Neišplautose pagalvėse veisiasi dulkių erkutės, bakterijos ir grybeliai, kurie minta negyvomis odos ląstelėmis ir sebumu. Ant nešvarių pagalvių dauginasi Staphylococcus aureus, Aspergillus rūšys ir Demodex erkutės, kurios išskiria alergenus ir proteolitinius fermentus, pažeidžiančius odos barjerą. Ši mikrobų ekosistema sukelia uždegimines reakcijas, pasireiškiančias asimetriškais bėrimais, pūlinukais arba kontaktiniu dermatitu, kuris rytais būna stipresnis. Reguliarus pagalvių užvalkalų skalbimas kas savaitę ir pagalvių skalbimas kas 3-6 mėnesius veiksmingai sušvelnina šias dermatologines problemas. Tinkami patalynės higienos protokolai gali iš esmės pakeisti odos sveikatą.
Kas iš tikrųjų gyvena jūsų neplautoje pagalvėje?
Daugelis žmonių kas savaitę kruopščiai skalbia patalynę, tačiau pagalvėms dažnai skiriama kur kas mažiau dėmesio. Toks aplaidumas sukuria idealią terpę daugybei mikroorganizmų veistis.
Neplautose pagalvėse dažniausiai veisiasi dulkių erkutės, kurios minta negyvomis odos ląstelėmis, išsiskiriančiomis miego metu. Šie mikroskopiniai voragyviai gamina alergizuojančias atliekas, kurios gali sukelti kvėpavimo takų problemas ir odos sudirginimą.
Be to, pagalvėse kaupiasi bakterijos, įskaitant auksinį stafilokoką (Staphylococcus aureus), kuris gali sukelti folikulitą ir kitas odos infekcijas. Grybelių rūšys, ypač Aspergillus, lengvai apsigyvena šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, kurią sukuria prakaitas ir kvėpavimo takų drėgmė.
Aliejaus ir kosmetikos likučiai dar labiau apsunkina problemą, nes suteikia papildomų maistinių medžiagų mikrobams augti. Šis sudėtingas mikrobiomas miego metu patenka tiesiai į veido odą ir gali sukelti uždegimines odos reakcijas.
Mokslo žinios apie pagalvės sukeliamą odos sudirginimą
Kai miego metu neplautos pagalvės liečiasi su veido oda, jos sukelia puikią uždegimą sukeliančių veiksnių audrą dėl daugelio patofiziologinių mechanizmų.
Ant pagalvių užvalkalų kaupiasi negyvos odos ląstelės, sebumas ir aplinkos alergenai, suteikiantys maistinių medžiagų Demodex erkutėms ir tokiems mikroorganizmams kaip Staphylococcus epidermidis ir Malassezia grybeliams.
Šie organizmai gamina metabolitus ir proteolitinius fermentus, kurie sutrikdo odos apsauginio barjero funkciją. Dėl transepiderminio vandens netekimo suaktyvėja uždegiminės citokinų, ypač IL-1α, IL-6 ir TNF-α, kaskados.
Be to, dulkių erkių alergenai (Der p1 ir Der f1) jautriems asmenims sukelia IgE medijuotas padidėjusio jautrumo reakcijas.
Bendra mechaninė trintis į pažeistą odą dar labiau sustiprina uždegimą.
Šis daugiafaktorinis procesas kliniškai pasireiškia periorbitiniu dermatitu, akneiforminiais išbėrimais arba kontaktiniu dermatitu, t. y. būsenomis, kurios bendrai vadinamos „pagalvių sukeltomis dermatozėmis”.
Požymiai, kad jūsų pagalvė sukelia veido bėrimus
Norint nustatyti pagalvės sukeltas dermatozes, reikia atidžiai stebėti keletą būdingų klinikinių požymių. Būdingi požymiai yra asimetriškas bėrimų pasiskirstymas, vyraujant veido pusės, ant kurios paprastai miegama, pažeidimui.
Ryte sustiprėję simptomai, kurie per dieną pagerėja, leidžia manyti, kad jie yra pagalvės etiologijos. Pacientams gali pasireikšti folikulitas, kontaktinis dermatitas arba akneiforminiai išbėrimai ant skruostų, žandikaulių ir smilkinių.
Ypač daug rodo mažos, susitelkusios papulės ar pustulės kartu su niežuliu ir eritema. Pagalvės mikrobų grybeliniai elementai dažnai pasireiškia žvynuotais, apskritimo formos pažeidimais.
