Juokas, reaguojant į blogas naujienas, dažnai stebėtojus pribloškia ir kelia nerimą. Ši iš pirmo žvilgsnio netinkama reakcija dažnai kelia klausimų apie psichinę sveikatą ir emocinį stabilumą. Tyrimai rodo, kad nervingas juokas paprastai yra natūralus susidorojimo mechanizmas, o ne psichologinio sutrikimo požymis. Tačiau tam tikri nesuderintų emocinių reakcijų modeliai gali signalizuoti apie pagrindines ligas, į kurias reikia atkreipti profesionalų dėmesį. Skirtumas tarp normalių reakcijų į stresą ir patologinių reakcijų priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant kontekstą, dažnumą ir bendrą asmens emocinį funkcionavimą. Kas lemia, kada toks juokas peržengia ribą nuo įveikos mechanizmo iki potencialaus susirūpinimo?
Netinkamo juoko psichologija
Diskomfortas pasireiškia savotiškais būdais, kai žmonės susiduria su nerimą keliančia informacija. Netinkamas juokas – dažnai vadinamas „nervingu juoku” – yra paradoksali psichologinė reakcija į stresą.
Tyrimai rodo, kad ši reakcija kyla dėl limbinės sistemos bandymo reguliuoti intensyvias neigiamas emocijas. Neurologiškai migdolinė liauka apdoroja emocines grėsmes ir kartu aktyvuoja gynybos mechanizmus. Tai sukelia kognityvinį disonansą, kai juokas pasitarnauja kaip nesąmoninga įveikos strategija.
Šis reiškinys nebūtinai yra patologinis, bet veikiau atspindi nervų sistemos bandymą išlaikyti homeostazę emocinės perkrovos metu. Psichologai tokias reakcijas priskiria įtampos mažinimo teorijai, pagal kurią juokas veikia kaip fiziologinis atpalaidavimo vožtuvas.
Ši nevalinga reakcija padeda atsiriboti nuo skausmingų situacijų, suteikdama trumpalaikę psichologinę apsaugą ir nereikalaudama sąmoningai apdoroti nerimą keliančios informacijos.
Kada juokas gali reikšti psichikos sveikatos problemas
Pažeidžiamumas psichologiniams sutrikimams gali atsiskleisti dėl netinkamų juoko įpročių, kurie peržengia atsitiktinių nervinių reakcijų ribas.
Nuolatinis netinkamas juokas, ypač atsietas nuo kontekstinių stimulų, gali signalizuoti apie tokias ligas kaip pseudobulbarinis afektas (PBA), bipolinis sutrikimas ar šizofrenija.
PBA, kuriam būdingi nekontroliuojami juoko ar verksmo epizodai, neatitinkantys emocinių būsenų, dažnai atsiranda dėl neurologinių pažeidimų.
Sergant bipoliniu sutrikimu neadekvatus juokas gali atsirasti maniakinių fazių metu, o šizofrenija sergantiems asmenims dėl sutrikusių mąstymo procesų juokas gali pasireikšti be akivaizdžių paskatų.
Norint atskirti patologinį juoką nuo normalių įveikos mechanizmų, reikia profesionalaus įvertinimo.
Gydytojai įvertina juoko dažnumą, intensyvumą, situacijos tinkamumą, asmens juoko suvokimą ir kontrolę.
Šie vertinimai padeda nustatyti, ar pagrįstas terapinis įsikišimas.
Nervinis juokas kaip evoliucinis įveikos mechanizmas
Evoliucijos požiūriu nervingas juokas išsivystė kaip fiziologinė reakcija, padedanti žmonėms įveikti grėsmingas situacijas ir tuo pačiu signalizuojanti kitiems, kad jie nėra agresyvūs.
Tyrimai rodo, kad dėl šios nevalingos reakcijos išsiskiria endorfinai, mažinantys streso hormonų kiekį ir suteikiantys laikiną palengvėjimą emociškai sudėtingomis akimirkomis.
Antropologiniai tyrimai rodo, kad įvairiose kultūrose nervingas juokas yra universalus socialinis signalas, kuriuo pranešama apie pavojų, nepadidinant įtampos.
Tikėtina, kad ši reakcija ankstyviesiems žmonėms suteikė išlikimo privalumų, nes sušvelnino galimus smurtinius susidūrimus ir palaikė grupės sanglaudą krizių metu.
Neurologiškai šis reiškinys susijęs su tomis pačiomis smegenų grandinėmis, kaip ir tikrasis linksmumas, tačiau jį sukelia skirtingi dirgikliai.
Amygdala, atsakinga už baimės apdorojimą, suaktyvėja kartu su smegenų atlygio centrais, taip sukuriant paradoksalią juoko reakciją nelaimės metu.
Kultūrinis ir socialinis emocinių reakcijų kontekstas
Socializacija daro didelę įtaką tam, kaip žmonės išreiškia emocijas, įskaitant juoką, reaguodami į nerimą keliančias naujienas. Tarpkultūriniai tyrimai atskleidė didelius priimtinų emocijų raiškos krizinėse situacijose skirtumus. Vakarų visuomenėse gali būti vertinamas ramybės išlaikymas, tuo tarpu Viduržemio jūros regiono kultūrose dažnai leidžiama išraiškingesnė reakcija, įskaitant juoką.
Socialinis kontekstas taip pat lemia, ar juokas interpretuojamas kaip tinkamas, ar kaip patologiškas. Nervingas juokas privačios medicininės diagnozės metu labai skiriasi nuo juoko per laidotuves. Šie kontekstiniai veiksniai daro įtaką emocijų reguliavimo strategijoms, kurias taiko asmenys, ir tam, kaip stebėtojai interpretuoja šias reakcijas.
Matsumoto (2008) tyrimai rodo, kad kultūrinės demonstravimo taisyklės, t. y. nerašyti kodai, reglamentuojantys emocinę išraišką, pradeda formuotis vaikystėje ir giliai internalizuojamos, taip sukuriant automatinio reagavimo modelius, kurie atsiranda streso akimirkomis, nepriklausomai nuo sąmoningų ketinimų.
Sveikų ir patologinių juoko reakcijų atskyrimas
Nors kultūrinis ir socialinis kontekstas lemia juoko reakcijas į blogas naujienas, klinikiniam supratimui reikalinga sistema, leidžianti atskirti adaptyvias ir neadaptyvias reakcijas.
Adaptyvus juokas paprastai yra laikinas emocijų reguliavimo mechanizmas, leidžiantis žmonėms palaipsniui apdoroti sunkią informaciją. Jis dažnai išsisklaido, kai pradinis šokas atslūgsta, ir pereina prie labiau suderinamų emocinių išraiškų.
Priešingai, patologinės juoko reakcijos gali išlikti neadekvačios, trukdyti būtiniems gedėjimo procesams arba rodyti atsiribojimą nuo tikrovės. Gydytojai įvertina keletą veiksnių: juoko trukmę ir tinkamumą kontekstui, pagrindinių ligų (bipolinis sutrikimas, pseudobulbarinis afektas) buvimą, kartu vykstantį emocinį sąmoningumą ir funkcinius sutrikimus.
Be to, patologinis juokas dažnai neturi sveiko humoro reakcijų socialinio ryšio komponento, o yra griežtas gynybinis mechanizmas, užkertantis kelią emocijų apdorojimui ir tarpasmeninei paramai.
