Amerikos mokslininkai ir toliau atskleidžia nerimą keliančias sąsajas tarp pesticidų poveikio ir pasekmių žmonių sveikatai. Šios cheminės medžiagos į organizmą patenka vartojant maistą, įkvepiant ir liečiantis su oda, dažnai jų nepastebint. Tyrimai rodo, kad lėtinis cheminių medžiagų poveikis sukelia neurologinius pažeidimus, hormonų sutrikimus ir didina vėžio riziką. Vaikai yra ypač pažeidžiami dėl besivystančių organų ir elgsenos, dėl kurių padidėja poveikio lygis. Vis daugiau įrodymų kelia neatidėliotinų klausimų dėl galiojančių teisės aktų ir tikrosios įprastinės žemės ūkio veiklos kainos.
Tylioji epidemija: kaip pesticidai patenka į žmogaus organizmą
Nors plika akimi pesticidai nematomi, į žmogaus organizmą jie patenka įvairiais poveikio būdais.
Pesticidai patenka į organizmą, kai žmonės valgo vaisius ir daržoves su cheminių medžiagų likučiais arba geria užterštą vandenį. Kitas svarbus būdas yra įkvėpimas, nes pesticidų dalelės gali išlikti ore purškimo metu ir po jo, ypač žemės ūkio regionuose ar uždarose patalpose.
Per odą šios cheminės medžiagos patenka į odą, kai maišant, naudojant arba sąveikaujant su apdorotais paviršiais jos patenka ant odos. Šis būdas kelia ypatingą pavojų žemės ūkio darbuotojams ir sodininkams.
Be to, pesticidai gali patekti į namus per užterštą dirvožemį ant batų arba per vėdinimo sistemas.
Patekę į organizmą, šie junginiai gali kauptis audiniuose, ypač riebalinėse srityse, ir išlikti daugelį metų. Dėl kumuliacinio poveikio pesticidai kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai, nepaisant to, kad jų poveikis dažnai yra nepastebimas.
Neurologiniai pažeidimai: Pesticidai ir smegenų sveikata
Nors iš pradžių pesticidai buvo sukurti kovai su žemės ūkio kenkėjais, jų poveikis žmogaus neurologinėms sistemoms kelia susirūpinimą. Tyrimai rodo, kad fosfororganiniai ir chlororganiniai pesticidai gali sutrikdyti neurotransmiterių, ypač acetilcholinesterazės, kuri reguliuoja nervinius impulsus, funkciją.
Lėtinis poveikis yra susijęs su padidėjusia neurodegeneracinių ligų, įskaitant Parkinsono, Alzheimerio ir šoninės amiotrofinės sklerozės (ALS), rizika. Tyrimai rodo, kad pesticidų poveikis kritiniais vystymosi laikotarpiais gali lemti vaikų dėmesio sutrikimus, kognityvinių funkcijų susilpnėjimą ir elgesio problemas.
Žemės ūkio darbuotojams kyla didesnė rizika, nes epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad reguliariai pesticidų poveikį patiriantys asmenys dažniau serga depresija, nerimu ir atminties sutrikimais.
Be to, kai kurie pesticidai gali pereiti kraujo-smegenų barjerą, todėl tiesiogiai veikia centrinės nervų sistemos funkciją ir gali sukelti ilgalaikę žalą net ir mažesnėmis už mirtinas dozėmis.
Endokrininės sistemos sutrikimai: Cheminiai trukdžiai hormonų sistemoms
Daugelis pesticidų veikia kaip endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos (angl. endocrine-disrupting chemicals, EDCs), trikdančios hormonų gamybą, išsiskyrimą, pernešimą ir receptorių jungimąsi žmonėse ir laukinėje gamtoje.
Šios medžiagos gali imituoti natūralius hormonus, blokuoti hormonų receptorius arba keisti hormonų apykaitą.
Tyrimai rodo, kad pesticidų poveikis gali turėti įtakos reprodukcijos sutrikimams, įskaitant sumažėjusį vaisingumą, apsigimimus ir pakitusį lytinį vystymąsi.
Organiniai chloro pesticidai, tokie kaip DDT, ir naujesni junginiai, tokie kaip atrazinas, pasižymi estrogenus imituojančiomis savybėmis.
Be to, yra įrodymų, kad pesticidų sukelti endokrininės sistemos sutrikimai yra susiję su medžiagų apykaitos sutrikimais, įskaitant nutukimą ir diabetą.
Net ir labai mažos koncentracijos šios cheminės medžiagos gali sutrikdyti skydliaukės funkciją, paveikti energijos reguliavimą ir vystymąsi.
