Italų ilgaamžiškumą lemia penkios pagrindinės kasdienės praktikos. Po pietų atliekamas riposo mažina kortizolio kiekį ir širdies bei kraujagyslių sistemos apkrovą. Į šeimą orientuotas valgymas skatina sąmoningą valgymą ir socialinį ryšį. Vakarinė passeggiata sujungia lengvą mankštą ir bendruomenės dalyvavimą. Daugelio kartų namų ūkiai užtikrina natūralias paramos sistemas ir sveikatos stebėseną. Sąvoka „essere utile” (būti naudingam) padeda išlaikyti tikslingą indėlį senatvėje. Šie ramūs ritualai padeda kovoti su stresu, stiprina socialinius ryšius ir gerina fizinę bei kognityvinę sveikatą senėjimo proceso metu.
Riposo: kaip Italijos kasdienė pauzė mažina lėtinį stresą
Nors daugelyje pasaulio kultūrų egzistuoja tam tikra pietų poilsio forma, Italijos riposo išsiskiria kaip ritualinė pauzė, kuri gali lemti įspūdingą šios šalies ilgaamžiškumo statistiką.
Tyrimai rodo, kad ši kasdienė 2-3 valandų pertrauka, paprastai trunkanti nuo 13 iki 16 valandos, labai sumažina kortizolio kiekį ir širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Kitaip nei kitose pramoninėse šalyse įprastos skubotos pietų pertraukos, riposo skatina italus grįžti namo, suvalgyti didžiausią maistą ir atsipalaiduoti, o ne tik perkelti darbą į kitą vietą.
Neurologiniai tyrimai rodo, kad ši struktūruota prastova skatina parasimpatinės nervų sistemos suaktyvėjimą, neutralizuoja lėtines streso reakcijas, greitinančias ląstelių senėjimą.
Daugelio kartų riposo metodas, apimantis šeimyninį maitinimą ir trumpą snaudimą, dar labiau stiprina socialinius ryšius– pripažintą ilgaamžiškumo veiksnį. Ši praktika yra kultūrinis prisitaikymas, kuris veiksmingai suderina produktyvumą ir fiziologinį atsistatymą.
Į šeimą orientuotas maitinimas: Šeimos maitinimo tradicijos: ryšys per kulinarines tradicijas
Nepaisant italų visuomenės modernizacijos, šeimyninis valgymas tebėra jų gyvenimo būdo, skatinančio ilgaamžiškumą, kertinis akmuo. 87 % italų šeimų vis dar renkasi vakarieniauti bent penkis kartus per savaitę.
Šie bendri pietūs atlieka ne tik mitybos, bet ir kitas sveikatos funkcijas. Reguliarus valgymas šeimoje sumažina kortizolio kiekį maždaug 38 proc., palyginti su valgymu vienam, ir skatina sąmoningą valgymą, kuris apsaugo nuo persivalgymo.
Daugelio kartų dalyvavimas užtikrina tradicinių Viduržemio jūros regiono maisto gaminimo metodų perdavimą, kurie akcentuoja daržovių patiekalus, saikingą baltymų vartojimą ir minimalų itin perdirbtų ingredientų kiekį.
Florencijos universiteto mokslininkai užfiksavo, kad šie socialinio maitinimosi įpročiai koreliuoja su pailgėjusiu telomerų ilgiu– pagrindiniu ląstelių senėjimo biomarkeriu.
Mitybos kokybės ir nuoseklių socialinių ryšių derinys sukuria sinerginį poveikį, kurį epidemiologai dabar pripažįsta kaip svarbų veiksnį, lemiantį išskirtinę Italijos gyvenimo trukmę.
