Vasaros atostogų sezonas jau čia, ir daugelis keliautojų planuoja savo nuotykius vandenynuose ir jūrose. Nors atostogos ir plaukimas laivu daugeliui asocijuojasi su romantiškais saulėlydžiais, vėjo glostomu veidu ir neapsakomu laisvės jausmu, ne visiems šie prisiminimai būna tokie malonūs. Jūros liga – tai būklė, kuri gali sugriauti net ir labiausiai lauktą kelionę, paversdama džiaugsmingą nuotykį į kančią, kurios norisi kuo greičiau atsikratyti.
Statistika rodo, kad maždaug 1 iš 3 žmonių patiria jūros ligos simptomus, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Vaikams nuo 2 iki 12 metų bei nėščiosioms šis skaičius dar didesnis – net iki 50-70 procentų. Smarkiai supant laivą, šis skaičius gali išaugti iki 90 procentų visų keleivių. Šis reiškinys nėra naujas – jūros liga kankino jūreivius nuo pat pirmųjų plaukiojimų, o senovės graikų ir romėnų tekstuose jau buvo aprašomi jos simptomai ir gydymo būdai. Laimei, šiuolaikiniai moksliniai tyrimai ir praktinė patirtis suteikia daugybę būdų, kaip išvengti šio nemalonaus jausmo arba bent jau sumažinti jo pasireiškimo tikimybę ir intensyvumą.
Kas sukelia jūros ligą?
Jūros liga, arba kitaip – kinetozė, pasireiškia dėl prieštaravimo tarp to, ką mato mūsų akys, ir to, ką jaučia pusiausvyros organai vidinėje ausyje. Kai laivas siūbuoja ant bangų, jūsų vidinės ausies pusiausvyros sistema fiksuoja judesį, tačiau jei jūs, pavyzdžiui, esate po deniu ir žiūrite į nejudančią sieną, jūsų akys siunčia smegenims informaciją, kad esate stabilioje aplinkoje. Šis nesutapimas sukelia smegenų „sutrikimą”, kuris pasireiškia pykinimu, galvos svaigimu ir kitais nemaloniais simptomais.
Mūsų pusiausvyros sistema, vadinama vestibuliniu aparatu, yra sudėtingas mechanizmas, esantis vidinėje ausyje. Ji susideda iš trijų pusapvalių kanalų ir dviejų maišelių, pripildytų skysčio ir turinčių specialius plaukelius, kurie reaguoja į kūno judesius. Kai laivas siūbuoja, šis skystis juda ir dirgina plaukelius, kurie siunčia signalus smegenims. Mūsų smegenys nuolat gauna informaciją iš akių, vestibulinės sistemos ir proprioreceptorių (jutiklių, esančių raumenyse ir sąnariuose), ir paprastai visa ši informacija sutampa. Tačiau laive šie signalai nesutampa, ir būtent šis nesutapimas sukelia nemalonius simptomus.
Įdomu tai, kad jūros ligai įtakos turi ir psichologiniai veiksniai. Tyrimai rodo, kad nerimas, baimė ir net vien mintis apie galimą supimą gali paskatinti jūros ligos atsiradimą. Tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės pradeda jausti pykinimą dar net neįlipę į laivą, vien pagalvoję apie būsimą kelionę.
Pagrindiniai jūros ligos simptomai
Jūros ligos simptomai gali pasireikšti įvairiai ir skirtingu intensyvumu. Paprastai jie prasideda nuo lengvo diskomforto pojūčio, kuris, jei nekreipiamas dėmesys, gali progresuoti iki intensyvaus pykinimo ir vėmimo.
Pykinimas yra dažniausias ir labiausiai varginantis simptomas. Jis gali būti lengvas, tarsi kažkas būtų „ne taip” su skrandžiu, arba intensyvus ir bangomis užplūstantis jausmas, kad tuoj pat reikės vemti. Šis jausmas dažnai sustiprėja judant po laivą, ypač leidžiantis į vidines patalpas.
Galvos svaigimas – tai jausmas, tarsi viskas aplink suktųsi, arba nestabilumo pojūtis. Jis atsiranda dėl prieštaringų signalų, kuriuos smegenys gauna iš akių ir vestibulinės sistemos. Šis simptomas gali būti ypač pavojingas laive, nes gali padidinti kritimo riziką.
