Pastarąjį dešimtmetį supermaistai užkariauja sveikatos entuziastų širdis ir – ne mažiau svarbu – pinigines. Egzotiški pavadinimai, įspūdingi sveikatos teiginiai ir, deja, dažnai astronominės kainos. Supermaistais vadinami produktai, kurie pasižymi itin didele maistinių medžiagų koncentracija ir tariamu gebėjimu stiprinti sveikatą. Tačiau ar verta mokėti daugiau? Ar egzistuoja pigesnės alternatyvos, kurios suteikia panašią naudą?
Kas yra supermaistas ir kodėl jis toks brangus?
Terminas „supermaistas” dažniausiai naudojamas marketingo tikslais – tai nėra moksliškai apibrėžta maisto kategorija. Tačiau paprastai taip vadinami produktai, kuriuose gausu vitaminų, mineralų, antioksidantų, gerųjų riebalų ar kitų vertingų junginių.
Aukšta kaina dažnai nulemta kelių veiksnių:
- Ribotas prieinamumas ir egzotiška kilmė
- Sudėtingas auginimo ar derliaus nuėmimo procesas
- Transportavimo išlaidos iš tolimų regionų
- Mada ir paklausa
- Marketingo išlaidos
Tačiau ar tikrai reikia keliauti į Amazonės džiungles ar Himalajų kalnus, kad gautume visavertę mitybą?
Populiariausi supermaistai ir jų nebrangūs pakaitalai
1. Goji uogos ir šaltalankiai
Brangus supermaistas: Goji uogos
- Kaina: 15-30 €/kg
- Nauda: Gausus vitamino C, geležies, beta karotino šaltinis; antioksidacinis poveikis
Pigus analogas: Šaltalankiai
- Kaina: 5-10 €/kg (šviežių) arba dar pigiau, jei renkate patys
- Nauda: Turi 10 kartų daugiau vitamino C nei goji uogos, taip pat gausu vitamino E, karotenoidų ir kitų antioksidantų
Šaltalankiai auga vietinėmis sąlygomis, jų galima rasti miškuose, soduose, parkuose. Tyrimai rodo, kad 100 g šaltalankių gali būti net iki 900 mg vitamino C – tai daugiau nei dešimt apelsinų!
2. Acai uogos ir mėlynės
Brangus supermaistas: Acai uogos
- Kaina: 40-60 €/kg (dažniausiai parduodamos kaip milteliai ar šaldytos)
- Nauda: Antioksidantai, omega riebalai, skaidulos
Pigus analogas: Mėlynės ir šilauogės
- Kaina: 5-10 €/kg (sezono metu) arba dar pigiau, jei renkate patys
- Nauda: Panašus antioksidantų kiekis, ypač antocianinų, kurie saugo nuo širdies ligų ir gerina smegenų funkciją
Tyrimas, publikuotas 2022 metais „Journal of Agricultural and Food Chemistry”, atskleidė, kad laukinės mėlynės pasižymi vienu aukščiausių antioksidantų kiekių tarp visų uogų, net pranokstant kai kuriuos egzotinius supermaistus.
3. Chia sėklos ir linų sėmenys
Brangus supermaistas: Chia sėklos
- Kaina: 10-15 €/kg
- Nauda: Omega-3 riebalų rūgštys, skaidulos, baltymai, kalcis
Pigus analogas: Linų sėmenys
- Kaina: 2-5 €/kg
- Nauda: Daugiau omega-3 riebalų rūgščių nei chia sėklose, taip pat daug skaidulų ir augalinių lignanų, kurie pasižymi antioksidaciniu poveikiu
100 g linų sėmenų turi apie 22 g skaidulų, o tai yra daugiau nei chia sėklose. Be to, linų sėmenys turi unikalių junginių – lignanų, kurie gali padėti mažinti tam tikrų vėžio formų riziką.
4. Spirulina ir dilgėlės bei petražolės
Brangus supermaistas: Spirulina
- Kaina: 60-100 €/kg
- Nauda: Baltymai, geležis, B12 vitaminas, antioksidantai
Pigus analogas: Dilgėlės ir petražolės
- Kaina: Praktiškai nemokamai, jei renkate patys, arba 1-2 €/ryšulėlį
- Nauda: Daug geležies, vitaminų A, C, K, kalcio ir kitų mineralų
Dilgėlės ir petražolės – vieni maistingiausių žalumynų. 100 g šviežių dilgėlių turi daugiau geležies nei tas pats kiekis jautienos, o petražolėse vitamino C yra daugiau nei citrusiniuose vaisiuose.
