Pastaraisiais metais intelekto tyrimai perėjo nuo vien tik IQ testo rezultatų vertinimo prie daug platesnio kognityvinio funkcionavimo supratimo. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad vienas iš esminių ir daugelio specialistų sutartinai įvardijamų žemesnio intelekto rodiklių yra nepakankamas gebėjimas keisti nuomonę gavus naujų įrodymų. Šis reiškinys, kognityvinėje psichologijoje vadinamas kognityviniu rigidiškumu, pasirodo, gali būti daug svarbesnis intelekto rodiklis nei kai kurie tradiciniai matai.

Kognityvinis rigidiškumas – smegenų lankstumas

Kognityvinis rigidiškumas – tai nepakankamas protinis lankstumas ir nenoras ar negebėjimas peržiūrėti savo įsitikinimus susidūrus su nauja informacija. Šis reiškinys pasireiškia stipriu prisirišimu prie turimų įsitikinimų, nepaisant to, kad atsiranda juos paneigiančių įrodymų.

Ilinojaus universiteto atlikto tyrimo duomenimis, žmonių gebėjimas keisti nuomonę, kai to reikalauja situacija, yra tiesiogiai susijęs su aukštesniais adaptacijos, problemų sprendimo ir analitinio mąstymo įgūdžiais – visi šie yra laikomi svarbiais intelekto aspektais.

„Protinis lankstumas reiškia gebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos, o tai yra vienas iš svarbiausių išlikimo ir sėkmės veiksnių šiuolaikiniame pasaulyje,” – teigiama tyrimo išvadose.

Dunning-Kruger efektas ir klaidinga savivertė

Negebėjimas keisti nuomonės dažnai susijęs su kitu kognityviniu fenomenu – Dunning-Kruger efektu. Tai reiškinys, kai žemo kompetencijos lygio asmenys pervertina savo gebėjimus, nes jiems trūksta pakankamai žinių ir įžvalgų, kad galėtų adekvačiai įvertinti savo nekompetenciją.

Įdomu tai, kad kognityvinio rigidiškumo ir Dunning-Kruger efekto sąsaja buvo atskleista Stanfordo universiteto atliktame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 7000 žmonių iš įvairių profesijų ir išsilavinimo lygių. Tyrime buvo nustatyta, kad žmonės, kurie labiausiai priešinasi nuomonės keitimui, dažnai buvo tie, kurie turėjo mažiausiai žinių konkrečioje srityje.

„Ironija ta, kad žmonėms, kurių žinios yra ribotos, gali būti sunkiausia pripažinti savo žinių ribotumą,” – pastebi tyrimo autoriai. „Tai užburtasis ratas – žinių trūkumas sukuria pasitikėjimą, kuris trukdo įgyti naujas žinias.”

Neurobiologinis pagrindas

Neuromokslų tyrimai atskleidžia, kad gebėjimas keisti nuomonę ir prisitaikyti prie naujos informacijos yra susijęs su konkrečiomis smegenų sritimis, ypač prefrontaline žieve, kuri atsakinga už vykdomąsias funkcijas, įskaitant sprendimų priėmimą ir planavimą.

Funkcinės magnetinio rezonanso tomografijos (fMRT) tyrimai parodė, kad lankstesnio mąstymo žmonių smegenys demonstruoja didesnį aktyvumą ir junglumą tarp prefrontalinės žievės ir kitų smegenų regionų. Tai reiškia, kad skirtingos smegenų dalys efektyviau bendradarbiauja, apdorodamos naują informaciją ir integruodamos ją į esamą žinių sistemą.

Tuo tarpu rigidiško mąstymo žmonių smegenys linkusios rodyti mažesnį junglumą ir labiau izoliuotą informacijos apdorojimą, o tai apsunkina naujų koncepcijų priėmimą ir įsitikinimų keitimą.

Socialinės aplinkos įtaka

Socialiniai ir aplinkos veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį protinio lankstumo vystymesi. Vaikystės ir paauglystės patirtys, kuriose skatinamas smalsumas, kritinis mąstymas ir diskusijos, gali reikšmingai pagerinti asmens gebėjimą keisti nuomonę gavus naujų įrodymų.