Šaltas prakaitas ir blyškumas yra autonominės nervų sistemos, kuri įsijungia reaguojant į pykinimą, reakcija. Organizmas pradeda ruoštis galimam vėmimui, todėl odos kraujagyslės susitraukia (tai sukelia blyškumą), o prakaito liaukos aktyvuojasi, sukeldamos šaltą, lipnų prakaitą. Šie simptomai dažnai yra pirmieji jūros ligos požymiai ir gali pasireikšti dar prieš atsirandant pykinimui.
Padidėjęs seilėtekis taip pat yra organizmo pasiruošimas galimam vėmimui – padidėjęs seilių kiekis padeda apsaugoti dantis ir burnos gleivinę nuo skrandžio rūgšties, jei įvyktų vėmimas. Tai gali būti nemalonus pojūtis, sukeliantis nuolatinį poreikį ryjti arba spjauti.
Mieguistumas ir energijos stoka yra organizmo bandymas taupyti energiją krizės metu. Kai organizmas jaučia diskomfortą, jis stengiasi išjungti nereikalingas funkcijas ir nukreipti energiją į pagrindinius organus. Todėl dažnai jūros liga sergantys žmonės jaučiasi pavargę ir norintys miegoti.
Galvos skausmas gali būti susijęs su dehidratacija, kuri dažnai lydi jūros ligą, ypač jei žmogus vengia gerti, bijodamas, kad tai sukels vėmimą. Be to, įtempti kaklo ir pečių raumenys, bandant išlaikyti pusiausvyrą siūbuojančiame laive, taip pat gali prisidėti prie galvos skausmo.
Apetito praradimas yra natūrali organizmo reakcija, siekiant sumažinti skrandžio veiklą ir taip palengvinti pykinimą. Netgi mintis apie maistą gali sustiprinti pykinimo jausmą, todėl jūros liga sergantys žmonės dažnai atsisako valgyti, nors tai gali pabloginti jų būklę ilgainiui.
Kaip išvengti jūros ligos?
Nors jūros liga gali būti varginanti, yra daugybė strategijų, kurios gali padėti jos išvengti arba bent sumažinti jos simptomus. Šios strategijos veikia geriausiai, kai yra taikomos prevenciškai, dar prieš atsirandant simptomams.
Pasirinkite tinkamą vietą laive
Laivo viduryje ir arčiau vandens linijos supimo judesiai yra mažiausi. Tai vyksta dėl fizikos dėsnių – laivas juda aplink savo svorio centrą, todėl šalia jo judėjimas yra mažiausias. Įsivaizduokite sūpynes – centre judėjimas yra minimalus, o galuose – maksimalus. Panašiai ir laive, nosyje ir gale judėjimas yra intensyviausias, o laivo viduryje – mažiausias. Taip pat žemesni deniai, esantys arčiau vandens linijos, patiria mažesnį judėjimą nei viršutiniai deniai. Todėl, jei renkate kajutę, stenkitės gauti tokią, kuri būtų laivo viduryje ir žemesniame denyje. Jei plaukiate keltu ar didesniu laivu, laikykitės vidurinėse erdvėse ir venkite laivo priekio ar galo.
Jei vis dėlto turite būti viršutiniuose deniuose ar laivo gale, stenkitės rasti vietą, kur galite prisėsti ar prisitvirtinti, ir kuo labiau sumažinti savo kūno judėjimą kartu su laivu. Kai kurie laivai turi specialias stabilizavimo sistemas, kurios sumažina supimą. Jei planuojate kelionę ir žinote, kad esate jautrūs jūros ligai, verta pasiteirauti, ar pasirinktas laivas turi tokią sistemą.
Žiūrėkite į horizontą
Vienas efektyviausių būdų kovoti su jūros liga – žiūrėti į tolimą horizontą. Horizonto stebėjimas padeda jūsų smegenims suderinti vizualinę informaciją su tuo, ką jaučia pusiausvyros organai. Kai matote horizontą, jūsų akys gali geriau registruoti laivo judėjimą, ir šis vaizdinis signalas geriau atitinka tai, ką jaučia jūsų vidinė ausies pusiausvyros sistema.