5. Kokosų vanduo ir beržų sula
Brangus supermaistas: Kokosų vanduo
- Kaina: 4-6 €/l
- Nauda: Elektrolitai, kalcis, magnis, kalis
Pigus analogas: Beržų sula
- Kaina: 1-3 €/l arba nemokamai, jei renkate patys pavasarį
- Nauda: Mineralai, elektrolitai, natūralūs cukrūs ir antioksidantai
Beržų sula, renkama pavasarį, yra tradicinis Baltijos šalių gėrimas, kuris pasižymi panašiomis savybėmis kaip kokosų vanduo, tačiau yra vietinis produktas.
Kaip išmintingai rinktis supermaistus?
Nesame kategoriškai prieš brangius supermaistus – kai kurie iš jų tikrai turi unikalių savybių. Tačiau siūlome vadovautis šiais principais:
- Prioritetas vietiniams produktams Vietiniai maisto produktai dažnai turi daugiau maistinių medžiagų, nes juos galima vartoti šviežius, be to, jie nekenkia aplinkai dėl trumpesnių transportavimo atstumų.
- Sezoniniai produktai Vaisiai ir daržovės, užauginti natūraliu būdu ir nurinkti tinkamu metu, turi daugiausia maistinių medžiagų.
- Įvairovė svarbiau nei vienas „stebuklingas” produktas Net pats maistingiausias produktas negali suteikti visų reikalingų medžiagų. Įvairovė lėkštėje yra kur kas svarbesnė nei pavieniai supermaistai.
- Atkreipkite dėmesį į maistinių medžiagų biologinį prieinamumą Kai kurie supermaistai gali turėti daug maistinių medžiagų, tačiau ne visos jos gali būti įsisavinamos organizmo.
Kelios praktinės idėjos
- Paruoškite naminį „superfood” mišinį Sumaišykite maltas linų sėmenas, aguonų sėklas (kurios, beje, turi keturis kartus daugiau kalcio nei pienas!), saulėgrąžas ir moliūgų sėklas. Šį mišinį galite berti ant košių, salotų ar jogurto.
- Laukinių augalų arbata Rinkite ir džiovinkite avietes, mėlynes, erškėtuoges, liepžiedžius, ramunėles – tai puikus antioksidantų šaltinis žiemą.
- Sezoniniai smoothie Vasarą ir rudenį gaminkite kokteilius iš vietinių uogų ir vaisių, pridėkite žalumynų ir sėklų.
- Fermentuoti produktai Rauginti kopūstai, burokėliai ar kiti daržovės – puikus probiotikų šaltinis, daug pigesnis už importuotus kombucha ar kefyro gėrimus.
Išvada
Nebrangūs vietiniai produktai dažnai pranoksta brangius supermaistus tiek maistine verte, tiek kokybe. Mūsų protėviai šimtmečiais naudojo vietinius „supermaistus” – dilgėles, šermukšnius, šaltalankius, avietes, grybus – ir buvo sveiki be egzotiškų atvežtinių produktų.
Sveika mityba neturi būti brangi ar sudėtinga. Vietoj to, kad išleistumėte dideles sumas pinigų madingiems supermaistams, investuokite į paprastus, neapdorotus, sezoninius ir vietinius produktus. Jūsų kūnas ir piniginė jums padėkos.
Šaltiniai
- Mitybos mokslų žurnalas, 2023. „Vietiniai ir egzotiški supermaistai: lyginamoji maistinių medžiagų analizė”.
- Maisto chemijos tarptautinis leidinys, 2022. „Antioksidantai šiaurės pusrutulio uogose: koncentracija ir biologinis prieinamumas”.
- Europos maisto saugos tarnyba, 2021. „Tradicinių Europos augalų maistinė vertė”.
- Žemės ūkio ir maisto tyrimų institutas, 2023. „Sezoninių produktų maistinių medžiagų pokyčiai”.
- Tarptautinis etnobotanikos žurnalas, 2022. „Tradiciniai supermaistai Baltijos šalyse: etnografinis tyrimas”.
