Lėtinė dehidratacija ir netinkama mityba labai padidina kraujo klampumą. Kai nepakankamas vandens kiekis sutirština kraują, širdis turi dirbti sunkiau, kad jį perpumpuotų kraujagyslėmis. Tuo tarpu dėl didelio natrio kiekio, sočiųjų riebalų ir transriebalų pertekliaus kraujas tampa lipnesnis ir labiau linkęs krešėti. Šios sąlygos vargina širdies ir kraujagyslių sistemą ir mažina deguonies patekimą į audinius. Šių veiksnių supratimas gali padėti išvengti pavojingo kraujo tirštėjimo ir su juo susijusios rizikos sveikatai.
Kraujo klampumo supratimas ir jo svarba
Tylusis pavojus: Kraujo klampumo supratimas ir jo svarba
Nepaisant to, kad kraujo klampumas yra labai svarbus širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatingumui, daugumoje diskusijų apie sveikatą vis dar nėra kalbama apie kraujo klampumą. Kraujo klampumas – tai kraujo tirštumas ir lipnumas, lemiantis, kaip lengvai jis teka kraujagyslėmis.
Didesnis klampumas sukelia didesnį pasipriešinimą, todėl širdis priversta sunkiau dirbti, kad palaikytų kraujotaką. Dėl padidėjusio širdies darbo krūvio gali padidėti kraujospūdis, pažeisti kraujagyslių sieneles ir paskatinti apnašų susidarymą.
Storesnis kraujas taip pat juda lėčiau, todėl didėja krešulių susidarymo rizika, galinti sukelti insultą ar infarktą. Be to, klampus kraujas į audinius tiekia mažiau deguonies, todėl gali atsirasti nuovargis ir sutrikti organų veikla.
Medicinos specialistai kraujo klampumą matuoja specialiais testais, tačiau jie nėra įprastai atliekami atliekant standartines apžiūras. Suprasti ir stebėti šį parametrą ypač svarbu asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių arba kraujotakos sutrikimų.
Kasdienė klaida Nr. 1: lėtinė dehidratacija ir jos poveikis kraujotakai
Tarp dažniausiai pasitaikančių veiksnių, turinčių įtakos kraujo klampumui, lėtinė dehidratacija yra plačiai paplitusi, tačiau nepastebima problema. Kai organizmas negauna pakankamai skysčių, kraujas natūraliai tampa labiau koncentruotas ir tirštesnis, nes padidėja ląstelių ir plazmos santykis.
Dėl šio sutirštėjimo širdis, norėdama perpumpuoti kraują per visą kraujotakos sistemą, turi dirbti sunkiau, todėl gali padidėti kraujospūdis ir padidėti kraujagyslių apkrova. Tyrimai rodo, kad net nedidelė dehidratacija – vos 1-2 % kūno svorio – gali pastebimai padidinti kraujo klampumą.
Suaugusieji paprastai kasdien turėtų suvartoti 2-3 litrus vandens, atsižvelgiant į aktyvumo lygį, klimatą ir individualią sveikatos būklę.
Šlapimo spalvos stebėjimas yra paprasta savęs vertinimo priemonė; šviesiai geltona spalva rodo tinkamą hidrataciją, o tamsesnė geltona – nepakankamą skysčių suvartojimą.
Kasdienė klaida Nr. 2: paslėpti mitybos pasirinkimai, kurie tirština kraują
Nors daugelis žmonių stebi savo kalorijas ir makroelementus, tik nedaugelis atsižvelgia į tai, kaip jų pasirinktas maistas veikia kraujo klampumą. Tam tikri mitybos įpročiai labai padidina kraujo tirštumą, dažnai be akivaizdžių simptomų, kol neatsiranda kraujotakos sutrikimų.
Daug natrio turintis perdirbtas maistas sukelia skysčių susilaikymą ir kraujo koncentraciją, o per didelis sočiųjų riebalų kiekis raudonoje mėsoje ir riebiuose pieno produktuose didina lipidų kiekį kraujyje.
Ypač daug problemų kelia keptuose maisto produktuose ir kai kuriuose kepiniuose esantys transriebalai, kurie sukelia uždegimines reakcijas, didinančias fibrinogeno – krešėjimo baltymo – kiekį.
Vartojamas cukrus padidina gliukozės kiekį kraujyje, todėl kraujo ląstelės tampa lipnesnės ir labiau linkusios krešėti.
Be to, vitamino K2 trūkumas dėl riboto žaliųjų daržovių vartojimo sumažina natūralų organizmo gebėjimą užkirsti kelią nepageidaujamam kraujo tirštėjimui.
Šie mitybos veiksniai kartu prisideda prie hiperkoaguliacijos, ribojančios kraujotaką į svarbiausius organus.
Įspėjamieji ženklai, kad jūsų kraujas gali būti per tirštas
Norint anksti įsikišti ir pradėti gydymą, labai svarbu atpažinti įspėjamuosius hiperviskozinio sindromo– arba neįprastai tiršto kraujo – požymius. Asmenys, patiriantys nepaaiškinamą nuovargį, nuolatinius galvos skausmus ar regos sutrikimus, turėtų būti ypač budrūs.
Kiti simptomai: sunkumas susikaupti, galvos svaigimas atsistojus, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas. Sutirštėjus kraujui, sutrinka kraujotaka, todėl fizinio aktyvumo metu gali atsirasti krūtinės skausmas, dusulys arba kojų skausmas. Kai kurie pacientai praneša apie kraujavimo problemas, pavyzdžiui, kraujavimą iš nosies ar lengvą mėlynių susidarymą dėl trombocitų funkcijos sutrikimo.
Sunkiau pasireiškia sumišimas, traukuliai ar į insultą panašūs simptomai, atsirandantys dėl sutrikusio kraujo pritekėjimo į smegenis. Aukštas kraujospūdis be aiškios priežasties taip pat gali rodyti padidėjusį kraujo klampumą.
Visi, kuriems pasireiškia šie simptomai, ypač tie, kuriems yra tokių rizikos veiksnių, kaip rūkymas ar dehidratacija, turėtų nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Paprasti kasdieniai pokyčiai, padedantys palaikyti sveiką kraujo konsistenciją
Norint palaikyti idealią kraujo konsistenciją, reikia kelių paprastų gyvenimo būdo pakeitimų, kuriuos galima įtraukti į kasdienę rutiną.
Tinkama hidratacija yra svarbiausia praktika – ekspertai rekomenduoja kasdien išgerti 8-10 stiklinių vandens. Reguliarus fizinis aktyvumas, net saikingas 30 minučių pasivaikščiojimas, padeda pagerinti kraujotaką ir išvengti kraujo sąstingio.
Labai svarbus vaidmuo tenka ir mitybos koregavimui. Sumažinus suvartojamo natrio kiekį, sumažėja vandens susilaikymas, kuris gali sukoncentruoti kraujo komponentus. Papildomos naudos duoda natūralūs kraują skystinantys vaistai, tokie kaip česnakas, imbieras ir omega-3 turtingi maisto produktai (lašiša, graikiniai riešutai, linų sėmenys).
Alkoholio vartojimo ribojimas ir vengimas rūkyti tiesiogiai veikia kraujo klampumą.
Negalima pamiršti miego kokybės – 7-8 valandos per parą leidžia organizmui tinkamai reguliuoti kraujo sudėtį.
Galiausiai streso valdymas medituojant, giliai kvėpuojant ar užsiimant joga padeda užkirsti kelią streso hormonams sukelti kraujo tirštėjimą.