Dėl šios priežasties taip pat patartina vengti skaitymo, naudojimosi telefonu ar kitomis veiklomis, kurios reikalauja sutelkti dėmesį į artimus objektus. Tokie veiksmai dar labiau padidina nesutapimą tarp to, ką mato jūsų akys (nejudantį tekstą ar ekraną), ir to, ką jaučia jūsų vidinė ausis (laivo judėjimą). Jeigu būtinai reikia skaityti ar naudotis telefonu, darykite tai trumpais intervalais ir dažnai darykite pertraukas, kad galėtumėte pažiūrėti į horizontą ir „perkalibruoti” savo pusiausvyros sistemą.
Kai kurie jūreiviai pataria ne tik žiūrėti į horizontą, bet ir aktyviai stebėti laivo judėjimą, banguojantį vandenį ir debesų judėjimą – visa tai padeda smegenims geriau suvokti ir priimti judėjimą, o ne stengtis jį ignoruoti. Tai ypač naudinga, kai laivas plaukia per bangas, nes galite iš anksto pasiruošti didesniam supimui, matydami artėjančias bangas.
Tinkamas kvėpavimas
Gilus, ramus kvėpavimas gali ženkliai sumažinti pykinimo pojūtį. Streso metu, o jūros liga sukelia stresą organizmui, mes dažnai pradedame kvėpuoti greitai ir paviršutiniškai, o tai gali sustiprinti pykinimą ir kitus simptomus. Praktikuokite diafragminį kvėpavimą: įkvėpkite per nosį, leiskite pilvui išsipūsti, o ne krūtinei pakilti, tada lėtai iškvėpkite per burną. Toks kvėpavimas ne tik sumažina stresą, bet ir padeda atsipalaiduoti pilvo raumenims, kas gali sumažinti pykinimą.
Yra keletas kvėpavimo technikų, kurios gali būti ypač naudingos kovojant su jūros liga. Viena iš jų yra „4-7-8” metodas: įkvėpkite 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 7 sekundes, iškvėpkite 8 sekundes. Ši technika padeda aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už „poilsio ir virškinimo” režimą, priešingai nei simpatinė sistema, kuri įsijungia streso metu ir gali sustiprinti jūros ligos simptomus.
Kai kurie žmonės taip pat jaučia naudą praktikuodami meditaciją ar mindfulness praktikas, kurios padeda sutelkti dėmesį į kvėpavimą ir esamą momentą, o ne į nemalonius pojūčius. Tai gali padėti atsitraukti nuo pykinimo jausmo ir sutelkti dėmesį į kažką, ką galite kontroliuoti – savo kvėpavimą.
Venkite alkoholio ir sunkaus maisto
Prieš kelionę ir jos metu venkite riebaus, aštraus maisto, alkoholio ir kofeino. Šie produktai gali sudirginti skrandį ir pabloginti jūros ligos simptomus. Alkoholis taip pat veikia mūsų vestibulinę sistemą ir gali pabloginti jūros ligą net ir tiems, kurie paprastai jos nepatiria. Be to, alkoholis sukelia dehidrataciją, kuri gali sustiprinti galvos skausmą ir bendrą blogą savijautą.
Kafeinuoti gėrimai, tokie kaip kava ar stipri arbata, gali padidinti nervingumą ir jautrumą, kas gali paaštrinti jūros ligos simptomus. Jie taip pat gali sukelti skrandžio rūgštingumo padidėjimą, o tai gali sustiprinti pykinimą.
Vietoj to, rinkitės lengvą maistą, pavyzdžiui, sausainius, traškučius ar duoną. Šie produktai gali padėti absorbuoti skrandžio rūgštis ir suteikti jūsų organizmui reikalingos energijos, nesukeldami papildomo diskomforto. Svarbu reguliariai, bet mažais kiekiais valgyti – tuščias skrandis gali sustiprinti pykinimo jausmą, tačiau persivalgymas taip pat nėra gera idėja. Stenkitės valgyti mažus, dažnus užkandžius visą dieną, o ne vieną ar du didelius valgius.
Hidratacija taip pat yra labai svarbi. Dehidratacija gali pabloginti jūros ligos simptomus, todėl gerkite pakankamai vandens, bet mažais gurkšniais visą dieną. Venkite labai šaltų ar karštų gėrimų, kurie gali sudirginti skrandį. Kai kuriems žmonėms padeda gėrimai su imbieru, tokios kaip imbierinė arbata ar imbierinis alus, kurie turi natūralių prieš pykinimą veikiančių savybių.
