Ar kada nors atsistoję pajutote, kad svaigsta galva? Jūs ne vienas.
Tai, kas gali atrodyti nekenksmingas trumpalaikis pojūtis, iš tikrųjų gali reikšti būklę, kurią gydytojai vadina ortostatine hipotenzija. Jūsų kraujospūdis gali staiga sumažėti ir sukelti nerimą keliančius simptomus, dėl kurių jaučiatės nestabili.
Nors tai skamba rimtai, supratimas, kas vyksta, gali būti pirmas žingsnis siekiant palengvėjimo. Smalsu, kas gali sukelti šiuos netikėtus galvos svaigimo priepuolius?
Kas yra ortostatinė hipotenzija?
Nors tai gali skambėti sudėtingai, ortostatinė hipotenzija yra dažna būklė, kuri pasireiškia, kai atsistojus staiga sumažėja kraujospūdis. Kai taip atsitinka, trumpam pajuntate galvos svaigimą arba apsvaigimą, nes jūsų kūnas stengiasi prisitaikyti prie pasikeitusios padėties.
Širdies ir kraujagyslių sistema paprastai dirba greitai, kad pumpuodama kraują į smegenis, kai atsistojate, tačiau esant ortostatinei hipotenzijai šis procesas laikinai sutrinka. Dėl to galite jaustis nestabiliai ir trumpam prarasti pusiausvyrą ar net apalpti. Simptomai paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki minutės, tačiau jie gali kelti nerimą ir trikdyti kasdienę veiklą.
Šią būklę gali sukelti keletas veiksnių, įskaitant dehidrataciją, šalutinį vaistų poveikį ir pagrindines sveikatos problemas.
Dažniausi simptomai ir įspėjamieji ženklai
Ortostatinės hipotenzijos simptomų atpažinimas gali padėti suprasti ir veiksmingai valdyti šią būklę. Kai atsistojate, galite pajusti kelis būdingus įspėjamuosius požymius, rodančius šį kraujotakos sutrikimą:
- staigus galvos svaigimas arba svaigulys, dėl kurio jaučiatės netvirtai.
- trumpalaikiai neryškaus matymo ar dėmių matymo epizodai
- silpnumo pojūtis arba jausmas, kad galite apalpti
Šie simptomai paprastai pasireiškia per kelias sekundes pakeitus padėtį, ypač pereinant iš sėdimos ar gulimos padėties į stovimą. Pastebėsite, kad jūsų kūnas stengiasi palaikyti kraujospūdį, todėl gali trumpam sumažėti kraujo tekėjimas į smegenis. Dėl to gali svaigti galva ir sutrikti pusiausvyra, todėl galite griebtis ko nors šalia esančio, kad palaikytumėte pusiausvyrą. Nors šie epizodai paprastai būna trumpi, jie gali kelti nerimą ir būti pavojingi, jei nesate pasiruošę.
Medicininės kraujospūdžio kritimo priežastys
Kodėl kai kuriems žmonėms kraujospūdis krenta dažniau nei kitiems? Medicininės būklės, pavyzdžiui, autonominės disfunkcijos sutrikimai, gali turėti didelę įtaką kraujospūdžio reguliavimui. Tokios būklės kaip diabetas, Parkinsono liga ir tam tikri neurologiniai sutrikimai gali sutrikdyti organizmo gebėjimą išlaikyti stabilų kraujospūdį keičiant padėtį.
Šalutinis vaistų poveikis taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Diuretikai, beta adrenoblokatoriai, antidepresantai ir vaistai, skirti erekcijos sutrikimams gydyti, gali sukelti staigų kraujospūdžio sumažėjimą. Jūsų amžius ir bendra sveikatos būklė prisideda prie šio sumažėjimo, o vyresnio amžiaus suaugusieji yra jautresni.
Dehidratacija, ilgalaikis poilsis lovoje ir širdies problemos gali dar labiau padidinti kraujospūdžio nestabilumą. Suprasdami šias pagrindines medicinines priežastis, galėsite bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais, kad suvaldytumėte ir išvengtumėte netikėto galvos svaigimo.
Rizikos veiksniai, didinantys jūsų pažeidžiamumą
Kadangi tam tikri veiksniai gali padidinti kraujospūdžio kritimo riziką, labai svarbu suprasti šiuos pažeidžiamus veiksnius. Tikimybė susirgti ortostatine hipotenzija padidėja esant tam tikroms sveikatos ir gyvenimo būdo sąlygoms.
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra šie:
- vyresnis nei 50 metų amžius, kai kraujagyslių elastingumas natūraliai mažėja.
