Valgymas stovint trikdo organizmo virškinimo procesus ir sukelia streso reakciją, dėl kurios sutrinka maistinių medžiagų įsisavinimas. Sumažėja fermentų gamyba, sutrinka peristaltika ir padidėja kortizolio kiekis, o tai apsunkina medžiagų apykaitą.
Jūsų organizmas negali efektyviai skaidyti maisto ar išgauti svarbių maistinių medžiagų, kai yra nuolatinėje kovos arba bėgimo būsenoje. Dėl to gali sutrikti medžiagų apykaita ir atsirasti virškinimo sutrikimų.
Norite suprasti gilesnes fiziologines pasekmes?
Kaip stovėjimas valgant sutrikdo virškinimo funkciją
Daugelis žmonių nežino, kad jų laikysena valgant gali turėti didelę įtaką virškinimo procesams. Kai valgoma stovint, organizmas patiria didelių fiziologinių sutrikimų. Virškinimo raumenys negali atlikti natūralių peristaltinių judesių, todėl gali sumažėti fermentų gamyba ir sutrikti maistinių medžiagų įsisavinimas. Stovint atsiranda raumenų įtampa, kuri trikdo parasimpatinės nervų sistemos standartines virškinimo reakcijas, todėl gali padidėti skrandžio rūgšties sekrecija ir pablogėti virškinimo veiksmingumas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad valgymas sėdint leidžia organizmui veiksmingiau suaktyvinti visus virškinimo mechanizmus. Jūsų diafragma ir pilvo raumenys gali atsipalaiduoti, todėl virškinamasis traktas veikia sklandžiau. Be to, valgant stovint didėja streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekis, kuris dar labiau trikdo virškinimo veiklą ir medžiagų apykaitos procesus.
Fiziologinis stresas valgant judant
Daugiau nei 75 proc. šiuolaikinių specialistų valgo tuo pat metu judėdami arba atlikdami kelias užduotis. Kai valgote stovėdami arba judėdami, organizmas patiria didelį fiziologinį stresą. Suaktyvėja jūsų simpatinė nervų sistema ir prasideda „kovos arba bėgimo” reakcija, kuri sutrikdo normalius virškinimo procesus. Dėl šios streso būsenos sumažėja kraujo pritekėjimas į virškinamąjį traktą, todėl sumažėja fermentų gamyba ir sutrinka maistinių medžiagų įsisavinimas. Padidėja kortizolio kiekis, todėl gali padidėti medžiagų apykaitos uždegimas ir sutrikti virškinimas. Jūsų kūnas negali efektyviai persijungti į parasimpatinį „poilsio ir virškinimo” režimą, kuris yra būtinas optimaliai medžiagų apykaitos funkcijai. Nuolatinis judėjimas valgant sukelia papildomą virškinamojo trakto įtampą, gali sukelti nereguliarią peristaltiką ir pakenkti sistemingam suvartotų maistinių medžiagų skaidymui. Mokslininkai nuolat įrodinėja, kad nejudrus, sąmoningas valgymas skatina geresnį fiziologinį apdorojimą ir medžiagų apykaitos efektyvumą.
Skubaus valgymo padariniai medžiagų apykaitai
Fiziologinis stresas, kurį sukelia valgymas judant, tiesiogiai susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais, susijusiais su skubotu maisto vartojimu. Kai maistą vartojate paskubomis, organizmas patiria didelių medžiagų apykaitos sunkumų, dėl kurių gali sutrikti virškinimas ir maistinių medžiagų įsisavinimas.
Pagrindinės medžiagų apykaitos pasekmės yra šios:
- sumažėjęs jautrumas insulinui, galintis padidinti diabeto riziką
- Sutrikusi virškinimo fermentų gamyba ir sekrecija
- Sutrikęs maistinių medžiagų skaidymas ir įsisavinimas
- Padidėjęs kortizolio kiekis, sukeliantis su stresu susijusius medžiagų apykaitos sutrikimus
Moksliniai tyrimai rodo, kad greitas valgymas sutrikdo sudėtingą hormoninį signalą tarp virškinimo sistemos ir smegenų. Dėl šio trikdžio gali sumažėti sotumo atpažinimas, o tai gali sukelti persivalgymą ir medžiagų apykaitos sutrikimus. Sudėtingiems organizmo medžiagų apykaitos procesams reikia ramaus, apgalvoto požiūrio į maisto vartojimą, kad būtų išlaikytas idealus fiziologinis funkcionavimas ir medžiagų apykaitos sveikata.
Maistinių medžiagų įsisavinimas ir sąmoningas valgymas
Nors maistinių medžiagų pasisavinimas yra sudėtingas fiziologinis procesas, sąmoningo valgymo praktika daro didelę įtaką jo veiksmingumui ir efektyvumui. Pastebėsite, kad valgydami maistą atsipalaidavę, sėdėdami, virškinimo sistema gali veiksmingiau pasisavinti maistingąsias medžiagas. Tyrimai rodo, kad valgydami mintyse dažniau kruopščiai kramtote maistą, aktyvuojate seilių fermentus ir didinate virškinimo fermentų sekreciją.
Jūsų virškinamasis traktas idealiai funkcionuoja, kai esate ramūs ir susikoncentravę į valgį. Skubus valgymas ar valgymas stovint sutrikdo šį subtilų procesą, todėl gali sumažėti maistinių medžiagų biologinis įsisavinamumas ir padidėti medžiagų apykaitos įtampa. Jei valgysite sąmoningai – atsisėsdami, valgydami lėtai ir vengdami išsiblaškymo – pagerinsite virškinimą, pagerinsite maistinių medžiagų įsisavinimą ir palaikysite bendrą medžiagų apykaitos sveikatą. Sąmoningas valgymas – tai ne tik praktika, bet ir strateginis požiūris į sveiką mitybą.
Ilgalaikė nuolatinio valgymo rizika sveikatai
Nors moksliniai tyrimai vis dažniau atkreipia dėmesį į galimus medžiagų apykaitos sutrikimus, valgant stovint kyla didelė ilgalaikė rizika sveikatai, kuri neapsiriboja tiesioginėmis virškinimo problemomis. Lėtinis stovėjimas valgant gali sukelti ilgalaikes fiziologines streso reakcijas, galinčias pakenkti medžiagų apykaitos efektyvumui ir bendram sisteminiam funkcionavimui.
Pagrindiniai ilgalaikiai pavojai sveikatai yra šie:
- Dėl nuolatinės laikysenos įtampos padidėja širdies ir kraujagyslių įtempimas.
- Sutrikusi virškinimo fermentų sekrecija ir maistinių medžiagų įsisavinimas
- Padidėjęs kortizolio kiekis, rodantis ilgalaikį medžiagų apykaitos disbalansą
- Galimi neurologiniai apetito reguliavimo mechanizmų sutrikimai
Sudėtingos jūsų organizmo signalinės sistemos sukurtos taip, kad būtų galima valgyti atsipalaidavus, sėdint. Nuolatinis nukrypimas nuo šios natūralios būsenos gali palaipsniui prisidėti prie medžiagų apykaitos sutrikimų, kurie gali pasireikšti virškinimo sutrikimais, hormonų veiklos sutrikimais ir sumažėjusiu maistinių medžiagų įsisavinimu per ilgesnį laiką.