Laiko koreliacija tarp simptomų atsiradimo ir pagalvės naudojimo trukmės suteikia diagnostinio aiškumo. Patvirtinimą galima gauti atlikus dviejų savaičių trukmės kasdienį pagalvės užvalkalo keitimo bandymą, kai užfiksuotas simptomų pagerėjimas aiškiai patvirtina, kad pagrindinė patologija yra pagalvės sukeltas dermatitas.
Tinkami pagalvių valymo protokolai odai apsaugoti
Įrodymais pagrįstų pagalvių higienos protokolų nustatymas yra pagrindinė prevencinė priemonė, apsauganti odą nuo odos apraiškų, susijusių su mikrobų kolonizacija.
Pagalvių užvalkalai turėtų būti skalbiami bent kartą per savaitę, naudojant karštą vandenį (60 °C), kad būtų veiksmingai pašalintos dulkių erkutės, bakterijos ir grybelių sporos. Hipoalerginės skalbimo priemonės be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių yra optimalios jautriai odai.
Pačią pagalvę pagal gamintojo nurodymus reikia skalbti kas 3-6 mėnesius. Daugumą sintetinių pagalvių galima skalbti skalbimo mašinoje, o natūralaus pluošto pagalvėms gali prireikti profesionalaus valymo.
Tarp skalbimų 2-3 valandas veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, UV spinduliuotė suteikia natūralių antimikrobinių savybių.
Be to, naudojant pagalvių apsaugas sukuriamas barjeras, apsaugantis nuo alergenų kaupimosi. Šiuos vandeniui atsparius, orui pralaidžius užvalkalus reikėtų skalbti kas mėnesį, kartu užtikrinant nuolatinę apsaugą nuo sebumo, prakaito ir mikrobų įsiskverbimo.
Kaip dažnai iš tikrųjų turėtumėte skalbti patalynę?
Norint išvengti mikrobų dauginimosi ir odos komplikacijų, reikia sistemingai rūpintis ne tik pagalvių priežiūra, bet ir visapusiška patalynės higiena.
Optimalus skalbimo dažnumas priklauso nuo patalynės sudedamųjų dalių: pagalvių užvalkalus reikia skalbti kas savaitę, o pačias pagalves – kas 3-6 mėnesius, priklausomai nuo medžiagos sudėties ir gamintojo specifikacijų.
Patalynę ir antklodžių užvalkalus reikėtų skalbti kas 7-10 dienų, kad ant jų nesikauptų negyvos odos ląstelės, sebumas ir aplinkos dalelės.
Čiužinių apsaugas reikia valyti kas mėnesį, o patį čiužinį kas pusmetį išsiurbti dulkių siurbliu ir apdoroti dėmėmis.
Asmenys, sergantys dermatologinėmis ligomis, pernelyg gausiai prakaituojantys arba turintys susilpnėjusį imunitetą, turėtų atitinkamai dažniau atlikti šiuos veiksmus.
Ne mažiau svarbūs ir temperatūros parametrai – karštas vanduo (ne mažiau kaip 60 °C) veiksmingai naikina dulkių erkutes ir daugumą ligų sukėlėjų, tačiau reikia atsižvelgti į audinių priežiūros instrukcijas, kad būtų išvengta patalynės medžiagų struktūros irimo.
Alternatyvios užvalkalų medžiagos jautriai odai
Asmenims, turintiems jautrią odą, tinkamų užvalkalų medžiagų pasirinkimas tampa lemiamu veiksniu siekiant išvengti alerginių reakcijų ir kontaktinio dermatito, susijusio su įprastine tekstile.
Dermatologai dažnai rekomenduoja 100 % organinę medvilnę, bambuką, šilką ir Tencel (liocelį) kaip tinkamas alternatyvas. Ekologiška medvilnė yra pralaidi orui, joje nėra cheminių dirgiklių, naudojamų apdorojant įprastą medvilnę.
Bambuko audinys pasižymi natūraliomis antimikrobinėmis savybėmis, mažinančiomis bakterijų kaupimąsi, susijusį su odos uždegimais. Šilko užvalkaluose yra natūralių baltymų ir aminorūgščių, mažinančių trintį su veido oda, o jų lygus paviršius mažina spaudimo sukeliamas raukšles.
Esant stipriam jautrumui, medicininės klasės audiniai su sidabru prisotintais siūlais pasižymi antibakteriniu poveikiu. Šie specializuoti audiniai tarp skalbimo ciklų išlaiko mažesnį mikrobų skaičių, veiksmingai sumažindami sąlytį su potencialiais alergenais ir dirgikliais, kurie sunkina dermatologines ligas.
