Galbūt to nesuvokiate, bet tai, kaip praleidžiate pertraukas, gali turėti didelės įtakos jūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Judėjimas per šias trumpas pertraukėles ne tik padeda išlikti aktyviems; jis gali pagerinti jūsų nuotaiką, padidinti produktyvumą ir net padėti išvalyti mintis. Tiesiog atsistoję ar trumpai pasivaikščioję galite neutralizuoti neigiamą ilgo sėdėjimo poveikį. Tačiau kokią konkrečią veiklą galite įtraukti į savo kasdienybę ir kaip ji gali pakeisti jūsų darbo dieną? Išnagrinėję tai, galite stebėtinai veiksmingai pakeisti savo bendrą savijautą.
Reguliaraus judėjimo nauda
Reguliarios judėjimo pertraukėlės gali labai pagerinti jūsų bendrą savijautą. Įtraukdami judėjimą į savo dieną, ne tik atsikratysite sustingimo, bet ir pagerinsite savo nuotaiką ir proto aiškumą.
Tyrimai rodo, kad trumpalaikis fizinis aktyvumas gali padidinti endorfinų kiekį smegenyse, todėl padidėja laimės jausmas ir sumažėja stresas.
Galbūt pastebėsite, kad judėjimas per pertraukas padeda geriau sutelkti dėmesį ir padidinti produktyvumą. Tyrimai rodo, kad net trumpas pasivaikščiojimas ar išsitempimas gali paskatinti geresnę koncentraciją ir kūrybiškumą grįžus prie užduočių.
Be to, reguliarus judėjimas gali padėti įveikti nuovargį, todėl visą dieną jausitės energingesni.
Be to, jei skirsite laiko pasitempti ar pasivaikščioti, pagerinsite laikyseną ir sumažinsite diskomforto, susijusio su ilgu sėdėjimu, riziką.
Tai paprastas, bet veiksmingas būdas pasirūpinti savo kūnu ir protu.
Fizinės sveikatos gerinimas
Reguliarus judėjimas per pertraukas gali būti naudingas kiekvienam. Įtraukdami judėjimą į savo dieną, galite gerokai pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą. Vos kelios minutės lengvos mankštos, pavyzdžiui, pasivaikščiojimo ar tempimo, gali pagreitinti širdies ritmą ir kraujotaką, sumažinti širdies ligų riziką.
Be to, dažnas judėjimas padeda kovoti su neigiamu ilgo sėdėjimo poveikiu. Tyrimai rodo, kad dėl ilgo sėdėjimo gali padidėti svoris ir net atsirasti metabolinis sindromas. Stovėdami ir judėdami galite padidinti energijos sąnaudas ir reguliuoti svorį.
Reguliarus judėjimas taip pat stiprina raumenis ir kaulus. Tokia veikla kaip tempimas ar lengvos pasipriešinimo treniruotės per pertraukas gali padidinti lankstumą ir kaulų tankį, o tai labai svarbu senstant. Tai gali pagerinti laikyseną, sumažinti nugaros ir kaklo skausmus, kurie dažnai atsiranda dėl sėdimo darbo.
Galiausiai, judėjimas per pertraukas gali pagerinti jūsų imuninę sistemą. Padidėjusi kraujotaka padeda organizmui efektyviau cirkuliuoti imuninėms ląstelėms, todėl esate mažiau jautrūs ligoms.
Psichinės sveikatos stiprinimas
Judėjimas per pertraukas naudingas ne tik jūsų kūnui, bet ir psichinei sveikatai. Skirdami laiko išsitiesti, pasivaikščioti ar atlikti lengvą mankštą, ne tik praskaidrinate dienos monotoniją, bet ir pagerinate savo nuotaiką. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas išskiria endorfinus – natūralius organizmo nuotaikos gerintojus. Vos kelios minutės judėjimo gali padėti sumažinti streso ir nerimo jausmą.
Judėjimo įtraukimas į pertraukas taip pat gali pagerinti dėmesio sutelkimą ir kognityvines funkcijas. Kai atsitraukiate nuo užduočių ir išjudinate kraują, jūsų smegenys gali atsistatyti. Tai gali lemti aiškesnį mąstymą ir geresnį sprendimų priėmimą grįžus prie darbo.
Be to, judėjimas gali paskatinti pasitenkinimo jausmą. Trumpa treniruotė ar net greitas pasivaikščiojimas gali suteikti psichologinį postūmį ir priminti, kad galite kontroliuoti savo savijautą.
Produktyvumo didinimas
Fizinis aktyvumas per pertraukas gali gerokai padidinti jūsų produktyvumą. Tyrimai rodo, kad net ir trumpi judesiai gali pagerinti jūsų dėmesio sutelkimą ir kognityvines funkcijas. Atsitraukę nuo darbo stalo ir išjudinę kūną ne tik pailsinsite protą, bet ir pagerinsite smegenų veiklą.
Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas didina kraujo tekėjimą į smegenis, todėl jos gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Tai gali lemti aštresnį mąstymą ir geresnį sprendimų priėmimą, kai grįžtate prie užduočių.
Be to, judant išsiskiria endorfinų, kurie gali pagerinti nuotaiką ir motyvaciją. Kai jaučiatės gerai, labiau tikėtina, kad su entuziazmu imsitės darbo.
Judėjimo įtraukimas į pertraukas taip pat gali padėti išvengti protinio nuovargio. Vietoj to, kad dienos eigoje jaustumėtės vangūs, greitai pasivaikščioję ar pasitempę galite atgaivinti protą.
Šis atgaivinimas leidžia išlaikyti dėmesį ir kūrybiškumą visą dieną.
Judėjimo veiklos rūšys
Jei pertraukas išnaudosite įvairioms judėjimo rūšims, tai gali labai pakeisti jūsų savijautą ir darbingumą visą dieną. Į savo kasdienybę įtraukdami įvairią judėjimo veiklą ne tik sustiprinsite savo fizinę sveikatą, bet ir padidinsite protinį aiškumą. Štai kelios veiksmingos galimybės, kurias verta apsvarstyti.
Pirma, išbandykite tempimą. Paprasti tempimo pratimai gali sumažinti įtampą ir pagerinti lankstumą, padėti jums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir susikaupusiems. Greita 5 minučių mankšta, skirta kaklui, pečiams ir nugarai, gali padaryti stebuklą.
Taip pat apsvarstykite galimybę vaikščioti pėsčiomis. Net trumpas pasivaikščiojimas aplink biurą ar lauke gali pagreitinti kraujotaką ir atgaivinti protą. Tyrimai rodo, kad vaikščiojimas gerina kūrybiškumą ir kognityvines funkcijas.
Kita galimybė – jėgos pratimai. Naudodami savo kūno svorį pritūpimams, atsilenkimams ar atsispaudimams galite sustiprinti jėgą ir padidinti energijos lygį.
Galiausiai nenuvertinkite šokių ar lengvos aerobinės veiklos galios. Vos kelios minutės judėjimo pagal mėgstamas melodijas gali pakelti nuotaiką ir įkaitinti kraują.
Šios veiklos įtraukimas per pertraukas gali atgaivinti jūsų protą ir kūną, todėl galėsite su naujomis jėgomis imtis užduočių.
Judėjimas ir streso mažinimas
Kai pradeda kamuoti stresas, judėjimo įtraukimas į kasdienybę gali pakeisti situaciją. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų – natūralių kūno nuotaiką gerinančių medžiagų – išsiskyrimą. Vos trumpas pasivaikščiojimas ar lengvas tempimas gali gerokai sumažinti kortizolio – su stresu susijusio hormono – kiekį.
Kad tai veiktų, nebūtina lankytis sporto salėje. Net trumpas judėjimas, pavyzdžiui, šokis pagal mėgstamą dainą ar keli šuoliukai, gali padėti išvalyti mintis ir pagerinti nuotaiką. Tyrimai rodo, kad reguliarus judėjimas ne tik mažina stresą, bet ir didina atsparumą būsimiems stresams.
Be to, judėjimas skatina sąmoningumą, nukreipia jūsų dėmesį nuo streso veiksnių į dabarties akimirką. Šis dėmesio perkėlimas gali atstatyti psichiką, todėl galėsite su nauja energija įveikti iššūkius.
Judėjimo įtraukimas į pertraukas naudingas ne tik kūnui, bet ir galingam protui. Jei tai taps įprasta dienos dalimi, greičiausiai jausitės labiau atsipalaidavę ir geriau pasirengę susidoroti su viskuo, kas jūsų gyvenime pasitaikys.
Patarimai, kaip įtraukti judėjimą
Įtraukti judėjimą į kasdienę rutiną nebūtinai turi būti sudėtinga ar užimti daug laiko. Pradėkite nuo laikmačio nustatymo kas valandą, kad primintumėte sau padaryti trumpą pertraukėlę. Per šias pertraukėles penkias minutes atsistokite, pasitempkite arba pasivaikščiokite. Šis paprastas veiksmas pagerina kraujotaką ir atgaivina protą.
Judėjimą taip pat galite įtraukti į kitą kasdienę veiklą. Pavyzdžiui, vietoj lifto lipkite laiptais arba pastatykite automobilį toliau nuo kelionės tikslo, kad nueitumėte daugiau žingsnių. Jei dirbate prie rašomojo stalo, pabandykite naudoti stovimąjį stalą arba stabilumo kamuolį, kad įdarbintumėte pagrindinius raumenis.
Be to, apsvarstykite galimybę į dieną įtraukti trumpas, 10 minučių trukmės treniruotes. Tai gali būti paprasčiausias greitas pasivaikščiojimas, šuoliukai ar jogos pratimai. Tyrimai rodo, kad net trumpalaikis aktyvumas gali gerokai pagerinti nuotaiką ir energijos lygį.
