Nepaisant išsamių mokymų, 43 proc. gydytojų su pacientais reguliariai dalijasi mediciniškai netiksliais įsitikinimais. Tai gali būti įvairūs įsitikinimai – nuo „peršalimą pamaitinti, karščiavimą numalšinti badu” iki pasenusių lovos režimo rekomendacijų, kurios iš tikrųjų gali pabloginti sveikimą.
Taip pat susidursite su 5-8 proc. gydytojų teikiama klaidinga informacija apie vakcinas ir supaprastintais svorio metimo patarimais, kuriuose ignoruojami hormoniniai medžiagų apykaitos veiksniai. Kad apsisaugotumėte, patikrinkite gydytojų patarimus pagal galiojančias CDC rekomendacijas arba recenzuojamus mokslinius tyrimus. Pasenusių medicininių mitų laikymosi pasekmės gali būti rimtos.
„Pamaitinkite peršalimą, numalšinkite karščiavimą”: Atgyvenusių gydymo patarimų perimamumas
Nepaisant to, kad senas posakis „peršalimą pamaitinti, karščiavimą numalšinti” buvo kartojamas iš kartos į kartą, šiuolaikinė medicina neturi jokio mokslinio pagrindo. Moksliniais tyrimais nuolat įrodinėjama, kad tinkama mityba palaiko imuninės sistemos funkciją nepriklausomai nuo ligos tipo.
Kai sergate bet kuria liga, jūsų organizmui iš tikrųjų reikia daugiau kalorijų ir maistinių medžiagų imuniniam atsakui palaikyti. Maisto ribojimas karščiavimo metu gali pabloginti sveikimą, nes išeikvojamos energijos atsargos, reikalingos kovai su infekcija. Tyrimai rodo, kad tinkama hidratacija ir mityba susijusi su trumpesne ligos trukme ir mažesniu simptomų sunkumu.
Nerimą kelia tai, kad 2019 m. apklausoje 23 % pirminės sveikatos priežiūros gydytojų vis dar rekomenduoja karščiuojantiems pacientams riboti maistą. Tai įtvirtina žalingą praktiką, kuri gali lemti dehidrataciją ir uždelstą sveikimą. Dabartinėse klinikinėse rekomendacijose pabrėžiama, kad tiek peršalimo, tiek karščiavimo atveju būtina užtikrinti nuoseklią mitybą ir hidrataciją.
Mitas apie aštuonias stiklines: kaip hidratacijos rekomendacijose ignoruojami moksliniai įrodymai
Medicinos praktikoje plačiai paplitusi rekomendacija kasdien išgerti aštuonias 236 mililitrų stiklines vandens yra vienas iš labiausiai išsilaikiusių, tačiau nepagrįstų medicinos teiginių.
Nacionalinės mokslų akademijos tyrimai rodo, kad ši „8×8 taisyklė” neturi jokio mokslinio pagrindo. Jūsų organizmo hidratacijos poreikiai priklauso nuo aktyvumo lygio, klimato, sveikatos būklės ir mitybos. Tyrimai rodo, kad daugelis maisto produktų labai prisideda prie kasdien suvartojamo vandens kiekio, o vaisiuose ir daržovėse yra 80-95 % vandens pagal svorį.
2007 m. Amerikos fiziologijos žurnale (American Journal of Physiology) atliktoje analizėje nerasta jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad didesnis vandens suvartojimas gerina odos tonusą, detoksikuoja organus, mažina apetitą ar apsaugo gerai hidratuotus asmenis nuo galvos skausmo. Medicinos rekomendacijose turėtų būti laikomasi įrodymais pagrįstos praktikos principo, o ne įtvirtinamos patogios, bet nepagrįstos gairės.
„Visiškas poilsis lovoje” ir kiti žalingi sveikimo protokolai
Nors kadaise buvo manoma, kad ilgesnis poilsis lovoje yra būtinas sveikstant po įvairių susirgimų, šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad šis metodas dažnai atneša daugiau žalos nei naudos. Tyrimai rodo, kad dėl ilgalaikio nejudrumo raumenys nyksta 1-3 % per dieną, o kaulų tankis mažėja iki 1 % per savaitę.
Gydytojas vis dar gali rekomenduoti „visišką poilsį” po traumų ar operacijų, nepaisant įrodymų, patvirtinančių ankstyvą mobilizaciją. Pavyzdžiui, pacientai, pradėję judėti per 24 valandas po širdies operacijų, atsigauna 63 % greičiau ir patiria 46 % mažiau komplikacijų. Panašiai ankstyvas judėjimas po ortopedinių procedūrų sumažina giliųjų venų trombozės riziką daugiau kaip 70 %.
