Taip, „energetiniai vampyrai” yra moksliškai realūs – tam tikri žmonės gali jus psichiškai ir fiziškai išsunkti naudodami neurobiologinius mechanizmus.
Kai bendraujate su emocijų reikalaujančiais asmenimis, suaktyvėja jūsų smegenų veidrodiniai neuronai, sukeliantys streso reakcijas, dėl kurių išsiskiria kortizolis ir adrenalinas. Ši fiziologinė grandininė reakcija per kelias minutes gali išeikvoti jūsų pažintinius išteklius ir emocinę energiją.
Jūsų kūno automatinės reakcijos į tokius bendravimus yra išmatuojami ir dokumentais pagrįsti reiškiniai, paaiškinantys, kodėl kai kurie socialiniai susitikimai jus išsekina. Mokslo žinios gali padėti jums apsisaugoti.
Suprasti energetinius vampyrus: Neurobiologinė perspektyva
Nors terminas „energijos vampyras” gali skambėti kaip pseudomokslas, neurobiologiniais tyrimais nustatyta, kad asmenys, kurie nuolat išnaudoja kitų žmonių emocinius išteklius, pasižymi skirtingais elgesio ir fiziologiniais modeliais. Šie dėsningumai susiję su padidėjusiu amigdalos aktyvumu ir sumažėjusia prefrontalinės žievės funkcija, t. y. sritimis, atsakingomis už emocinį reguliavimą ir socialinį elgesį.
Pastebėsite, kad bendravimas su tokiais asmenimis suaktyvina jūsų veidrodinius neuronus ir atsako į stresą sistemas. Kai susiduriate su jų nuolatiniu negatyvumu, skundais ar dėmesio siekiančiu elgesiu, jūsų smegenyse išsiskiria kortizolis ir adrenalinas, išsekinantys jūsų pažintinius išteklius ir emocinę energiją. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis šių sąveikų poveikis gali paveikti jūsų klajoklio nervo funkciją, todėl sumažėja organizmo gebėjimas reguliuoti stresą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Neurobiologinis poveikis yra ne tik psichologinis – tai išmatuojama fiziologinė reakcija, kuri gali turėti įtakos jūsų bendrai savijautai.
Veidrodiniai neuronai ir emocinis užkratas
Veidrodiniai neuronai įsijungia smegenyse, kai stebite kitų žmonių veiksmus ir emocijas, ir sukuria automatinę nervinę reakciją, kuri padeda paaiškinti, kodėl emocinės būsenos gali būti užkrečiamos. Šios specializuotos smegenų ląstelės leidžia jums viduje imituoti tai, ką patiria kiti, todėl galite įsijausti ir nesąmoningai mėgdžioti jų elgesį.
Kai šalia jūsų yra intensyvias neigiamas emocijas patiriantis žmogus, veidrodinių neuronų sistema suaktyvina panašius nervinius kelius jūsų smegenyse. Šis biologinis emocinio užkrato mechanizmas gali paaiškinti, kodėl praleidę laiką su labai nerimastingais ar nuolat neigiamai nusiteikusiais asmenimis galite jaustis išsekę. Tyrimai rodo, kad šis nervinis atspindys vyksta per milisekundes, dar prieš sąmoningą suvokimą, todėl sunku sąmoningai kontroliuoti savo emocinę reakciją į kitų žmonių būsenas.
Reakcija į stresą: Kaip socialinė sąveika veikia kortizolio kiekį: kaip socialinė sąveika veikia kortizolio kiekį
Stresą sukelianti socialinė sąveika gali smarkiai paveikti kortizolio gamybą jūsų organizme ir sukelti fiziologinių reakcijų kaskadą. Kai susiduriate su neigiamomis ar daug jėgų reikalaujančiomis socialinėmis situacijomis, suaktyvėja pagumburio, hipofizės ir antinksčių (HPA) ašis ir į kraują išsiskiria kortizolis.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis susidūrimas su asmenimis, kurie nuolat sukelia jūsų reakciją į stresą, gali lemti chroniškai padidėjusį kortizolio kiekį. Padidės širdies ritmas, kraujospūdis ir raumenų įtampa. Gali susilpnėti jūsų imuninė sistema, gali pasikeisti miego režimas ir nuotaikos reguliavimas.
Tyrimai rodo, kad net trumpas bendravimas su labai reikliais ar kritiškais žmonėmis gali padidinti kortizolio kiekį kelioms valandoms po to. Ši biologinė reakcija paaiškina, kodėl po tam tikrų socialinių susitikimų jaučiatės fiziškai ir psichiškai išsekę.
Dažniausi emociškai išsekinančių žmonių bruožai ir elgesys
Emociškai tuštinantys asmenys paprastai pasižymi nuosekliais elgesio modeliais, kuriuos išmoksite atpažinti pakartotinai susidūrę su jais. Jie apima pernelyg didelį susitelkimą į save, nuolatinį skundimąsi ir nesugebėjimą išlaikyti sveikas ribas.
Pastebėsite, kad jie dažnai demonstruoja nuolatinį patvirtinimo poreikį, pertraukdami pokalbius, kad nukreiptų dėmesį į save. Jie dažnai įsitraukia į dramatiškas situacijas, pateikdami save kaip auką arba didvyrį. Dažnai pasitaikantys požymiai – jų polinkis per daug dalytis asmeninėmis problemomis, atmesti kitų požiūrį ir gynybiškai reaguoti į atsiliepimus.
Atkreipkite dėmesį į manipuliavimo taktiką, pavyzdžiui, kaltės suvertimą, pasyviai agresyvius komentarus ir emocinį šantažą. Jie retai prisiima atsakomybę už savo veiksmus, o kaltę perkelia kitiems. Dėl jų bendravimo dažnai jaučiatės išsekę, neramūs ar emociškai išsekę net po trumpų susitikimų.
Ribų nustatymas: Mokslu pagrįstos energijos apsaugos strategijos
Moksliniais tarpasmeninės psichologijos tyrimais nustatyti veiksmingi ribų nustatymo būdai, padedantys apsisaugoti nuo energiją atimančių sąveikų. Tyrimai rodo, kad aiškių žodinių ir nežodinių ribų nustatymas suaktyvina autonominės nervų sistemos reguliacinį atsaką, padedantį išlaikyti emocinę pusiausvyrą sudėtingų socialinių susitikimų metu.
Jums bus naudingos tokios įrodymais pagrįstos strategijos kaip bendravimo laiko ribų nustatymas, 1,2-1,8 metro fizinio atstumo išlaikymas pokalbio metu ir asertyvaus bendravimo technikų praktikavimas. Tyrimai rodo, kad nustačius konkrečią susitikimo trukmę kortizolio lygis sumažėja 32 %, palyginti su atviru bendravimu. Be to, suplanavus atsigavimo laikotarpius tarp bendravimo susitikimų, prefrontalinė žievė įkraunama, padidėja emocinis atsparumas ir gebėjimas priimti sprendimus.
Tyrimai rodo, kad nuoseklus ribų laikymasis pertvarko tarpasmeninę dinamiką, todėl ilgainiui santykiai tampa labiau subalansuoti ir pagerėja psichologinė gerovė.