Vartokite imbierą
Imbieras yra natūrali priemonė nuo pykinimo, naudojama jau tūkstančius metų tradicinėje kinų medicinoje. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad imbieras iš tiesų gali būti efektyvus kovojant su pykinimu, įskaitant ir jūros ligos sukeltą pykinimą. Imbiero veikliosios medžiagos, vadinamos gingeroliais ir šogaoliais, padeda sumažinti skrandžio spazmams ir raumenų įtampai, taip pat turi priešuždegiminių savybių.
Yra daugybė būdų, kaip vartoti imbierą. Imbierinis alus – tai nealkoholinis gėrimas, pagamintas su tikru imbieru, kuris turi aštrų, bet malonų skonį. Imbiero arbatą galite pasigaminti patys, tiesiog užpildami karštu vandeniu plonų imbiero griežinėlių ir paliekant 5-10 minučių. Imbiero kapsulės yra patogus būdas gauti koncentruotą imbiero dozę, ypač keliaujantiems. Imbieriniai saldainiai ar kristalizuotas imbieras gali būti skanus būdas gauti imbiero, ir juos patogu nešiotis su savimi.
Tyrimai rodo, kad imbieras gali būti toks pat efektyvus kaip ir kai kurie vaistai nuo pykinimo, tačiau be šalutinių poveikių, tokių kaip mieguistumas. Tai ypač naudinga tiems, kurie negali vartoti tradicinių vaistų nuo pykinimo dėl šalutinių poveikių ar sąveikos su kitais vaistais.
Tačiau atkreipkite dėmesį, kad imbieras gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, ypač kraują skystinančiais preparatais, todėl, jei reguliariai vartojate vaistus, prieš pradėdami vartoti didelius imbiero kiekius, pasitarkite su gydytoju.
Akupresūros apyrankės
Specialios akupresūros apyrankės spaudžia tam tikrą tašką ant riešo, vadinamą P6 arba Neiguan tašku, kuris, pagal tradicinę kinų mediciną, yra susijęs su pykinimu ir vėmimu. Šis taškas yra maždaug trijų pirštų atstumu nuo riešo raukšlės, tarp dviejų sausgyslių delno vidinėje pusėje.
Akupresūros apyrankės paprastai turi mygtuką ar rutuliuką, kuris nuolat spaudžia šį tašką. Jos yra neinvazinės, neturi šalutinių poveikių ir yra lengvai prieinamos be recepto. Apyrankes galima dėvėti visą dieną, nors kai kurie žmonės jaučia nedidelį diskomfortą dėl nuolatinio spaudimo.
Nors moksliniai įrodymai dėl akupresūros apyrankių efektyvumo yra prieštaringi, daugelis žmonių teigia, kad jos padeda. Tai gali būti placebo efektas, bet jei tai veikia, tai veikia! Kadangi jos neturi šalutinių poveikių ir yra palyginti nebrangios, jos gali būti vertos išbandymo, ypač jei nenorite vartoti vaistų.
Šiandien rinkoje taip pat yra elektroninių akupresūros įrenginių, kurie ne tik spaudžia P6 tašką, bet ir siunčia silpną elektros impulsą. Kai kurie tyrimai rodo, kad elektroakupunktūra gali būti efektyvesnė už tradicinę akupunktūrą ar akupresūrą, tačiau šie įrenginiai paprastai yra brangesni nei įprastos apyrankės.
Vaistai nuo jūros ligos
Jei natūralios priemonės nepadeda, galite apsvarstyti vaistų vartojimą. Yra keletas vaistų kategorijų, kurie gali padėti kovoti su jūros liga, tačiau visi jie turi privalumų ir trūkumų, įskaitant potencialius šalutinius poveikius.
Antihistamininiai preparatai
Tai dažniausiai naudojama vaistų grupė nuo jūros ligos. Nors antihistamininiai vaistai paprastai asocijuojasi su alergijos gydymu, kai kurie jų taip pat veikia centrinę nervų sistemą ir gali padėti sumažinti pykinimą ir kitus jūros ligos simptomus. Jie blokuoja histamino receptorius smegenyse, kurie dalyvauja pykinimo ir vėmimo kontrolėje.
