Pasaulis po pandemijos dar nesugrįžo į ankstesnes vėžes. Nors aktyvi COVID-19 plitimo fazė jau baigėsi, daugybė žmonių susiduria su ilgalaikėmis šios ligos pasekmėmis. Tyrimai rodo, kad virusas gali palikti pėdsaką ne tik kvėpavimo takuose, bet ir nervų sistemoje, kraujotakos sistemoje bei net psichologinėje būklėje.
Kodėl kai kurie žmonės jaučiasi blogai net po kelių mėnesių?
Dalis pasveikusių asmenų pastebi, kad jų sveikata nebegrįžta į ankstesnę būklę. Net ir po lengvos ligos formos atsiranda simptomai, kurie užsitęsia savaites ar net mėnesius. Medikai šį reiškinį vadina „ilgąja COVID forma“ ir įspėja, kad tai gali būti viena iš didžiausių pandemijos pasekmių.
Pagrindinės priežastys, kodėl simptomai tęsiasi ilgą laiką:
Imuninė sistema per stipriai reaguoja į virusą, o tai gali sukelti autoimunines reakcijas.
Uždegimas išlieka organizme, net kai viruso jau nebėra.
Pažeisti organai – kai kuriais atvejais virusas palieka ilgalaikių pėdsakų širdyje, plaučiuose ar net smegenyse.
Kokius naujus simptomus pastebi gydytojai?
Anksčiau daugiausiai buvo kalbama apie kvėpavimo sistemos sutrikimus, tačiau dabar medikai atkreipia dėmesį į kitus ilgalaikius simptomus, kurie pasireiškia net tiems, kurie sirgo lengvai.
Smegenų rūkas ir atminties sutrikimai – žmonės skundžiasi, kad jiems sunkiau susikaupti, dažniau pamiršta smulkmenas ir jaučiasi lyg nesusiję su aplinka.
Miego problemos – kai kurie pacientai skundžiasi nuolatiniu mieguistumu, o kiti – nemiga ir neramiu miegu.
Staigūs kraujospūdžio pokyčiai – kai kuriems pasveikusiems žmonėms staiga atsirado aukštas arba per žemas kraujospūdis, ko anksčiau jie nepatyrė.
Neįprastas nuovargis – net po gerai išmiegotos nakties kai kurie žmonės jaučiasi taip, lyg būtų nubėgę maratoną.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu praėjus kelioms savaitėms po pasveikimo vis dar jaučiate simptomus, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu. Gydytojai rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
Kvėpavimo pasunkėjimas net esant ramybės būsenoje.
Nuolatinis galvos svaigimas ar dažni alpimai.
Stiprus širdies plakimas, net ir atliekant lengvus darbus.
Ilgai besitęsiantis depresijos jausmas ar nerimas.
Kaip sumažinti ilgalaikius COVID simptomus?
Kol kas nėra vieno stebuklingo gydymo, kuris padėtų visiems, tačiau yra būdų, kaip palengvinti būklę.
Sveikas miego režimas – svarbu eiti miegoti tuo pačiu metu ir vengti ekranų prieš miegą.
Fizinė veikla pagal galimybes – jei organizmas silpnas, pradėkite nuo trumpų pasivaikščiojimų.
Subalansuota mityba – reikėtų vengti perdirbto maisto ir vartoti daugiau baltymų, sveikųjų riebalų bei vitaminų.
Reguliarūs vizitai pas gydytoją – jei simptomai nepraeina, reikėtų reguliariai tikrintis ir stebėti sveikatos pokyčius.
Ar ilgalaikė COVID forma gali būti išgydoma?
Nors kai kuriems žmonėms simptomai praeina savaime, kitiems prireikia kelių mėnesių ar net metų, kad sugrįžtų į įprastą būseną. Mokslininkai vis dar tiria, kodėl kai kurie žmonės sveiksta greitai, o kitiems prireikia daugiau laiko. Svarbiausia – neignoruoti savo kūno siunčiamų signalų ir rūpintis sveikata.
