Kai streso akimirkomis nervingai juokiatės arba juokaujate, tai yra senovinis išgyvenimo mechanizmas. Jūsų smegenys įjungia kovos arba bėgimo reakciją, bet vietoj konfrontacijos pasirenka juoką kaip saugesnę alternatyvą.
Ši gynybinė reakcija skatina dopamino ir endorfinų išsiskyrimą ir kartu mažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį. Tai evoliuciškai susiformavusi strategija, padedanti įveikti įtemptas socialines situacijas ir išlaikyti grupės ryšius.
Supratę šias biologines šaknis, galite geriau suprasti, kaip reaguojate į stresą.
Mokslas apie nervingą juoką
Susidūrę su dideliu stresu ar nerimu, daugelis žmonių nevalingai patiria nervingą juoką – fiziologinę reakciją, kurią sukelia organizmo kovos arba bėgimo mechanizmas. Jūsų smegenys išskiria neurotransmiterius, tokius kaip dopaminas ir endorfinai, kad padėtų suvaldyti užplūdusias emocijas.
Pastebėsite, kad toks juokas nėra nuoširdžiai linksmas, o tarnauja kaip natūralus jūsų organizmo gynybos mechanizmas. Tyrimai rodo, kad stresinių situacijų metu suaktyvėja jūsų pagumburis, todėl išsiskiria kortizolis ir adrenalinas. Atsirandantis nervingas juokas padeda sumažinti šių streso hormonų kiekį ir laikinai sumažina įtampą.
Mokslininkai nustatė, kad dažniau nervingai juokiatės, kai jaučiate grėsmę, gėdijatės ar jaučiatės nepatogiai. Taip jūsų smegenys bando reguliuoti emocijas ir atkurti psichologinę pusiausvyrą sudėtingomis aplinkybėmis.
Evoliucijos vaidmuo gynybiniam humorui
Evoliucijos požiūriu gynybinis humoras atsirado kaip esminis išgyvenimo mechanizmas, padėjęs mūsų protėviams įveikti grėsmingas socialines situacijas. Kai susiduriate su stresu, jūsų smegenyse suaktyvėja senovinės nervų grandinės, kurios sukelia arba kovą, arba pabėgimą, arba alternatyvią reakciją – juoką.
Šį gynybinio humoro modelį rasite įvairiose kultūrose, nes jis giliai įsišaknijęs žmogaus biologijoje. Tyrimai rodo, kad jūsų protėviai, kurie mokėjo sušvelninti įtemptas socialines situacijas pasitelkdami humorą, turėjo daugiau galimybių išgyventi ir perduoti savo genus. Ši adaptyvi reakcija leido jiems išvengti fizinės konfrontacijos ir išlaikyti socialinius ryšius.
Mokslininkai nustatė, kad naudodami humorą gynybiniais tikslais iš tikrųjų įjungiate primityvias smegenų sritis. Jūsų amigdala, kuri apdoroja baimę, veikia kartu su prefrontaline žieve, kad suvoktas grėsmes paverstų socialinio ryšio galimybėmis.
Streso sukelto juoko socialinės funkcijos
Dažniausiai streso sukeltas juokas atlieka svarbias socialines funkcijas, kurios neapsiriboja paprastu emociniu atsipalaidavimu. Kai juokiatės įtemptomis akimirkomis, tai iš tikrųjų yra sudėtingas socialinis signalas, padedantis išsklaidyti grupės įtampą ir skatinantis tarpusavio ryšį. Jūsų nervingas juokas gali reikšti paklusnumą kitiems, todėl grėsmingose situacijose sumažėja konflikto tikimybė.
Dažnai pastebėsite, kad toks juokas grupėse yra užkrečiamas ir sukuria bendrą patirtį, stiprinančią socialinius ryšius. Tyrimai rodo, kad kai streso metu juokiamasi kartu su kitais, organizme išsiskiria oksitocinas, kuris stiprina pasitikėjimą ir bendradarbiavimą. Ši kolektyvinė reakcija padeda jūsų grupei veiksmingiau įveikti sudėtingas situacijas, nes tai signalizuoja, kad pripažįstate stresą ir kartu išlaikote socialinį ryšį. Tai nesąmoningas mechanizmas, kuris išsivystė siekiant išlaikyti grupės sanglaudą sunkiu metu.
Psichologinė humoro nauda esant spaudimui
Naudojant humorą, kai patiriamas spaudimas, išryškėja trys pagrindiniai psichologiniai privalumai: streso mažinimas, kognityvinis permąstymas ir emocinis reguliavimas.
Kai juokiatės stresinėse situacijose, organizme išsiskiria endorfinų ir sumažėja kortizolio kiekis, todėl iš karto pajuntamas fiziologinis palengvėjimas. Pastebėsite, kad raumenys atsipalaiduoja, o širdies ritmas normalizuojasi, nes humoras sukuria natūralią apsaugą nuo streso.
Kognityvinis persvarstymas vyksta, kai grėsmingas situacijas paverčiate įveikiamais iššūkiais, pasitelkdami humoristinę interpretaciją. Galite atsitraukti ir pažvelgti į problemas nauju kampu, todėl jos tampa ne tokios slegiančios.
Taikydami emocinį reguliavimą, geriau kontroliuosite savo jausmus, naudodami humorą kaip sveiką įveikos mechanizmą. Sukursite psichologinį atstumą nuo stresoriaus ir kartu išlaikysite emocinę pusiausvyrą, o tai padės efektyviau įveikti sudėtingas situacijas.
Netinkamo juoko valdymas rimtose situacijose
Nors juokas gali būti gydomasis, nekontroliuojamas ar netinkamas juokas rimtoje aplinkoje gali pakenkti jūsų profesiniams santykiams ir patikimumui. Kai jaučiate, kad juokas nervina, pabandykite atlikti gilaus kvėpavimo pratimus, sutelkti dėmesį į neutralų objektą arba prispausti liežuvį prie burnos stogo, kad atgautumėte ramybę.
Turėsite išsiugdyti savimonę apie savo juoką sukeliančius veiksnius. Tyrimai rodo, kad nervingas juokas dažnai kyla dėl socialinio nerimo arba nepatogumų, susijusių su emociniu intensyvumu. Jei esate linkę į neadekvatų juoką, prieš eidami į rimtas situacijas praktikuokite sąmoningumo technikas. Apsvarstykite galimybę trumpam atsiprašyti, jei negalite nuslopinti noro juoktis.
Taip pat naudinga pripažinti ir atsiprašyti, jei kyla netinkamas juokas, paaiškinant, kad tai reakcija į stresą, o ne nepagarba. Toks skaidrumas gali padėti išsaugoti profesinius santykius.