Dimenhydrinate, žinomas prekės ženklu „Dramamine”, yra vienas populiariausių antihistamininių vaistų nuo jūros ligos. Jis yra efektyvus daugeliui žmonių, tačiau gali sukelti mieguistumą, o tai gali būti problema, jei planuojate aktyvias veiklas laive. Meclizine, parduodamas kaip „Bonine” ar „Antivert”, taip pat yra populiarus pasirinkimas ir, kaip teigiama, sukelia mažiau mieguistumo nei Dramamine. Cyclizine, žinomas kaip „Marezine”, yra dar vienas antihistamininis vaistas, naudojamas nuo jūros ligos, tačiau jis nėra toks plačiai prieinamas kaip kiti du.
Šie vaistai yra efektyviausi, kai vartojami prevenciškai – bent 30-60 minučių prieš plaukimą. Jie gali būti mažiau naudingi, jei jau jaučiate simptomus. Be mieguistumo, kiti galimi šalutiniai poveikiai yra burnos džiūvimas, neryškus matymas ir sunkumas šlapintis.
Skopolamino pleistrai
Skopolaminas yra anticholinerginis vaistas, kuris veikia blokuodamas tam tikrų nervų signalus smegenyse, kurie susiję su pykinimu ir vėmimu. Jis yra ypač efektyvus nuo jūros ligos ir yra prieinamas kaip pleistras, kuris užklijuojamas už ausies.
Skopolamino pleistrai turi būti užklijuoti bent 4 valandas prieš kelionę, kad galėtų pradėti veikti, ir gali suteikti apsaugą iki trijų dienų. Tai patogu ilgesnėms kelionėms, nes nereikia prisiminti vartoti vaistų kelis kartus per dieną.
Tačiau skopolaminas gali sukelti tokius šalutinius poveikius kaip burnos džiūvimą, neryškų matymą ir retais atvejais – haliucinacijas. Jis nėra rekomenduojamas vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie turi tam tikrų sveikatos problemų, tokių kaip glaukoma ar urologinės problemos. Be to, pleistro negalima liesti rankomis, o po to liesti akis, nes tai gali sukelti laikinus regėjimo sutrikimus.
Receptiniai vaistai
Jei anksčiau minėti vaistai nepadeda, jūsų gydytojas gali rekomenduoti receptinius vaistus. Promethazine, parduodamas kaip „Phenergan”, yra stiprus antihistamininis vaistas, kuris taip pat turi sedatyvinių savybių. Jis gali būti labai efektyvus kovojant su sunkia jūros liga, tačiau gali sukelti stiprų mieguistumą ir kitus šalutinius poveikius.
Ondansetron, žinomas kaip „Zofran”, yra vaistas, dažnai naudojamas gydyti pykinimą ir vėmimą po chemoterapijos ar operacijos. Jis veikia blokuodamas serotonino receptorius žarnyne ir smegenyse, kurie dalyvauja pykinimo ir vėmimo sukėlime. Nors jis nėra oficialiai patvirtintas jūros ligos gydymui, kai kurie gydytojai jį skiria esant sunkiai jūros ligai, ypač jei kiti vaistai nepadeda.
Ką daryti, jei vis dėlto pradeda pykinti?
Net ir su geriausiu pasiruošimu, kartais jūros liga vis tiek gali atsirasti. Jei, nepaisant visų atsargumo priemonių, pradeda pykinti, yra keletas dalykų, kuriuos galite padaryti, kad palengvintumėte simptomus.
Pirmiausia, išeikite į gryną orą. Uždaros, tvankios erdvės gali pabloginti pykinimą dėl deguonies trūkumo ir galimai netgi dėl jūros ligos simptomų „perdavimo” – tyrimai rodo, kad matant kitus žmones, sergančius jūros liga, gali padidėti tikimybė, kad ir patys ją patirsite. Jei įmanoma, eikite į atvirą denį ir raskite vietą, kur galite matyti horizontą. Grynas oras ir galimybė matyti horizontą gali ženkliai sumažinti simptomus.
Jei simptomai yra stiprūs, bandykite atsigulti. Idealiausia atsigulti ant nugaros, užsimerkti ir pamėginti užmigti. Miegas gali būti vienas efektyviausių būdų įveikti jūros ligą, nes jis išjungia konfliktą tarp vizualinių ir vestibulinių signalų. Be to, miegas padeda organizmui atsistatyti ir atsipalaiduoti, kas gali sumažinti stresą ir kartu simptomus.
Sutelkite dėmesį į kvėpavimą. Lėtas, gilus kvėpavimas gali padėti sumažinti pykinimą ir nerimą, kuris dažnai lydi jūros ligą. Įkvėpkite per nosį, iškvėpkite per burną ir stenkitės, kad kvėpavimas būtų ramus ir reguliarus. Tai gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti simptomus.
