukelia burnos džiūvimą.
Chemoterapijos preparatai, kortikosteroidai ir kai kurie vaistai nuo kraujospūdžio taip pat sukelia troškulį kaip šalutinį poveikį.
Pacientai, patiriantys nepaaiškinamą troškulį, turėtų su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais peržiūrėti savo vaistų sąrašą, nes pakoregavus vaistų dozes arba pakeitus juos alternatyviais vaistais, šis simptomas gali palengvėti.
Pagrindinės medicininės būklės: Rečiau pasitaikančios pernelyg didelio troškulio priežastys
Be gerai žinomų ligų, tokių kaip diabetas ir dehidratacija, keletas rečiau pasitaikančių sveikatos sutrikimų gali pasireikšti nuolatiniu troškuliu.
Sarkoidozė – uždegiminė liga, pažeidžianti daugelį organų, gali pažeisti hipofizę ir sutrikdyti antidiurezinio hormono gamybą.
Sjögreno sindromas, autoimuninė liga, mažina seilių gamybą, todėl atsiranda lėtinis burnos džiūvimas ir troškulys.
Psichogeninė polidipsija – tai per didelis vandens suvartojimas dėl psichikos sutrikimų, o ne dėl fiziologinio poreikio.
Be to, tam tikri vėžiniai susirgimai, ypač paveikę hipofizę ar pagumburį, gali sukelti netinkamus troškulio signalus.
Reti genetiniai sutrikimai, pavyzdžiui, nefrogeninis cukrinis diabetas, neleidžia inkstams tinkamai reaguoti į hormoninius signalus, todėl atsiranda nuolatinis šlapinimasis ir kompensacinis troškulys.