Galiausiai, tegul tai būna smagu! Klausykitės muzikos arba pakvieskite prisijungti kolegą. Judėjimas neturi atrodyti kaip prievolė; tai gali būti gaivi dienos dalis, gerinanti jūsų fizinę ir psichinę savijautą.
Judėjimo kliūčių įveikimas
Net ir turint geriausių ketinimų daugiau judėti, dažnai gali iškilti kliūčių. Gali būti, kad jūsų pastangas stabdo laiko trūkumas, motyvacijos stoka ar net fizinis diskomfortas. Gera žinia ta, kad šias kliūtis galite įveikti taikydami keletą strateginių metodų.
Pirma, apsvarstykite galimybę padalyti savo judėjimą į mažesnius etapus. Užuot siekę atlikti visą treniruotę, pabandykite per dieną užsiimti trumpais judesiais. Net ir penkių minučių pasivaikščiojimas gali pagerinti jūsų energiją ir nuotaiką.
Be to, raskite veiklos, kuri jus iš tiesų jaudina. Nesvarbu, ar tai būtų šokiai, važinėjimas dviračiu, ar joga, įsitraukus į malonų judėjimą, lengviau jo laikytis.
Kita dažna kliūtis yra aplinka. Jei esate namuose, sukurkite judėjimui skirtą erdvę. Jei esate lauke, ieškokite parkų ar atvirų vietų, kur galėtumėte išsitiesti ar pasivaikščioti.
Galiausiai nenuvertinkite socialinės paramos galios. Pakvieskite draugus ar šeimos narius prisijungti prie jūsų judėjimo tikslų. Atsakomybė gali pakeisti žaidimą.
Judėjimas darbo vietoje
Įtraukdami judėjimą į darbo dieną galite gerokai padidinti savo produktyvumą ir pagerinti savijautą. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas darbo metu ne tik mažina stresą, bet ir didina energijos lygį bei susikaupimą.
Trumpi judesiai, pavyzdžiui, atsistojimas, tempimas ar greitas pasivaikščiojimas, gali paskatinti kraujotaką ir padėti išvalyti mintis, kad būtų lengviau spręsti užduotis.
Galite apsvarstyti galimybę imtis paprastų pokyčių, pavyzdžiui, vaikščioti telefono skambučių metu arba naudoti stovimą darbo stalą. Net ir nedideli pakeitimai gali padėti pagerinti laikyseną ir sumažinti diskomfortą.
Tyrimai atskleidė, kad reguliariai judantys darbuotojai yra labiau patenkinti darbu ir mažiau perdega.
Be to, sukūrus judėjimą skatinančią kultūrą galima skatinti komandinį darbą ir bendradarbiavimą. Kai kartu darote pertraukėles greitam pasivaikščiojimui ar tempimo sesijai, tai stiprina santykius ir gerina kolegų bendravimą.
Galiausiai nenuvertinkite gryno oro galios. Trumpas pasivaikščiojimas lauke gali atgaivinti jūsų protą ir pagerinti kūrybiškumą.
Pirmenybė judėjimui darbo vietoje ne tik naudinga sveikatai, bet ir protinga strategija dinamiškiems ir įsitraukusiems darbuotojams išlaikyti.
Judėjimo rutinos kūrimas
Norėdami susikurti efektyvią judėjimo rutiną darbo dienos metu, pradėkite nuo konkretaus laiko, kada galite užsiimti fizine veikla. Ieškokite natūralių pertraukų tvarkaraštyje, pavyzdžiui, prieš susitikimus, po pietų arba per kavos pertraukėlę.
Net penkios ar dešimt minučių gali būti labai svarbios.
Tada pasirinkite veiklą, kuri jums patinka. Nesvarbu, ar tai būtų tempimas, pasivaikščiojimas, ar greiti kūno svorio pratimai, tai, kas jums patinka, palaikys jūsų motyvaciją.
Apsvarstykite galimybę nustatyti priminimus telefone arba naudoti judėti skatinančias programėles, pavyzdžiui, įspėjimus atsistojus.
Padarykite tai komandiniu darbu ir įtraukite į jį kolegas. Organizuokite grupinius pasivaikščiojimus ar trumpas mankštas; taip sukursite palankią aplinką ir sustiprinsite draugystę.
Tyrimai rodo, kad socialinis bendravimas gali sustiprinti jūsų motyvaciją ir bendrą savijautą.
Išvada
Judėjimas per pertraukas yra labai svarbus jūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Nesvarbu, ar tai būtų greitas išsitempimas, ar greitas pasivaikščiojimas, ši veikla gali pagerinti jūsų nuotaiką, sutelkti dėmesį ir padidinti bendrą produktyvumą. Jei judėjimas taps įprasta jūsų dienos dalimi, ne tik įveiksite nuovargį, bet ir sukursite sveikesnę darbo aplinką. Nenuvertinkite nedidelio judėjimo galios – jūsų kūnas ir protas jums už tai padėkos!
