Jei staiga aptemo atmintis, pradėkite giliai kvėpuoti diafragma, kad padidintumėte deguonies srautą į prefrontalinę smegenų žievę.
Paskui atlikite abipusę stimuliaciją pakaitomis baksnodami į kairę ir dešinę skruostą ir tuo pat metu tolygiai kvėpuodami. Keiskite fizinę padėtį, kad pakeistumėte nervinę orientaciją, ir sutelkite dėmesį į susijusias sąvokas per semantinį grupavimą, kad padėtumėte hipokampui atkurti prisiminimus.
Šie įrodymais pagrįsti metodai gali atkurti iki 30 % kognityvinių funkcijų esant ūmiam stresui, be to, galima taikyti papildomas strategijas, kad būtų išvengta tokių atvejų ateityje.
Mokslo žinios apie protinius blokus
Kai jūsų protas aptemsta, paprastai tai įvyksta dėl laikino prefrontalinės žievės gebėjimo atkurti išsaugotą informaciją sutrikimo. Šis nervinis sutrikimas dažnai įvyksta, kai smegenis užplūsta streso hormonai, pavyzdžiui, kortizolis, ir sutrikdo hipokampo atminties konsolidavimo procesą.
Jūsų smegenų atkūrimo mechanizmas veikia nerviniais takais, jungiančiais skirtingus atminties centrus. Psichinių blokadų metu šie takai gali tapti laikinai neprieinami dėl tokių veiksnių kaip nerimas, nuovargis ar kognityvinė perkrova. Iš tikrųjų jūs nepamirštate informacijos, o tik susiduriate su sunkumais ją pasiekti.
Supratimas apie šį neurologinį procesą padeda suvokti, kad protiniai blokai nėra nuolatiniai. Smegenų plastiškumas leidžia šiems nerviniams keliams išsivalyti ir persitvarkyti, o sumažėjus streso lygiui ir atsinaujinus normaliai pažinimo funkcijai, paprastai atkuriama prieiga prie informacijos.
Neatidėliotini atminties atstatymo būdai
Atminties blokai dažnai reaguoja į neatidėliotinus neurologinės intervencijos būdus, kuriuos galite taikyti per kelias sekundes po kognityvinių sutrikimų. Susidūrę su atminties sutrikimais, pradėkite giliai kvėpuoti diafragma, kad padidintumėte deguonies srautą į prefrontalinę žievę. Tai suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą ir sumažina kortizolio, kuris gali trukdyti prisiminti, gamybą.
Toliau atlikite abipusę stimuliaciją pakaitomis tapšnodami kairįjį ir dešinįjį skruostikaulį, išlaikydami tolygų kvėpavimą. Šis metodas padeda integruoti abu smegenų pusrutulius ir gali išlaisvinti užblokuotus nervinius kelius. Jei vis dar kyla sunkumų, pabandykite fiziškai persiorientuoti – pakeiskite kūno padėtį arba vietą, nes erdviniai pokyčiai gali suaktyvinti skirtingus atminties tinklus. Galiausiai naudokite semantinį grupavimą, sutelkdami dėmesį į susijusias sąvokas, o ne verčiant tiesiogiai prisiminti, kad hipokampas galėtų atkurti prisiminimus alternatyviais nerviniais keliais.
Būsimų protinio sustingimo prevencijos strategijos
Nors atminties sutrikimų visiškai pašalinti neįmanoma, jų dažnumą gerokai sumažinsite įgyvendindami moksliniais tyrimais patvirtintas prevencines priemones. Reguliari širdies ir kraujagyslių mankšta didina hipokampo apimtį ir stiprina neuroninį ryšį, o pakankamas miegas (7-9 val.) palengvina atminties konsolidavimą momeninėje skiltyje.
Palaikykite idealią smegenų funkciją vartodami maistą, kuriame gausu omega-3 riebalų rūgščių, antioksidantų ir B grupės vitaminų. Jūsų kognityvinį atsparumą gerina nuosekli sąmoningumo meditacija, kuri mažina kortizolio kiekį ir išsaugo pilkosios medžiagos tankį. Be to, užsiimkite užduotimis, keliančiomis iššūkį jūsų prefrontalinei žievei: mokykitės naujos kalbos, įvaldykite muzikos instrumentą arba spręskite sudėtingus galvosūkius.
Svarbią informaciją fiksuokite naudodamiesi išorinėmis atminties priemonėmis, pavyzdžiui, skaitmeniniais kalendoriais ir užrašų programėlėmis. Taip sumažinsite kognityvinę apkrovą darbinei atminčiai ir sukursite patikimas atsarginių svarbių duomenų kopijų sistemas.
Psichologinio atsparumo ugdymas per praktiką
Kaip raumenys stiprėja nuosekliai treniruojantis, taip ir jūsų smegenų nerviniai takai tampa atsparesni sąmoningai treniruojantis ir kartojant. Smegenų neuroplastiškumas leidžia sustiprinti sinapsines jungtis, kai reguliariai atliekate atmintį stiprinančius pratimus.
Optimizuosite savo kognityvinį atsparumą įgyvendindami konkrečius metodus: naudokite intervalinį kartojimą informacijai įsiminti, atlikite dvigubas n-atminties užduotis darbinei atminčiai gerinti ir praktikuokite aktyvų prisiminimą atlikdami savikontrolę. Šie metodai stimuliuoja hipokampą ir prefrontalinę žievę, t. y. atminties įtvirtinimo sritis.
Norėdami sustiprinti savo protinę apsaugą nuo kognityvinių sutrikimų, į kasdienę veiklą įtraukite mnemotechnines priemones ir vizualizavimo metodus. Jūsų smegenų neuronų grandinės prisitaikys, sukurdamos stipresnius atminties kelius ir pagerindamos jūsų gebėjimą pasiekti sukauptą informaciją didelės įtampos situacijose.
Profesionalūs patarimai, kaip elgtis didelės įtampos situacijose
Remdamiesi šiais neurologiniais pagrindais, turėsite taikyti konkrečias strategijas, kad galėtumėte susidoroti su didelio spaudimo scenarijais, kai jūsų protas tampa tuščias. Klinikiniuose tyrimuose siūloma taikyti „STOP” techniką: Stotis, įkvėpti, stebėti, tęsti. Šis metodas suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą ir sumažina kortizolio gamybą.
Kai jūsų prefrontalinė žievė patiria streso sukeltą išsijungimą, fiziškai įtvirtindami galite paskatinti atminties atkūrimą: Suspauskite nykštį ir rodomąjį pirštą ir sąmoningai susiekite šį gestą su ramaus susikaupimo būsena. Didelės įtampos situacijose šis taktilinis stimulas gali suaktyvinti nervinius kelius, susijusius su sukaupta informacija.
Jums taip pat bus naudinga strateginė pauzė – 3 sekundžių pertraukėlė, leidžianti hipokampui apdoroti ir pasiekti saugomus duomenis. Tyrimai rodo, kad ši mikro pertrauka gali atkurti kognityvines funkcijas iki 30 % ūmaus streso sąlygomis.