Priešingai, aplinkoje, kurioje pabrėžiamas autoritetas ir dogmatiškas mąstymas, vaikai gali išvystyti didesnį kognityvinį rigidiškumą. Tyrimas, atliktas su daugiau nei 3000 vaikų, sekant jų raidą nuo vaikystės iki suaugusiojo amžiaus, nustatė, kad aplinkos lankstumas ir skatinimas kvestionuoti buvo vieni iš svarbiausių veiksnių, prognozuojančių vėlesnį intelektinį lankstumą.

„Vaikai, kurie augo aplinkoje, kur buvo skatinami klausti ‘kodėl’ ir ieškoti atsakymų, vėliau gyvenime demonstravo geresnį gebėjimą keisti savo nuomonę, remiantis naujais įrodymais,” – teigiama tyrimo išvadose.

Kognityvinio rigidiškumo pasireiškimas kasdieniame gyvenime

Kognityvinis rigidiškumas nepasireiškia tik abstrakčiose akademinėse diskusijose. Jis gali turėti konkrečių ir pastebimų pasekmių kasdieniame gyvenime:

1. Politinėse diskusijose: Negebėjimas apsvarstyti priešingų politinių argumentų, net kai jie pagrįsti faktais.
2. Darbo aplinkoje: Pasipriešinimas naujoms idėjoms ar metodams, net kai jie akivaizdžiai efektyvesni.
3. Technologinėje adaptacijoje: Nenoras priimti naujas technologijas ar prisitaikyti prie technologinių pokyčių.
4. Asmeniniuose santykiuose: Negebėjimas pripažinti savo klaidų ar pamatyti situacijos iš kito žmogaus perspektyvos.

Ar galima ugdyti protinį lankstumą?

Gera žinia ta, kad kognityvinis lankstumas gali būti ugdomas ir plėtojamas, net suaugusiame amžiuje. Neuromokslai patvirtina smegenų plastiškumą – gebėjimą formuoti naujas neuronų jungtis ir keistis visą gyvenimą.

Štai keletas strategijų, padedančių ugdyti protinį lankstumą:

• Aktyvus naujų požiūrių siekimas: Sąmoningai ieškokite informacijos, kuri prieštarauja jūsų esamiems įsitikinimams.
• Pažinkite savo kognityvinius iškraipymus: Suvokite patvirtinimo šališkumą (tendenciją ieškoti informacijos, patvirtinančios jūsų nuomonę) ir kitus kognityvinius iškraipymus.
• Praktikuokite meta-kognityvines strategijas: Mąstykite apie savo mąstymą, analizuokite savo sprendimus ir išmokite atpažinti situacijas, kai jūsų nuomonė formavosi su ribota informacija.
• Mokykitės kitų kultūrų ir perspektyvų: Tyrimai rodo, kad tarpkultūrinės patirtys gali padidinti kognityvinį lankstumą.

Išvados

Gebėjimas keisti nuomonę gavus naujų įrodymų nėra silpnumo ar neapsisprendimo ženklas, kaip kartais klaidingai manoma. Priešingai, tai yra pagrindinis aukštesnio intelekto rodiklis, atspindintis smegenų lankstumą, savirefleksiją ir adaptacinį mąstymą.

Protinis lankstumas leidžia žmonėms ne tik efektyviau mokytis ir prisitaikyti prie sudėtingos, nuolat besikeičiančios aplinkos, bet ir priimti geresnius sprendimus, remiantis visa turima informacija, o ne tik ta, kuri patvirtina jau turimus įsitikinimus.

Taigi, kitą kartą, kai pajusite pasipriešinimą keisti savo nuomonę, nepaisant įtikinančių įrodymų, sustokite ir pagalvokite – galbūt šis pasipriešinimas yra ne jūsų įsitikinimų stiprumo, o kognityvinio rigidiškumo požymis, kurį verta įveikti.