Poveikio laikas yra ypač svarbus, nes prenatalinis ir ankstyvosios vaikystės poveikis gali sukelti nuolatinius vystymosi sutrikimus, kurie gali pasireikšti tik suaugus.
Vėžio sąsajos: Pesticidų sąsajų su piktybiniais navikais tyrimai
Pastarųjų kelių dešimtmečių epidemiologiniai tyrimai atskleidė reikšmingas pesticidų poveikio ir įvairių formų vėžio sąsajas. Tyrimai rodo, kad žemės ūkio darbuotojams, kurie patiria didesnį pesticidų poveikį, būdingas didesnis ne Hodžkino limfomos, leukemijos, prostatos ir smegenų vėžio atvejų skaičius.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra kelis pesticidus, įskaitant glifosatą ir malationą, priskyrė „tikriausiai kancerogeniniams žmonėms”. Šios medžiagos gali inicijuoti vėžio vystymąsi dėl DNR pažeidimų, oksidacinio streso sukėlimo ir ląstelių proliferacijos skatinimo.
Nors tiesioginį priežastinį ryšį įrodyti įtikinamai vis dar sudėtinga dėl klaidinančių kintamųjų ir poveikio skirtumų, metaanalizės nuolat rodo statistiškai reikšmingas sąsajas tarp tam tikrų pesticidų ir konkrečių vėžio tipų.
Ypač daug įrodymų yra apie hematologinius piktybinius navikus, o kai kurie tyrimai rodo 2-3 kartus didesnę riziką tarp didelį pesticidų poveikį patiriančių gyventojų.
Pažeidžiamos populiacijos: Didesnė rizika vaikams ir nėščioms moterims
Vaikams ir nėščioms moterims kyla neproporcingai didelė pesticidų poveikio rizika dėl jų unikalių fiziologinių savybių ir raidos pažeidžiamumo. Tyrimai rodo, kad vaikai įsisavina didesnę pesticidų koncentraciją, palyginti su kūno svoriu, nei suaugusieji, o jų besivystantys organai ir nesubrendusios detoksikacijos sistemos mažiau apsaugo nuo toksinių medžiagų.
Nėštumo metu tam tikri pesticidai gali prasiskverbti pro placentos barjerą ir sutrikdyti gyvybiškai svarbius vaisiaus vystymosi procesus. Tyrimais nustatyta, kad prenatalinis pesticidų poveikis yra susijęs su neurologinio vystymosi problemomis, įskaitant kognityvinius sutrikimus, elgesio problemas ir padidėjusią tokių ligų kaip ADHD ir autizmo spektro sutrikimai riziką.
Vaikų elgesys „iš rankų į burną” ir artumas prie paviršių, ant kurių nusėda pesticidai, dar labiau padidina pesticidų poveikio riziką. Be to, pesticidų likučiai motinos piene gali turėti įtakos ir kūdikystėje, todėl gali atsirasti ilgalaikių pasekmių sveikatai kritiniu raidos laikotarpiu.
Nutraukti ciklą: Alternatyvos nuo cheminių medžiagų priklausomam žemės ūkiui
Įrodymai apie pesticidų daromą žalą pažeidžiamoms gyventojų grupėms rodo, kad būtina skubiai taikyti saugesnę žemės ūkio praktiką.
Mokslininkai nurodo kelias perspektyvias alternatyvas, galinčias sumažinti priklausomybę nuo cheminių medžiagų ir kartu išlaikyti žemės ūkio produktyvumą.
Integruota kenkėjų kontrolė (IPM) – tai biologinė kontrolė, buveinių tvarkymas ir atsparios augalų veislės, siekiant sumažinti pesticidų naudojimą.
Ekologinis ūkininkavimas remiasi natūraliomis trąšomis, sėjomaina ir naudingais vabzdžiais, kad būtų galima kontroliuoti kenkėjus nenaudojant sintetinių cheminių medžiagų.
Agroekologiniuose metoduose taikomi biologinės įvairovės principai, kad būtų sukurtos atsparios ūkininkavimo sistemos, natūraliai slopinančios kenkėjų populiacijas.
Tyrimai rodo, kad šios alternatyvos gali būti ekonomiškai gyvybingos.
Penkerių metų Ajovos valstijos universiteto tyrimas parodė, kad ekologinėse sistemose gaunamas panašus derlius ir didesnės pelno maržos nei įprastiniuose ūkiuose.
Be to, atsinaujinančios žemdirbystės metodai pagerino dirvožemio sveikatą ir sumažino išorinių cheminių medžiagų poreikį.
