Dažnai krentantys daiktai gali signalizuoti apie keletą pagrindinių sveikatos sutrikimų. Ši iš pirmo žvilgsnio nedidelė problema gali reikšti periferinę neuropatiją, vitamino B12 trūkumą, ankstyvąją išsėtinę sklerozę, riešo kanalo sindromą arba šalutinį vaistų poveikį. Kiekviena būklė skirtingai veikia nervų funkciją ar raumenų koordinaciją, sutrikdydama smegenų ryšį su rankomis ir pirštais. Dažniausi simptomai yra rankų tirpimas, dilgčiojimas, silpnumas ir sumažėjęs rankų miklumas. Skubus medicininis įvertinimas gali padėti nustatyti šias būkles, kol jos neišsivystė į rimtesnes komplikacijas.
Periferinė neuropatija: Kai jūsų nervai siunčia neteisingus signalus
Periferinė neuropatija atsiranda tada, kai pažeidus periferinę nervų sistemą sutrinka normalus ryšys tarp smegenų ir galūnių. Ši liga pažeidžia sensorinius, motorinius ir autonominius nervus, todėl atsiranda silpnumas, tirpimas ir skausmas, dažniausiai rankų ir kojų.
Periferine neuropatija sergantys žmonės dažnai pasakoja, kad dėl susilpnėjusios suėmimo jėgos ir jutiminio grįžtamojo ryšio netikėtai pameta daiktus. Smegenys gali negauti tikslios informacijos apie objekto svorį, tekstūrą ar padėtį, todėl netinkamai sureguliuoja suėmimą.
Be to, už raumenų kontrolę atsakingi motoriniai nervai gali perduoti klaidingus signalus, todėl pirštai gali staiga atsipalaiduoti.
Dažniausios priežastys yra diabetas, autoimuniniai sutrikimai, infekcijos, vitaminų trūkumas ir tam tikri vaistai. Ankstyvieji simptomai gali būti nepastebimi, o pacientai retkarčiais pasitaikiusį kritimą gali laikyti paprasčiausiu nerangumu.
Tačiau kai šis modelis tampa nuolatinis, būtina atlikti medicininę apžiūrą, nes laiku įsikišus galima užkirsti kelią progresavimui.
Vitamino B12 trūkumas ir rankos stiprumas
Tarp daugelio mitybos veiksnių, galinčių turėti įtakos nervų funkcijai, vitamino B12 trūkumas yra svarbi nepaaiškinamo raumenų silpnumo ir sumažėjusios suėmimo jėgos priežastis.
Šis būtinas vitaminas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant mielino apvalkalą, kuris saugo nervų skaidulas. Kai B12 kiekis kraujyje per mažas, apsauginis apvalkalas susilpnėja, todėl atsiranda nervų pažeidimų, kurie gali pasireikšti dilgčiojimu, nutirpimu ir sunkumais tvirtai sulaikant daiktus.
Medicininiai tyrimai rodo, kad asmenims, kuriems negydomas B12 trūkumas, gali pasireikšti progresuojantys neurologiniai simptomai, įskaitant polinkį netikėtai pamesti daiktus.
Ši būklė dažnai išsivysto palaipsniui, daugelis pacientų nepastebi ryšio tarp savo mitybos būklės ir prastėjančios motorinės funkcijos, kol trūkumas tampa sunkus.
Reguliarūs kraujo tyrimai gali padėti nustatyti šią gydomą būklę prieš atsirandant nuolatiniam nervų pažeidimui.
Ankstyvieji įspėjamieji išsėtinės sklerozės požymiai
Nors daugelis neurologinių susirgimų gali sukelti judėjimo sunkumų, išsėtinė sklerozė (MS) dažnai pasireiškia nepaaiškinamu daiktų kritimu, kuris yra vienas iš pirmųjų įspėjamųjų požymių. Išsėtinė sklerozė pažeidžia apsauginę nervų skaidulų dangą, todėl sutrinka ryšys tarp smegenų ir likusios kūno dalies.
Ankstyvieji išsėtinės sklerozės požymiai yra ne tik daiktų kritimas, bet ir galūnių tirpimas ar dilgčiojimas, nepaaiškinamas nuovargis, regėjimo problemos ir pusiausvyros sutrikimai. Ankstyvosiose ligos stadijose šie simptomai paprastai pasireiškia ir išnyksta, todėl diagnozuoti ligą yra sudėtinga. Daugelis pacientų pasakoja, kad rankų funkcijos sutrikimai pasireiškia likus keliems mėnesiams iki oficialios diagnozės nustatymo.
Visi, kuriems nuolat kyla problemų dėl rankų suėmimo jėgos ar nepaaiškinamo nerangumo, turėtų pasikonsultuoti su neurologu. Labai svarbu anksti nustatyti išsėtinės sklerozės ligą, nes šiuolaikinis gydymas, pradėtas nedelsiant, gali gerokai sulėtinti ligos progresavimą.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) tebėra pagrindinė diagnostikos priemonė.
Riešo kanalo sindromas ir objektų valdymas
Dėl riešo kanalo sindromo žmonės dažnai netikėtai pameta daiktus, o tai sukelia nusivylimą kasdienėje veikloje. Ši būklė atsiranda, kai suspaudžiamas arba sudirginamas vidurinis nervas, kuris eina riešo riešo kanalu, todėl atsiranda nykščio, rodomojo ir viduriniojo pirštų silpnumas.
Dėl susilpnėjusios suėmimo jėgos dažnai būna sunku išlaikyti daiktus, ypač smulkius, reikalaujančius smulkiosios motorikos kontrolės. Pacientai paprastai jaučia tirpimą, dilgčiojimą ir sumažėjusį vikrumą, kol daiktai pradedami mėtyti. Šie simptomai gali sustiprėti naktį arba atliekant pasikartojančius rankų judesius.
Labai svarbu anksti įsikišti, nes negydomas riešo kanalo sindromas gali sukelti nuolatinį nervų pažeidimą ir raumenų atrofiją.
Gydymo būdai – riešo įtvarai, priešuždegiminiai vaistai, kortikosteroidų injekcijos, o sunkiais atvejais – chirurginė riešo kanalo dekompresija.
Vaistų šalutinis poveikis, turintis įtakos koordinacijai
Daugelis receptinių vaistų gali pabloginti judesių koordinaciją ir dėl to netikėtai pamesti daiktus. Dažniausiai tai būna tam tikri antikonvulsantai, raminamieji, raumenis atpalaiduojantys vaistai ir kai kurie antipsichotikai, kurie gali sukelti rankų drebėjimą arba sumažinti vikrumą.
Centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai, pavyzdžiui, benzodiazepinai ir opioidiniai vaistai nuo skausmo, gali susilpninti propriocepciją – kūno padėties ir judesių pojūtį. Beta adrenoblokatoriai, skiriami širdies ligoms gydyti, kartais sukelia smulkų drebulį, kuris trikdo rankos stabilumą.
Kai kurie antihistamininiai ir anticholinerginių savybių turintys vaistai gali sukelti mieguistumą arba sutrumpinti reakcijos laiką, netiesiogiai veikdami rankų koordinaciją. Statinai, nors ir retai, kartais gali sukelti periferinę neuropatiją, paveikiančią pirštų galiukų jutimą.
Pacientai, patiriantys naujų koordinacijos sunkumų, prieš nutraukdami bet kokio paskirto vaisto vartojimą, turėtų pasikonsultuoti su savo sveikatos priežiūros specialistu, nes dozės koregavimas arba alternatyvus gydymas gali padėti išspręsti šiuos simptomus.