Vakarinė Passeggiata: socialinis pasivaikščiojimas kaip vaistas
Vakaro pasivaikščiojimas (passeggiata) išsiskiria iš ilgaamžių Italijos sveikatingumo tradicijų, nes puikiai derina fizinį aktyvumą, socialinį aktyvumą ir streso mažinimą. Šis ritualas – neskubrus pasivaikščiojimas miesto aikštėmis ir gatvėmis po vakarienės – vyksta kasdien visose Italijos bendruomenėse, nepriklausomai nuo oro sąlygų ar metų laiko.
Tyrimai rodo, kad šie pasivaikščiojimai labai naudingi sveikatai. Saikingas fizinis aktyvumas palengvina virškinimą, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą ir padeda palaikyti vyresnio amžiaus žmonių judrumą.
Ne mažiau svarbus ir socialinis komponentas – reguliarus bendravimas su kaimynais ir draugais susijęs su mažesniu depresijos ir kognityvinių funkcijų silpnėjimo lygiu.
Tai, kad passeggiata vyksta po vakarinio valgymo, padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, o neskubus tempas skatina sąmoningumą ir mažina kortizolio gamybą.
Šis švelnios mankštos, ryšių su bendruomene ir streso valdymo derinys yra holistinis požiūris į ilgaamžiškumą, kurį ir toliau patvirtina šiuolaikinis sveikatos mokslas.
Gyvenimas iš kartos į kartą: Daugiavaikių šeimų nauda sveikatai
Itališkas požiūris į šeimos struktūrą siūlo dar vieną galingą ilgaamžiškumo paslaptį, ne tik socialinį dalyvavimą vakariniuose pasivaikščiojimuose.
Daugelio kartų namų ūkiai, kuriuose kartu gyvena seneliai, tėvai ir vaikai, sukuria natūralias paramos sistemas, kurias moksliniai tyrimai sieja su geresniais vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos rezultatais.
Tyrimai rodo, kad tokiose šeimose gyvenantys vyresnio amžiaus italai patiria mažiau depresijos, streso ir kognityvinių funkcijų silpnėjimo, palyginti su jų bendraamžiais, gyvenančiais atskirai.
Kasdienis kartų bendravimas suteikia pagyvenusiems žmonėms prasmę – jie ruošia tradicinius valgius, dalijasi kultūrinėmis žiniomis ir padeda prižiūrėti vaikus.
Šis abipusės priežiūros modelis naudingas visiems namų ūkio nariams: vaikai ugdosi empatiją, tėvai gauna praktinę paramą, o senjorai per įvairius socialinius mainus išlaiko pažinimo stimuliaciją.
Tokia gyvenamoji aplinka taip pat suteikia galimybę diskretiškai stebėti sveikatos būklę, kai galima pastebėti nežymius senjorų būklės pokyčius ir nedelsiant į juos reaguoti.
Tikslas per indėlį: „Essere Utile” koncepcija Italijoje
Itališkoje ilgaamžiškumo formulėje svarbiausia yra sąvoka „essere utile”, kuri išvertus reiškia „būti naudingam” arba išlaikyti tikslingą indėlį visą gyvenimą.
Moksliniais tyrimais nuolat įrodinėjama, kad nuolatinį tikslą turintys asmenys pasižymi geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis ir mažesniu mirtingumu. Italų bendruomenėse pagyvenę žmonės įsitraukia į kasdienę veiklą – prižiūri sodus, ruošia maistą ar prižiūri vaikus, o ne atlieka pasyvius vaidmenis.
Toks nuolatinis įsitraukimas suteikia pažintinę stimuliaciją, fizinį aktyvumą ir svarbų socialinį ryšį.
Sardinijos mėlynojoje zonoje atlikti tyrimai atskleidė, kad vyresnio amžiaus suaugusieji, kurie turi nuolatinių pareigų, 60 % rečiau serga depresija, palyginti su tais, kurie neturi kasdienio tikslo. Šių pareigų dėka gaunamas patvirtinimas stiprina savivertę ir sukuria teigiamą ciklą, kuris palaiko tiek psichologinę, tiek fiziologinę sveikatą vyresniame amžiuje.