- Lėtiniai susirgimai, tokie kaip diabetas ar širdies ligos
- Reguliarus vaistų, turinčių įtakos kraujospūdžio reguliavimui, vartojimas
Dehidratacija, ilgalaikis poilsis lovoje ir per didelis alkoholio kiekis gali dar labiau pakenkti jūsų organizmo gebėjimui palaikyti stabilų kraujospūdį. Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos, autonominės nervų sistemos sutrikimai ir dideli svorio pokyčiai taip pat prisideda prie jūsų jautrumo. Stebėdami šiuos veiksnius ir aptardami juos su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, galite aktyviai reguliuoti kraujospūdį ir sumažinti netikėtų galvos svaigimo epizodų, kai pereinate iš sėdimos padėties į stovimą.
Diagnostiniai tyrimai ir medicininis įvertinimas
Kai jaučiate nuolatinį galvos svaigimą atsistojus, labai svarbu atlikti išsamų medicininį įvertinimą, kad būtų galima nustatyti pagrindines priežastis. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas tikriausiai pradės išsamią fizinę apžiūrą ir peržiūrės jūsų ligos istoriją. Jis patikrins jūsų kraujospūdį sėdint ir stovint, kad nustatytų ortostatinę hipotenziją – dažną galvos svaigimo priežastį. Atliekant papildomus diagnostinius tyrimus gali būti atliekamas kraujo tyrimas elektrolitų lygiui, cukraus kiekiui kraujyje ir galimam hormonų pusiausvyros sutrikimui įvertinti. Elektrokardiograma (EKG) gali padėti paneigti su širdimi susijusias problemas, o pakreipimo stalo testas padeda įvertinti organizmo reakciją į padėties pokyčius. Taip pat gali būti rekomenduojama atlikti neurologinį įvertinimą ir vestibiuliarinės funkcijos tyrimus, kad būtų nustatytas tikslus simptomus sukeliantis mechanizmas ir parengta tinkama gydymo strategija.
Gydymo galimybės ir valdymo strategijos
Galvos svaigimą atsistojus galima veiksmingai gydyti trimis pagrindiniais gydymo metodais, kuriais daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms priežastims šalinti ir simptomams malšinti. Jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti:
- Gyvenimo būdo pakeitimus, pvz., palaipsnį padėties keitimą
- Didesnis skysčių ir druskos suvartojimas kraujo tūriui palaikyti
- Specifiniai vaistai kraujospūdžiui ir nervų reakcijoms reguliuoti
Sėkmingas gydymas dažnai apima išsamią strategiją, pritaikytą konkrečiai jūsų būklei. Labai svarbus vaidmuo tenka hidratacijai, todėl norėsite gerti daug vandens ir galbūt koreguoti suvartojamos druskos kiekį. Fizinė terapija ir tikslingi pratimai taip pat gali padėti sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą ir pagerinti autonominės nervų sistemos funkciją.
Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama mūvėti kompresines kojines, kad išvengtumėte kraujo susikaupimo apatinėse galūnėse, kuris gali sukelti ortostatinį galvos svaigimą. Gydytojas kartu su jumis sudarys individualų gydymo planą.
Gyvensenos pokyčiai, padedantys išvengti simptomų ir juos sušvelninti
Įgyvendinus kelis svarbiausius gyvenimo būdo pokyčius, galima gerokai sumažinti galvos svaigimo atsistojus dažnumą ir stiprumą. Būkite hidratuoti – kasdien išgerkite ne mažiau kaip 2,3-3 litrus vandens, nes dehidratacija gali pabloginti simptomus. Palaipsniui, prižiūrint gydytojui, didinkite suvartojamos druskos kiekį – tai gali padėti palaikyti kraujospūdį. Atlikite lėtus, kontroliuojamus judesius pereidami iš sėdimos padėties į stovimą, kad kūnas spėtų sureguliuoti kraujotaką. Reguliari mankšta, ypač jėgos treniruotės ir širdies ir kraujagyslių veikla, gali pagerinti kraujotaką ir sumažinti ortostatinę hipotenziją. Dėvėkite kompresines kojines, kad palaikytumėte kraujotaką ir sumažintumėte kraujo susikaupimą apatinėse galūnėse. Venkite staigaus padėties keitimo ir miegokite šiek tiek pakėlę galvą. Valdykite stresą naudodami atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, gilų kvėpavimą ir meditaciją, kurios gali padėti sureguliuoti autonominę nervų sistemą ir sumažinti galvos svaigimo epizodus.
