Šaltos rankos reiškia ne tik prastą kraujotaką. Medicininiuose tyrimuose nustatytos kelios paslėptos priežastys, kurių daugelis kenčiančiųjų nepastebi. Hormonų pusiausvyros sutrikimai gali sutrikdyti organizmo termoreguliaciją, o autoimuninės ligos sukelia padidėjusį jautrumą temperatūros pokyčiams. Mitybos trūkumai sutrikdo nervų funkciją, o psichologiniai veiksniai keičia kraujagyslių susiaurėjimą. Netgi aplinkos veiksniai labai prisideda prie nuolatinio galūnių šaltumo. Supratus šiuos pagrindinius veiksnius, ieškantiems palengvėjimo galima rasti naujų būdų, kurie neapsiriboja įprastais paaiškinimais.
Hormonų pusiausvyros sutrikimai, turintys įtakos temperatūros reguliavimui
Hormonų svyravimai gali smarkiai sutrikdyti organizmo temperatūros reguliavimo sistemą, todėl susidaro palankios sąlygos klestėti peršalimo virusams. Pagumburis, kuris veikia kaip organizmo termostatas, tiesiogiai reaguoja į hormoninius signalus, ypač skydliaukės ir antinksčių hormonus.
Tyrimai rodo, kad hipotireoze sergantiems asmenims dažnai būna šaltos galūnės dėl sumažėjusio medžiagų apykaitos aktyvumo ir sumažėjusios periferinės kraujotakos.
Taip pat kortizolio pusiausvyros sutrikimai gali turėti įtakos rankų uždegiminėms reakcijoms, todėl jos tampa jautresnės temperatūros pokyčiams. Estrogenų ir progesterono svyravimai moterims gali paaiškinti, kodėl tam tikrais menstruacinio ciklo etapais kai kurių moterų rankos būna šaltesnės.
Medicinos ekspertai rekomenduoja ištirti hormonų kiekį tiems, kurių rankos, nepaisant tinkamos kraujotakos, nuolat šaltos. Atitinkamomis medicininėmis priemonėmis pašalinus pagrindinį hormonų disbalansą, galima labai pagerinti temperatūros reguliavimą ir sumažinti rankų šaltumą.
Autoimuninės būklės, tokios kaip Raynaud fenomenas
Autoimuninės būklės labai prisideda prie lėtinio rankų šalčio, o labiausiai paplitęs pavyzdys yra Raynaud fenomenas. Dėl šio sutrikimo galūnių kraujagyslės pernelyg jautriai reaguoja į žemą temperatūrą ar stresą, todėl apribojama kraujotaka ir atsiranda būdingi baltos, mėlynos, vėliau raudonos pirštų spalvos pokyčiai.
Tyrimai rodo, kad Raynaud liga pasireiškia maždaug 5-10 % gyventojų, o moterys ja serga penkis kartus dažniau nei vyrai.
Pirminė Raynaud liga pasireiškia savarankiškai, o antrinė Raynaud liga vystosi kartu su kitais autoimuniniais sutrikimais, tokiais kaip sklerodermija, vilkligė ar reumatoidinis artritas.
Pacientų ligos sunkumas labai skiriasi – nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo ir, kraštutiniais atvejais, audinių pažeidimo.
Diagnozuojant paprastai atliekamas klinikinis įvertinimas, nagų kapiliroskopija ir autoimuninės kraujo grupės, kad būtų galima atskirti pirmines ir antrines formas.
Mitybos trūkumai, lemiantys šaltas galūnes
Keletas pagrindinių mitybos trūkumų gali labai prisidėti prie nuolatinio rankų ir kojų šaltumo, kuris dažnai ilgą laiką lieka nediagnozuotas.
Geležies trūkumas mažina deguonies pernešimą į galūnes, o vitamino B12 trūkumas veikia nervų funkciją ir kraujotaką. Mažas vitamino D kiekis taip pat blogina periferinę kraujotaką.
Magnio trūkumas, vis dažniau pasitaikantis šiuolaikinėje mityboje, trikdo kraujagyslių išsiplėtimą ir temperatūros reguliavimą. Tyrimai rodo, kad nepakankamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis taip pat gali turėti įtakos prastai galūnių kraujotakai ir temperatūros reguliavimui.
Kraujo tyrimais galima nustatyti šiuos trūkumus ir tikslingai papildyti ar pakoreguoti mitybą.
Geležies turtingas maistas (liesa mėsa, špinatai), B12 šaltiniai (gyvulinės kilmės produktai, praturtinti maisto produktai), vitaminas D (riebi žuvis, saulė), magnis (riešutai, sėklos, lapiniai žalumynai) ir omega-3 (žuvis, linų sėmenys) gali veiksmingai padėti pašalinti šiuos pagrindinius šaltų rankų mitybos veiksnius.
Su nerimu ir stresu susiję temperatūros pokyčiai
Nerimas ir su stresu susiję temperatūros pokyčiai sukelia fiziologines reakcijas, kurios dažnai pasireiškia šaltomis rankomis ir kitais viso kūno temperatūros reguliavimo sutrikimais.
Kai streso metu suaktyvėja simpatinė nervų sistema, prasideda „kovos arba bėgimo” reakcija, todėl galūnių kraujagyslės susitraukia. Šis kraujagyslių susiaurėjimas nukreipia kraujotaką iš periferinių sričių, pavyzdžiui, rankų ir kojų, į svarbiausius organus.
Tyrimai rodo, kad nerimo sutrikimais sergantys asmenys šiuos temperatūros svyravimus patiria dažniau ir intensyviau nei bendra populiacija. 2018 m. žurnale „Journal of Psychosomatic Research” atliktame tyrime nustatyta, kad generalizuoto nerimo sutrikimu sergančių dalyvių rankų temperatūra streso testų metu buvo gerokai žemesnė nei kontrolinės grupės.
Lėtinis stresas taip pat gali sutrikdyti organizmo termoreguliacijos mechanizmus, todėl susidaro grįžtamasis ryšys, kai temperatūros pokyčiai patys tampa nerimo sukėlėjais.
Aplinkos veiksniai, neapsiribojantys paprastu šalčio poveikiu
Aplinkos veiksniai, lemiantys rankų šaltumą, neapsiriboja vien tik žemos temperatūros poveikiu. Tyrimai rodo, kad darbo aplinka, kurioje oro kondicionavimo sistemos įjungtos žemesnėje nei 21 °C temperatūroje, gali sukelti galūnių kraujagyslių susiaurėjimą, neatsižvelgiant į aplinkos lauko temperatūrą.
Taip pat pakartotinis vibruojančių įrankių ar įrangos poveikis gali sukelti rankų ir rankų vibracijos sindromą, sukeliantį kraujagyslių pažeidimus ir nuolatinį šalčio pojūtį.
Svarbus vaidmuo tenka ir drėgmės lygiui; mažo drėgnumo aplinkoje padidėja odos paviršių garuojantis vėsinimas. Tyrimai rodo, kad mažesnė nei 40 % santykinė oro drėgmė pagreitina šilumos praradimą iš galūnių.
Be to, kai kurių cheminių medžiagų, ypač turinčių nikelio ar vinilchlorido, profesinis poveikis gali sutrikdyti periferinę kraujotaką.
Net iš pirmo žvilgsnio nekenksmingi aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, ilgalaikis sąlytis su šaltais paviršiais (metaliniai stalai, kompiuterių klaviatūros) arba dažnas rankų plovimas vėsiu vandeniu, jautriems asmenims gali sukelti nuolatinius rankų peršalimo simptomus.