Jei paskirtas lovos režimas, teiraukitės apie įrodymais pagrįstas alternatyvas, tokias kaip modifikuota veikla ar fizioterapija. Dabartiniai tyrimai rodo, kad strateginis, laipsniškas judėjimas pagreitina gijimą, nes pagerėja kraujotaka ir sumažėja uždegimas.
Vakcinų dezinformacija medicinos įstaigose: Kai gydytojai skleidžia baimę
Nors dauguma gydytojų pritaria įrodymais pagrįstiems skiepijimo protokolams, tačiau 5-8 proc. gydytojų ir toliau skleidžia dezinformaciją apie skiepus, prieštaraujančią moksliniam sutarimui. Šie gydytojai klaidingai sieja vakcinas su autizmu, autoimuniniais sutrikimais ir nevaisingumu, nors yra daugybė įrodymų, paneigiančių šiuos teiginius.
Dažniausiai su šia dezinformacija susidursite tam tikruose gydytojų kabinetuose: funkcinės medicinos (18 %), natūropatijos (35 %) ir kai kurių pediatrų kabinetuose (4 %). Tyrimai rodo, kad skiepų baimę skleidžiantys gydytojai paprastai remiasi asmeniniais anekdotais, o ne recenzuojamais tyrimais, dažnai cituoja atšauktus mokslinius tyrimus.
Kai gydytojas pateikia prieš skiepus nukreiptus teiginius, patikrinkite jo informaciją, remdamiesi CDC, PSO ar medicinos žurnalų šaltiniais. Praneškite apie klaidingą informaciją gydytojų taryboms, nes klaidingos informacijos apie skiepus skleidimas pažeidžia profesinius standartus ir kelia pavojų visuomenės sveikatai.
Klaidingas metabolizmo supratimas: Svorio metimo mitai klinikinėje praktikoje
Kodėl daugelis gydytojų vis dar rekomenduoja pasenusius svorio metimo metodus? Nepaisant medžiagų apykaitos mokslo pažangos, daugelis gydytojų ir toliau pataria pacientams remdamiesi supaprastintu modeliu „kalorijos į organizmą, kalorijos iš organizmo”, neatsižvelgdami į hormonų įtaką svorio reguliavimui. Tyrimai rodo, kad atsparumas insulinui, kortizolio reguliacijos sutrikimai ir skydliaukės veikla daro didelę įtaką medžiagų apykaitai ir riebalų kaupimuisi.
Dažnai išgirsite, kad gydytojai rekomenduoja drastiškai sumažinti kalorijų kiekį, o tai, kaip rodo tyrimai, sukelia medžiagų apykaitos prisitaikymą – organizmas taupo energiją, todėl toliau mažinti svorį tampa sunku. Taip pat vis dar gajus mitas, kad vien fiziniai pratimai padeda numesti daug svorio, nors įrodymai rodo, kad mitybos sudėtis turi didesnę įtaką nei kalorijų skaičiavimas.
Medicininis išsilavinimas paprastai apima minimalų mitybos mokymą, todėl daugelis gydytojų remiasi pasenusia informacija. Ieškodami patarimų, kaip kontroliuoti svorį, kreipkitės į gydytojus, kurie remiasi naujausiais medžiagų apykaitos tyrimais, o ne į tuos, kurie propaguoja nepasitvirtinusius kalorijų ribojimo modelius.
Nocebo efektas: kaip gydytojų įspėjimai gali pakenkti
Nocebo efektas veikia kaip tylusis medicinos sabotažas, pasireiškiantis tada, kai neigiami lūkesčiai sukelia realius fizinius simptomus arba pablogina rezultatus. Tyrimai rodo, kad klinikinių tyrimų metu net 26 % pacientų patiria nepageidaujamą placebo poveikį, o tai rodo vien tik įtaigos galią.
Kai gydytojas pabrėžia galimą šalutinį poveikį tokiais teiginiais kaip „gali skaudėti” arba „daugelis pacientų netoleruoja šio vaisto”, jis gali netyčia sukelti fiziologines reakcijas. 2012 m. žurnale „Science Translational Medicine” atliktame tyrime nustatyta, kad pacientai, įspėti apie skausmą, jautė daug didesnį diskomfortą nei tie, kuriems buvo suteikta neutrali informacija.
Esate pažeidžiami nocebo reakcijos keliais būdais: dėl ankstesnės neigiamos patirties, nerimo sukeltų fiziologinių pokyčių ir padidėjusio dėmesio kūno pojūčiams. Gydytojai turėtų subalansuoti informuotą sutikimą su pozityviu įrėminimu, kad ši nenumatyta žala būtų kuo mažesnė.