Nors gali atrodyti, kad valgymas yra paskutinis dalykas, kurį norėtumėte daryti, valgykite nedideliais kiekiais. Tuščias skrandis gali pabloginti jūros ligą, o lengvi užkandžiai, tokie kaip sausainiai ar kiti sausi užkandžiai, gali padėti absorbuoti skrandžio rūgštis ir stabilizuoti jūsų skrandį. Venkite riebaus ar aštraus maisto, kuris gali sudirginti skrandį ir pabloginti simptomus.
Venkite kvapų. Stiprūs kvapai, ypač maisto ar degalų, gali pabloginti situaciją, nes kvapai yra tiesiogiai susiję su mūsų smegenų dalimis, kurios kontroliuoja pykinimą ir vėmimą. Jei galite, paprašykite persikelti toliau nuo virtuvės ar variklių.
Naudokite šaltą kompresą. Uždėkite šaltą kompresą ant kaktos ar sprando. Šaltis gali padėti sumažinti nerimą ir suteikti fizinę paguodą. Kai kurie žmonės taip pat jaučia palengvėjimą, kai šaltis yra taikomas P6 taškui ant riešo, toje pačioje vietoje, kur būtų dėvima akupresūros apyrankė.
Specialios rekomendacijos tėvams
Vaikams jūros liga pasireiškia dažniau nei suaugusiems, todėl tėvams derėtų atkreipti ypatingą dėmesį ir pasiruošti dar prieš kelionę. Vaikai, ypač mažesni, dažnai nesugeba atpažinti ir išreikšti ankstyvųjų jūros ligos simptomų, todėl tėvai turėtų būti budrūs ir stebėti pokyčius vaikų elgesyje.
Vaikai dažnai nesupranta, kas jiems vyksta, todėl reikia stebėti tokius požymius kaip neįprastas tylumas, blyškumas ar energijos stoka. Taip pat atkreipkite dėmesį į padidėjusį irzlumą, nenorą žaisti ar valgyti, ar skundus apie galvos skausmą – visa tai gali būti ankstyvieji jūros ligos ženklai.
Jei planuojate kelionę laivu su vaikais, verta apsvarstyti prevencines priemones. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad vaikų dozavimas vaistams yra skirtingas nei suaugusiųjų, todėl visada pasikonsultuokite su gydytoju prieš duodami vaistus. Kai kurie vaistai nuo jūros ligos nėra rekomenduojami mažiems vaikams. Be to, kai kurie vaistai gali sukelti paradoksalią reakciją vaikams, pavyzdžiui, antihistamininiai preparatai, kurie paprastai sukelia mieguistumą suaugusiesiems, gali sukelti hiperaktyvumą kai kuriems vaikams.
Pramogos ir dėmesio nukreipimas gali būti labai efektyvi strategija, kovojant su vaikų jūros liga. Pasiūlykite vaikui žaidimų, kurie nukreiptų jo dėmesį nuo nemalonių pojūčių, bet neapsunkintų akių, pavyzdžiui, klausytis muzikos ar pasakų, žaisti paprastus žodžių žaidimus ar stebėti debesis ir bandyti atpažinti jų formas. Jei vaikas yra pakankamai didelis, galite paaiškinti jam, kas vyksta su jo kūnu ir kodėl jis jaučiasi blogai, tai gali padėti jam geriau valdyti savo būseną.
Taip pat svarbu stebėti vaiko hidrataciją. Vaikai greičiau dehidratuoja nei suaugusieji, o dehidratacija gali pabloginti jūros ligos simptomus. Reguliariai siūlykite vaikui gerti vandens, net jei jis nesiskundžia troškuliu. Jei vaikas jau patiria pykinimą, siūlykite mažus gurkšnelius, o ne didelius kiekius iš karto.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors jūros liga paprastai nėra pavojinga, kai kuriais atvejais reikėtų kreiptis medicininės pagalbos. Gydytojo konsultacija reikalinga, jei vėmimas tęsiasi ilgiau nei 4 valandas. Ilgalaikis vėmimas gali sukelti dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą, kurie gali būti pavojingi, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pastebite kraujo vėmaluose ar išmatose. Tai gali būti požymis, kad dėl intensyvaus vėmimo atsirado skrandžio ar stemplės plyšimas, o tai yra rimta medicininė būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
Taip pat stebėkite dehidratacijos požymius. Jie gali apimti sausumą burnoje, mažą šlapimo kiekį ar tamsiai geltoną šlapimą, galvos svaigimą stovint, odos elastingumo sumažėjimą (jei sugnybta oda grįžta į normalią būseną lėčiau nei įprastai) ir įdubusias akis. Dehidratacija gali būti ypač pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, todėl, pastebėję šiuos požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Jei pasireiškia stiprus galvos skausmas ar karščiavimas, tai gali būti požymis, kad jūros liga nėra vienintelė problema. Šie simptomai gali rodyti kitą sveikatos sutrikimą, tokį kaip infekcija ar net meningitas, todėl reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Jei jūros ligos simptomai nepraeina praėjus kelioms valandoms po to, kai išlipote iš laivo, tai taip pat gali būti priežastis kreiptis į gydytoją. Paprastai simptomai turėtų pradėti mažėti netrukus po to, kai asmuo atsiduria stabilioje aplinkoje, ir visiškai išnykti per 24-48 valandas. Jei to nenutinka, tai gali būti požymis, kad jūsų simptomus sukelia ne jūros liga, o kita medicininė būklė.
Kelios papildomos išminties nuotrupos kelionėms laivu
Planuojant kelionę laivu, ypač jei žinote, kad esate jautrus jūros ligai, verta atkreipti dėmesį į kelis papildomus aspektus. Visų pirma, stebėkite orų prognozes ir, jei įmanoma, pasirinkite dienas, kai jūra bus rami. Stiprus vėjas ir didelės bangos žymiai padidina tikimybę patirti jūros ligą.
Taip pat verta apsvarstyti laivo dydį ir tipą. Didesni laivai paprastai yra stabilesni ir mažiau supasi nei maži, todėl jei turite pasirinkimą, rinkitės didesnį laivą. Modernūs kruiziniai laivai dažnai turi specialias stabilizavimo sistemas, kurios sumažina supimą ir siūbavimą.
Kai kurie žmonės jaučia, kad alkoholio vartojimas prieš kelionę padeda jiems atsipalaiduoti ir mažiau jaudintis dėl jūros ligos. Tačiau tai yra mitas ir gali turėti priešingą poveikį – alkoholis gali pabloginti vestibulinės sistemos veikimą ir padidinti jūros ligos tikimybę. Be to, jis gali sukelti dehidrataciją, kas dar labiau pablogina situaciją.
Jei plaukiate kruiziniu laivu, verta pasiteirauti, ar laive yra gydytojas ar medicinos punktas. Dauguma didelių kruizinių laivų turi medicinos personalą, kuris gali padėti, jei jūros liga tampa nepakeliama.
Jūros liga gali sugadinti net ir labiausiai lauktą kelionę laivu, tačiau, laimei, yra daugybė būdų, kaip jos išvengti ar bent sumažinti jos nemalonius simptomus. Nuo strateginio vietos laive pasirinkimo ir horizonto stebėjimo iki specialių kvėpavimo technikų ir natūralių ar medicininių priemonių – kiekvienas gali rasti tai, kas jam geriausiai tinka.
Svarbiausia – iš anksto pasiruošti ir žinoti, ką daryti, jei vis dėlto pradeda pykinti. Su tinkamu pasiruošimu ir žiniomis galėsite mėgautis kelione ir gražiais vaizdais, o ne kentėti nuo nemalonių pojūčių. Nepamirškite, kad profilaktika yra efektyvesnė nei gydymas, todėl pradėkite taikyti priemones prieš atsirandant pirmiesiems simptomams.
Nepamirškite, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, tad skirtingiems žmonėms gali padėti skirtingos priemonės. Tai, kas veikia jūsų draugui ar šeimos nariui, nebūtinai veiks jums. Eksperimentuokite ir atraskite, kas geriausiai tinka būtent jums. Ir net jei ankstesnėse kelionėse patyrėte jūros ligą, nenusiminkite – su tinkamu pasiruošimu ir naujomis žiniomis, jūsų sekanti kelionė gali būti visiškai kitokia.
Taigi, sėkmingos kelionės! Ir tegul jūra būna rami, o horizontas – aiškus. Su šiomis žiniomis ir patarimais, jūsų kelionės laivu taps maloniais nuotykiais, o ne išbandymais. Geros kelionės!
